Spiritizmas: žaidimas su dvasiomis

Atsimeni „Anapilį“? Taip, muzikinį klubą Palangoje, kurio pavadinimas kilo nuo ankstesnių tos vietos savininkų pomėgio kištis į kito pasaulio reikalus... XIX a. pabaigoje ta vieta priklausė grafams Tiškevičiams. Kalbantis su Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebonu pranciškonu Arūnu Peškaičiu paaiškėjo, kad garbinga giminė dažnai užsiimdavo spiritizmo seansais.

Buvęs muzikinio klubo savininkas Romas Kisielis šių žodžių nei patvirtino, nei paneigė: „Grafienė Sofija, kuriai priklausė vasarnamis, buvo keista, kalbama, jog ji ten „medituodavo““. Muzikinio klubo „Anapilis“ durys užsivėrė, o ar stipriai užrakinti anapusinio pasaulio vartai?



Žaidimas su dvasiomis ir jų baimė

Paprastam mirtingajam visad knieti prikišti nagus ir pažvelgti, kas vyksta amžino poilsio platybėse. Pažvelgus, prasideda tamsos fobijos, daiktų skraidymai, kalbos apie poltergeistą ir galiausiai gaunamas „bilietas“ į psichologo ar psichiatro kabinetą.

Svečiai, kuriems nereikia durų



Beldimas kambaryje, daiktų judėjimas, raštelių atsiradimas, netikėtas daiktų ir žmonių pasirodymas… Skeptikai juokiasi iš spiritizmo seansų, kalbos apie velnią ar piktąsias dvasias jiems kelia ironišką šypseną. Vis dėlto yra žmonių, tvirtai tikinčių anapusinio pasaulio galybe…



Jie renkasi į spiritistinius ratelius, kuriuos sudaro vadovas, dalyviai ir mediumas – taip formuojama “gyvoji grandinė”. Kaip rašoma K. E Kirchnerio knygoje, spiritistinis ratelis uždaromas tada, kai visi dalyviai paduoda vieni kitiems rankas. Be to, mediumas ratelyje yra itin privilegijuota persona. Nuo jos priklauso, kaip pavyks spiritizmo seansas. Paprastai jam tenka ir visa atsakomybė už dvasių padarytas eibes.

Mediumas turi išskirtinių savybių, jis – jautri, lanksti, svajinga, kartais keista asmenybė. Mediumai turi telepatinių galių, jie yra atviri kito pasaulio šnabždesiams.



„Buvo atvejų, kad mediumas, piktnaudžiaudamas alkoholiu visiškai prarado savo savybes“, – teigiama Kirchnerio knygoje. Gyvenimiška, tačiau „mėgaujantis“ alkoholiu savo savybes gali prarasti ne tik mediumas.

Dvasioms iššaukti naudojamos kortos, žvakės, paslaptingi simboliai, pentagramos – vartai į anapus, adatos, nuotraukos, lėlės. Buriant reikalingas mediumo kraujo lašas ant būrimo stalų, ant kurių būna išraižyta skirtinga simbolika.

Kartais mediumas išgirsta dvasias, kartais jis pamato ženklus, kurie siunčia dvasių žinutes, kartais dvasios judina mediumų rankas ir jie rašo pranešimus. Vis dėlto yra žinoma daug atvejų, kai mediumai būdavo sužalojami, susižalodavo patys arba iš trazo būsenos pabusdavo įbauginti.

Anot autoriaus, su dvasiomis galima susisiekti stuksenant, bet reikia pasirinkti būdą, kaip stuksenimą iššifruoti. Pavyzdžiui, tam tikrą raidę atitinka nurodytas skaitmuo. „Įkelti koją“ į anapusinį pasaulį įmanoma ir susirašinėjant su dvasiomis.

Dvasių iššaukimas jau buvo praktikuojamas Rytų tautos – chaldėjų, užkeikimus dažnai naudojo senovės egiptiečiai.



Vis dėlto mūsų protėviai elgdavosi kiek atsargiau: „Po mirties buvo laikomasi tylos arba gedulo tam, kad vėlė nebūtų vėl priviliota atgal į namus. Savęs kankinimas – žaizdos – buvo įprasta gedulo forma“, – taip apie dvasių „nuraminimą“ kalbama „Urantijos“ knygoje. Joje minima, jog senovės gyventojai norėdami atsikratyti vėlės, siūlydavo jai žmonas ir tarnus. Nusižudyti prie vyro kapo – tai paprotys, kurio tikslas – ramus vėlės gyvenimas „kitame“ pasaulyje.

Vartotojai tiki dvasiomis

Pasak Vilniaus kunigų seminarijos dėstytojo A. Peškaičio, Bažnyčia spiritizmą vertina tik neigiamai. Spiritizmo seansai – neleistinas būdas ieškoti kontaktų su anapusiniu pasauliu, dažniausiai tai – šarlatanizmas ir apgaulė. Visgi Bažnyčia perspėja, jog „tas“ pasaulis, kurio mes nematome, egzistuoja.

„Knygos apie pomirtinius nuotykius, dvasias, kurios renkasi, kur joms būti, dangiškus „supermarketus“ – apie spiritizmo sampratą vartotojiškoje kultūroje kalbėjo A. Peškaitis, – Žmogus galvoja, kad jis apgaus mirtį“.

Seansai greitai gali tapti priklausomybe: „Pavyzdžiui, paauglys periodiškai užsiima spiritizmu, atsiranda priklausomybė. Jei tuo metu jis negali atlikti seanso, tikėtina, jog prasidės keisti reiškiniai, žmogus taps nevaldomas“. Būta ir tokių atvejų, kai paaugliui magijos „maniją“ teko „išvaryti“, pasitelkus išlaisvinimo maldas.



Sezamai atsiverk! O gal jau užsiverk?

Spiritizmas – mirusiųjų dvasių kvietimas, antrąjį kvėpavimą įgavo XIX a. „Sezamas atsivėrė“ 1848 metais, kai amerikiečių šeimoje prasidėjo neįprasti reiškiniai. Autorius K.E. Kirchneris knygoje apie spiritizmą mini, kad šeimos ramybę drumstė iš priemenės ir rūsio sklindantis stuksenimas. Jis nepaliaujamai stiprėdavo, kai namiškiai bandydavo įsiklausyti į keistą garsą.

Foksų šeima sugalvojo tam tikrą žaidimo būdą savo drumstėjui. Beje, idėją pasiūlė pas juos apsistojęs vokietis, dirbęs kalėjimo prižiūrėtoju. Jis pasakojo, kad kaliniai susišneka stuksendami. Pavyzdžiui, raidė A – vienas stuktelėjimas, B – du, C – trys ir t.t.



Taip Foksai užmezgė kontaktą, kaip vėliau paaiškėjo, su prieš penkerius metus nužudyto prekybininko dvasia. Apžiūrėjus rūsį, jame buvo rastas vyro skeletas.

Amerikiečiai itin greitai pamėgo tokį „bendravimo“ būdą. Šiaurės ir Pietų Amerikoje daugelyje namų dvasios tapo pageidaujamais „pašnekovais“, su kuriais kontaktas buvo užmezgamas tiesiog beldžiant.

Spiritizmas – mados gūsis ir protų plovimas



Anglijoje šis metodas paplito tada, kai Fokso sesuo ištekėjo už Londono advokato. Į jos salonus ėmė plūsti žmonės, tapę karštais spiritizmo šalininkais. Vis dėlto atsirado mokslininkų grupelės, kurios smerkė tokius eksperimentus.



„Aristokratų rateliuose ypač paplinta susidomėjimas spiritizmu. Tai buvo laisvalaikio praleidimo forma iki XX a. 3-4 dešimtmečio“, – teigė kunigas A. Peškaitis. Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebonas, pranciškonas, pabrėžė – daugelis anglų rašytojos Agatos Kristi romanų prasideda tuo, kad žmonės susėda rateliu ir bando išsikviesti dvasias. Spiritizmas buvo aukštuomenės laisvalaikio žaidimas.



Tarybiniais laikais Lietuvoje dažniausiai pogrindyje vyko spiritizmo seansai, bet niekas jų nepopuliarino. Atgavus nepriklausomybę, plūstelėjo komercinės magijos banga, kuri Europoje jau buvo išpopuliarėjusi.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis