Jaunieji pagonys: „Dievą norisi paliesti“

Pagonybė – senovės Lietuvoje vyravusi religija, kurią išpažino baltai (dar vadinami aisčiais). Jie turėjo daug dievų. Skirtingose Pabaltijo teritorijose buvo garbinami skirtingi dievai. Vis tik, kaip teigia A. Šapoka, pats religijos pobūdis visur buvo vienodas: visi jie garbino gamtą ir visas stichijas manė esant nežemiškomis jėgomis.

Kiekvienam gamtos reiškiny aisčiams slėpėsi gera ar bloga dievybė, mistinė būtybė ar dvasia.

Iš visų Europos tautų aisčiai priėmė krikštą patys paskutiniai – XI amžiuje pagonimis buvo likę tik jie, ugrų suomių tautos – lyviai ir estai.

Xva. Pabaigoje krikštą priėmė ir lietuviai, bet ir tai – tik formaliai. Pagonys dar ilgai slapta rinkdavosi miškuose ir atlikinėjo pagoniškas ritualines apeigas.

Kad ir kaip bebūtų keista, pagonių yra ir šiandien. Nors ir gyvename modernių technologijų laikais, kai gamta reiškia primityvumą, pagonybė traukia ir jaunimą. Pasirodo kompiuterio nepakanka, dvasia trokšta religijos, ir ne vyraujančios Lietuvoje.



Vienas iš pagonybę išpažįstančių jaunuolių – 18-metis Vykintas, sutikęs apie šį tikėjimą papasakoti DELFI Gatvei.

-Kas paskatino susidomėti pagonybe?



- Susidomėti pagonybe paskatino domėjimasis protėviais. Šis tikėjimas yra glaudžiai susijęs mūsų tradicijomis istorinėmis šaknimis, tiek su Lietuvos gamta, gyvenamąja aplinka, vieta, kurioje mes esame ir šiandien.



Kadangi pagonybė buvo mūsų protėvių religija, reiškia, ir aš tai paveldėjau. Tiesa, pagonių šiuolaikiniame pasaulyje labai nedaug, ir susidomėjimas šiuo tikėjimu Lietuvoje tėra labai menkas.

- Kas būdinga pagoniui?

- Pagonybė – tai politeistinė religija (kai tikima į daug dievų), pagonis paprasčiausiai jaučia tuos dievus savyje. Tarp dievybės ir žmogaus yra nenutrūkstantis ryšys.



Žinoma, pagonybėje yra ir tikėjimo į vieną Dievą atributų. Galima susitelkti į vieną iš dievų ir religinį dėmesį skirti jam, aišku neišsižadant ir kitų dievukų. Tarkim, aš esu pasirinkęs Perkūną.

Pagonims būdingas tikėjimas matomais, akivaizdžiais dalykais, gamta. Pavyzdžiui, gali ateiti prie medžio ir jį paliesti, o krikščionybėje tu Dievo nepaliesi.



- Kaip švenčiate šventes?



- Šventes švenčiame prie aukuro, kuris yra ant Gedimino kapo kalno Vilniuje. Pagerbiame senuosius dievus, aukodami jiems įvairias aukas: druską, vandenį.



Žinoma, ne per kiekvieną pagonių šventę išpuola visiems, su draugais, susirinkti, tačiau dažniausiai stengiamės paminėti vasaros pradžią, pabaigą, Saulėgrąžą, Žolines..



- Kokia aplinkinių reakcija į tavo tikėjimą (bendraamžių, tėvų)?



- Sekta. Be išimties. Na, tik tėvai nesikiša – jei aš pasirinkau tokį gyvenimo būdą, tai čia jau mano reikalas.



- Iš kur semiatės informacijos apie pagonybę, įvairius ritualus ir pan.?

- Apie ritualus galima susižinoti internete, o šiaip pagrindinis šaltinis - literatūra.

Kuo daugiau domiesi, tuo giliau neri į visą tą informacijos liūną. Netgi mokykloje, per istorijos ar literatūros pamokas, sužinai apie senovės lietuvius, mitologiją, įvairias sakmes, dainas… Žodžiu, jei tik domiesi, informacijos gali rasti visur.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis