Keičiu du ratus į vieną!

Žinai, kai pirmąkart pamačiau vaikiną, važinėjantį ant vieno rato, tikrai pamaniau, kad jis pabėgo iš kokio nors cirko. Deja, suklydau. Tokių, kurie du ratus iškeičia į vieną, daugėja, o tų, kurie nori tai padaryti, bet nedrįsta - dar daugiau. Vienas iš nedaugelio važinėjančių vienračiu - Mindaugas.

Jis sutiko mus "apšviesi", kodėl vienratis geriau nei dviratis ar stabilusis triratis.

Kodėl vienratis geriau už dviratį?

Mindaugas: Geriau už motorinį dviratį, nes tie yra skirti auginti dideliam užpakaliui - ten sėdi ir nieko nedarai.

Dviračiai segvėjai yra skirti "atrofuotis" - kur palinksti, ten ir važiuoji. Paprastas dviratis lavina koordinaciją ir mankština daugiau raumenų nei kiti dviračiai. O vienratis - dar daugiau - lavina koordinaciją ir mankština raumenis. Tuo ir geriau. Vienu žodžiu - atsisėdi, o kalorijos tik dega ir dega.

Kodėl pats susidomėjai vienračiu?

Mindaugas: Gavau traumą važinėdamas dviračiu, susitrenkiau riešus ir teko persėst ant tokios priemonės. Negalėjau gyvent be pedalų nors tu ką.

O kada pasirodė vienračiai Lietuvoj?

Mindaugas: Visi galvoja, kad maždaug prieš metus. Gintaras (dar žinomas kaip Gibas) nusipirko pirmąjį vienratį, beje, taip pat susilaužęs ranką dviračiu, žinoma. Tačiau šį pavasarį Palangoje sutikau vyruką, kuris, pasirodo, vienratį turi jau kokius dvidešimt penkerius metus - pirko dar sovietiniais laikais, ir sėkmingai iki dabar juo važinėja.

Kada ir kaip atsirado vienračiai?

Mindaugas: Atsirado Anglijoje, iš penny farthing - tokių dviračių su labai dideliu priekiniu ratu ir žymiai mažesniu galiniu. Ekstremalai pamatė, kad daug greičiau važiuoji, kai pasilenki į priekį ir važiuoji tik ant didelio rato. Taip jie nusprendė, kad to mažojo rato visai ir nereikia. Toks vienratis užima mažiau vietos ir važiuot maloniau - nėra visokių nereikalingų vairų.

Kaip vairas gali būti nereikalingas?

Mindaugas: Vienratis Lietuvoje kol kas populiaresnis tarp vyrų, nors atsiranda ir merginų važinėjančių juo. Bet visi žino, kad pas vyrą vairas tarp kojų. Tai kam tas antras reikalingas, kurį dar laikyt rankose reiktų?





O tie ekstremalai vienračio tiesiog nepaėmė iš cirko?

Mindaugas: Ne, tai cirkas jį pasiėmė jį iš gatvės.

Ar traumos ant vienračio sunkesnės nei po pasivažinėjimų dviračiu?

Mindaugas: Traumų išvis nebuvau patyręs. Buvo tik viena nemaloni trauma per mano paties žioplumą. Teko jautriai "pabalansuoti" ant vienračio sėdynės. Ji labiau išlenkta nei dviračio ir... Na, vyrukai mane supras.

Vienratis nėra kamikadzių užsiėmimas?

Mindaugas: Dar niekas neužsimušė nusileisdamas ant kojų iš maždaug dvidešimties centimetrų aukščio!

Kokių būna vienračių?

Mindaugas: Jų yra įvairių stilių ir skirtingų ratų dydžių. Stilių be galo daug: freestyle‘o ( tai tas pats bmx‘as, tik kad ant vieno rato). Taip pat visaip dalima vartyti tą vienratį ir bandyti ant jo išsilaikyti: mini viena koja, važiuoji atsistojęs ant šakių, atsigulęs ant balno ir visaip kitaip.

Yra kalnų vienračiai - su jais važiuojama į kalnus, o jei kalnas labai status - tiesiog "lipama" su vienračiu. Street‘o stilius - taip pat skirtas triukams, trial‘as - važiavimo stilius, visą svorį bandant išlaikyti ant pedalų. Mačiau, įmanoma!

Kokį didžiausią greitį įmanoma įminti vienračiu?

Mindaugas: Greičio rekordo nežinau... Bet didžiausias atstumas - per dieną nuvažiuota virš trijų šimtų kilometrų. Taip taip, ant vienračio. Dviratininkai tiek pat nuvažiuoja, tai aš visai nesuprantu, kam jums tas antras ratas?





O kokie vietiniai rekordai?

Mindaugas: Greitis priklauso nuo ratų dydžių ir švaistiklių. Žodžiu, tas pats Gintaras, pirmasis prieš metus Vilniuje išvažiavęs su vienračiu, yra išmynęs 27,5 km/h. Taip, visai neblogai...

Ar esi lenktyniavęs su dviratininku?

Mindaugas: Ne, bet bandžiau geriau! Esu aplenkęs du segvėjus!

Šiaip, aplenkiau, du dviratininkus, važiuojančius į Narbuto kalną. Bet jie labai tokie nupiepę buvo... Su vienračiu į kalną važiuot paprasčiau ir greičiau nei su dviračiu.

Kiek jūsų yra Lietuvoje?

Mindaugas: Nežinau, nežinau.. Bet kokių penkiolika suskaičiuoti galima, vien Vilniuje. Kaip metų senumo sportui, į kurį nepelnytai žiūrima skeptiškai, labai puiku!

Kas taip skeptiškai žiūri?

Mindaugas: Praktiškai nėra žmogaus, kuris gatvėje nesureaguotų į vienratį. Pavyzdžiui, slavų kilmės atstovai, dėvintys treninginius drabužius, mėgsta negražius slaviškus komentarus mūsų pusėn mėtyti su užuominomis į galimus kūno sužalojimus. Pagyvenę žmonės piktinasi, kaip mes tokie, turbūt truputį nesveiki (nes ant vieno rato, ne dviejų) sugebam važiuoti ir dar galvos nenusisukti. Čia turbūt tas požiūris - būdamas kažkuo kitoks nervini aplinkinius, nes esi.

Kiek laiko užtrunka išmokti važinėti ant vieno rato?

Mindaugas: Vaikystėje nuėmus apsauginius ratus nuo dviračio, mokiausi juo važiuoti dvi tris dienas. Trečią dieną jau išmokau užlipt ant vienračio į nieką neatsiremdamas. Sakau, jei vaikščiodamas lygia vieta krenti, tai per savaitę važiuot vienaračiu išmoksi.





Tai vis dėl to, kodėl gi vienračiai geriau už du ratus?

Mindaugas: Šiaip užmiesty, pripažįstu, geriau dviratis. Dirba mažiau raumenų, o mažiau pavargdamas gi daugiau ir nuvažiuosi.

Bet mieste, mes jus, dviratininkai, lenkiam. Per lietų turim laisvą ranką išsiskleist skėčiui, o kita - dar ir sms‘ą parašyt. O jei nusibosta važinėt, įsėdam į autobusą, kai tuo tarpu vairuotojai pamatę dviratį, įlipti neleidžia.

Jei susidomėjai - vienratis Lietuvoje jau nebe egzotika. Paieškok - rasi didelėj dviračių parduotuvėj. Kaina? Vidutinis vienratis kainuoja tiek, kiek pusė vidutinio dviračio - Kalėdų senelis turėtų nepagailėti trijų šimtų litų. O jei nežinai, kur ieškoti draugijos, kad patartų ir pamokytų - užsuk www.unike.org. Sakė, kad tie ant vieno rato - draugiški!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis