Riaušės Kopenhagoje. Tai, ko nežinojai

Tai buvo vieta, kur “neformalus” jaunimas realizuodavo slapčiausias ir radikaliausias savo fantazijas. Čia vykdavo aršios politinės diskusijos, dažnai pasibaigdavusios antiglobalistinių šūkių skandavimu ir pigaus alaus kriokliais.

Prieglobstį „Ungdomshust“ rasdavo ir muzikantai, čia jie turėjo nemokamą vietą repeticijoms ir pasirodymams. Trumpiau kalbant, čia buvo laukiamas ir nuoširdžiai priimamas bet koks kitaip mąstantis ir norintis save realizuoti asmuo.



Kopenhagoje nugriautas daugiau nei dvidešimt metų neformalaus jaunimo prieglobsčiu buvęs namas. Tai, pasak miesto gyventojų, buvo kontrakultūros lopšys, įvairių socialinių akcijų bei provokacijų vieta.

Jaunimas šiame raudonų plytų name pradėjo rinktis apie 1982 metus, tada meisto valdžia leido jį naudoti bendruomenės reikmėms. Sklinda gandai, kad jame mėgdavo lankytis ir australų bardas Nickas Cavas bei islandų muzikos žvaigždė Bjork.

Tačiau 1996 santykiai tarp name pusiau legaliai gyvenančių laisvamanių ir valdžios gerokai paaštrėjo. Tai atsitiko po mįslingai kilusio gaisro. Valdžiai nusprendus namą parduoti, gyventojai pro langus iškorė paklodes, ant kurių raudonomis raidėmis buvo pakeverzotas provokuojantis užrašas: „Parduodama. Parduodama. Kartu su 500 autonominių, akmenis mėtančių agresyvių psichopatų iš pragaro“.

2000 - taisiais namą nusipirko krikščioniška organizacija „Faderhuset“, kartais vadinama sketa… Teismo siunčiami įsakymai kuo skubau palikti „Ungdomshuset“ buvo ignoruojami. Pasak gyventojų, valdžia neturėjo teisės parduoti bendruomenės nuosavybe tapusio namo. Nepaisant viešo nepasitenkinimo ir protestų, pirmąją pavasario dieną antiteroristinis būrys išvaikė pastate užsibarikadavusius aktyvistus.



Kaip pranešė Danijos spauda, riaušių su policija metu buvo suimta apie 600 žmonių, tarp kurių buvo ir lietuvių. Vienas iš jų sutiko papasakoti savo įspūdžius. Norėdami apsaugoti liudininką, neskelbsime tikrojo jo vardo (jis žinomas redakcijai), o pavadinsime jį Konradu.

Delfi Gatvė: Kas vykdavo „Ungdomshuset“?

Konradas: Visų pirma, tai buvo kultūrinis centras. Nuolat vykdavo nekomerciniai koncertai ir festivaliai, į kuriuos kartais susirinkdavo daugiau nei 2000 žmonių iš viso pasaulio. Ten dažnai vykdavo politinės diskusijos ir seminarai.

Tam tikra prasme visas Kopenhagos kultūrinis gyvenimas turi ryšių su „Ungdomshuset“. Absoliuti dauguma žinomų muzikantų ir menininkų savo veiklą pradėjo būtent ten. Tai buvo vieta, kur nereikėjo būti žinomam, kad galėtum pagroti ar parodyti savo video instaliaciją. Svarbiausia buvo iniciatyva.

Delfi Gatvė: Kodėl tuomet Kopenhagos valdžia nugriovė visiems reikalingą kultūrinį centrą?

Konradas: Įvairios akcijos ir provokacijos vyko ne tik namo viduje, bet ir išorėje. Dauguma jų turėjo politinį atspalvį, išreiškė dažniausiai neigiamą požiūrį į vykdomą politiką. Gyventojai save vadino radikaliais kairiaisiais. O Danijos valdžioje dabar dešinieji, kitaip tariant, mes - opozicija. Mano nuomone, namo nugriovimas buvo politinė akcija, susidorojimas su nepaklusnia opozicija.

Maždaug prieš 7 metus valdžia sugalvojo, kad namą reikia parduoti. Pasiteisinimas - biudžete pritrūko pinigų. O namas parduotas vos už 2 milijonus kronų... Dabar, kai namo nebėra, daug sunkiau opozicijai susirinkti ir imtis veiklos.

Iš esmės kiekvienai valdžiai nepatinka, kai visuomenė tampa per daug pilietiška, organizuota ir veikli.

Delfi Gatvė: Kur dabar renkasi buvę gyventojai?

Konradas: Dabar vyksta intensyvios demonstracijos, iš valdžios reikalaujama naujų patalpų. Jaunimas nesutinka už jas mokėti nei cento, nes jų nuomone, jie buvo neteisėtai iškeldinti iš „Ungdomshuset“. Kol kas nėra patvirtintų žinių, ar jiems pavyko.

Delfi Gatvė: Kas yra žinoma apie namą iš miesto valdžios nupirkusią organizaciją „Faderhuset“?

<Konradas: Jie vadina save krikščionimis, bet mano nuomone, yra per daug fanatiški. Anksčiau jie turėjo savo mokyklą, bet atlikus kažkokį tyrimą, ji buvo uždaryta. Tarp mūsų kalbant, ten buvo plaunamos smegenys. Po to valdžia nutraukė jiems bet kokią finansinę paramą. Organizacijos absurdiškumą parodo jos vadovės vieši pareiškimai, kad esą „Ungdomshuset“ jai liepęs nupirkti pats Dievas...

Dabar „Faderhuset“ misija, anot jų pačių, yra „išvalyti Daniją nuo demonų ir homoseksualių žmonių...“.

Delfi Gatvė: Ar Danijos jaunimas pilietiškai aktyvus?

Konradas: Būdamas tokioje vietoje kaip „Ungdomshuset“ gali susidaryti nuomonę, kad jaunimas labai aktyviai dalyvauja politikoje. Tačiau jie nėra labai aktyvūs.

Bet labiausiai stebina tai, kad vykstant tokiems dalykams kaip valdžios ir policijos kėsinimasis į viešąsias erdves, žmonės akimirksniu tampa vieningi ir išeina į gatves. Taikiose demonstracijose paprastai dalyvauja apie 5000 žmonių.

Delfi Gatvė: Papasakok, kaip ir kodėl tave suėmė.

Konradas: Pirmą kartą mane suėmė rugsėjo mėnesį. Tai įvyko eitynių gatvėje metu. Policija bandė išvaikyti taikiai ėjusius žmones. Šiems nepaklusus, buvo pradėta suiminėti arčiausiai policijos stovėjusius asmenis. Į areštinę tuomet pateko apie 300 žmonių. Bet tą pačia naktį visi buvo paleisti.

Kitą kartą sekėsi kur kas blogiau. Tai buvo gruodžio mėnuo. Iš pradžių, kas kaip mokėjo, pasidarė kaukes. Tam, kad nebūtų vėliau atpažinti, nes policija visada filmavo demonstracijų dalyvius.

Jau po minutės buvo aišku, kad mus suims. Policija net neperspėjusi puolė žmones. Buvo užblokuoti visi keliai, panaudotos ašarinės dujos, paleisti koviniai šunys. Policija užblokuoja visus kelius ir ramiai laukia, ką darys žmonės. Dauguma neišlaiko įtampos ir pradeda mėtyti akmenis ir veržtis jėga. Savaime suprantama, tai yra pretekstas policijai pradėti puolimą.

Su suimtaisiais buvo elgiamasi dvejopai: visi danai buvo paleisti po 24 valandų taip ir nepareiškus kaltinimų. Užsieniečiai buvo laikomi 72 valandas, po to vyko teismas. Tiesa, jis nebuvo objektyvus. Nuosprendžiai buvo skelbiami žmonių grupėms. Pavyzdžiui visi olandai gavo vieną nuosprendį, visi vokiečiai – kitą ir taip toliau... Dar kiti buvo deportuoti už juokingus dalykus.

Man teko 10 dienų praleisti kalėjime. Kalėdas, beje, irgi ten sutikau. Mane labiausiai erzino tai, kad nebuvo leidžiama paskambinti, nors pagal įstatymus suimtieji turi teisę į vieną skambutį. Kai buvo proga, informavau apie tai teisėją. Jis pažadėjo, kad bus leista paskambinti. Tačiau grįžęs į kalėjimą susidūriau su prižiūrėtojų savivale, kurie nepaisydami teisėjo nurodymų neprileido prie telefono. Galiausiai grįžau namo lėktuvu tiesiai iš kalėjimo, taip kaip stoviu.

Delfi Gatvė: Kaip manai, ar Lietuvoje galėtų įvykti kas nors panašaus?

Konradas: Tai yra daug mažiau tikėtina. Nes Lietuvoje žmonės nesujauča dalimi visko, kas vyksta. Mano nuomone, mūsų visuomenė yra labai nepilietiška ir nesigilna į tai, kas vyksta aplink. Paskaitęs komentarus po straipsniu apie „Ungdomshuset“ ir nuleidau galvą. Nes komentatoriai dalyvius palaikė valkatoms, o ir pačiame straipsnyje buvo iškraipyti kai kurie faktai.

Taikūs protestai prieš „Ungdomshuset“ nugriovimą taip pat vyko Edinburge, Airijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Amsterdame, Milane.. Spaudoje buvo pasirodę pranešimų, kad Venecijoje aktyvistai buvo įsibrovę į Danijos konsulinį skyrių ir atsisakė išeiti tol, kol konsulas neprižadės perduoti jų palaikymo Danijos jaunimui. Bene aktyviausiai „Ungdomshuset“ gyventojus rėmusios šalys buvo Švedija ir Norvegija.

Neramumai tęsėsi tris dienas, suimta apie 650 žmonių, mažiausiai 25 buvo sužeisti susirėmimų su policija metu. Organizacijos „Juodasis Anarchistų Kryžius“ duomenimis, per kovo mėnesį vykusias riaušes buvo suimti net 856 žmones.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis