Jo (ar Jos?) didenybė Feminizmas

Šiuolaikinėje visuomenėje, pagal statistiką, vyrai gyvena trumpiau už moteris, tačiau pensijos ramybę pasiekia keliais metais ilgiau paplušėję. Vyrai gina valstybę ir jos žmonių saugumą nuo seniausių laikų. Tačiau jau nuo XIX a. pabaigos moterys kyla į kovą prieš patriarchalinę pasaulio santvarką ir sušunka „mes norime lygių teisių!“

Pirmoji feminizmo banga prasidėjo JAV, moterims siekiant balsavimo teisės. Ją įgijusios moterys nenurimo, o pasuko lyčių lygybės, visuomenės santvarkų pertvarkymo dėl geresnio moters gyvenimo link.

Dėl šių procesų, veikiausiai, patys „kalčiausi“ yra 2 pasauliniai karai, kurie padėjo moterims suprasti, kad jos gali ne vien namuose rūšiuoti vyro skalbinius ar auginti vaikus.

Po Antrojo Pasaulinio karo feminizmas tapo dar galingesne jėga, kai Jungtinės Tautos ėmė kovoti su diskriminacija.

Erotinis feminizmas, lesbianizmas...

Bėgant metams, šia radikalia, dar Mary Wollstonecraft suformuotos filosofijos „bacila“, užsikrėtė milijonai moterų.

Atsirado dešimtys skirtingų feminizmo krypčių. Į kovą su vyrais pašoko net lesbietes. Dar daugiau: kovodamos prieš moters žeminimą ir jų seksualumo naudojimą įvairiems komerciniams tikslams, moteriškės ėmė pačios kovoti tais pačiais ginklais.

Vokietijoje atsiradęs erotinis feminizmas leido bet kokiomis moteriškomis gundymo, seksualinio potraukio sukėlimo, įvairių erotinių gudrybių pagalba siekti politinės aukštumos ar net patogesnės vietos šalia direktoriaus kabineto. Erotiškumas tapo gyvenimą kuriančia vertybe.

Tai visgi jos egzistuoja ar ne?

Vis greičiau evoliucionuojant feminizmui, jis skilo į radikalius judėjimus. „Buitinės“ feministės ėmė konfrontuoti su „tikrosiomis“. Pastarosios tikina, jog neegzistuoja toks moterų tipas, kurios, pamačiusios vyro fizionomiją, trokštų jį sunaikinti, nekęstų jų padermės ir maltų kiekvieną sutiktą „į miltus“. Jos teigia, jog tokį pop feminizmo įvaizdį turi daugelis, tačiau tai iškreiptos idėjos

Vis tik, kaip byloja visagalis internetas, šimtai tūkstančių moterų tiesiog trykšta neapykanta vyrams vien dėl to, jog jie yra vyrai! Plačiai paplitęs teiginys „visi vyrai – kiaulės“ ir itin dažnai įsiplieskiančios „buitinės“ diskusijos pavadinimu „nekenčiu vyrų, nes jie durni ir nieko nesugeba“ leidžia daryti tam tikras išvadas...

Kas yra tikrasis feminizmas ir kurios idėjos geriausiai atstovauja moterims, turbūt sunkiai atsakytų net pačios vyrų „priešininkės“. Pati Rebeca West, rašytoja, kovotoja už lygias teises, yra pasakiusi: „Aš pati niekada negalėjau sužinoti tiksliai, kas yra feminizmas: aš tik žinojau, kad žmonės vadina mane feministe, kai tik išvardinu argumentus, kurie skiria mane nuo ištižėlės ar prostitutės.“

Perbėgėliai ar susipratę?

Netrukus moterys pasijautė mūšio lauke ne vienos – jų pusėn stoja...patys vyrai! Atsirado vyrai – feministai, kurie teigė, jog į moterį žiūrima lyg į sekso objektą, jai primetamos privalomos pareigos, moterims daug sunkiau siekti politinės, darbo karjeros aukštumų, žodžiu – reikia viską keisti.

„Nesitaikstysiu!”

Iš tiesų, tikrasis feminizmas nėra lyg krokodilas, ryjantis vyrus vieną po kito. Realios, logiškos moterų idėjos apie lyčių lygybę yra sveikintinos visų pasaulio galingųjų. Juk visą gyvenimą plauti indus, skalbti nešvarias kojines vien dėl to, kad visuomenėje nusistovėjusi nuomonė „tokia moters pareiga“, kvepia mažų mažiausiai diskriminacija.

Tuo tarpu pagal atliktus tyrimus paaiškėjo, jog statistinis vyras mąsto, kad kiekviena moteris privalo atlikti tokius darbus kaip savo pareigą, negana to – jam paklusti ir būti ramia šeimos moterimi.

Štai čia valdingesnė moteris grūmoja kumščiu, reiškia nepasitenkinimą, siunčia vyrą velniop, sviesdama kojines kampan ir išeidama „į pasaulį“ teisybės ieškoti.

JAV atlikti tyrimai parodė, jog moterys dirba net 20 procentų daugiau nei vyrai arba net 102 minutėmis per dieną ilgiau. Lietuvių kalba, kaip ir didelė dalis kitų pasaulio kalbų, „prikimšta“ vyriškumo. Trumpai sakant, moteriškąją giminę nustumia į šalį. Dar daugiau: daugelis šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančių stereotipų ir teorijų, yra sukurti vyrų (apie 74 procentus).

Gėjams – taip, transseksualams – ne



Įdomu tai, jog diskriminaciją pajutusios moterys nesutaria ir tarpusavyje. Bell Hooks, juodaodė feministė pastebėjo, jog pačios už moterų lygybę kovojančiosios abejingai žvelgia ir, tam tikra prasme, diskriminuoja juodaodes.

Negana to, šiuolaikinėje visuomenėje atsiradus galimybei pasikeisti lytį, atsirado „netikrų“ moterų – transseksualų. Šias personas dalis feminisčių atstumia, teigdamos, jog jos nėra tikros moterys iš prigimties, dėl to negali suprasti, kaip joms yra sunku gyventi.

Atsikirsdami transseksualai rėkia, jog jos (ar vis tik jie?) yra transfobiškos/-i, tai ką jau kalbėti apie moterų lygybę, jei pačios „savų“ nepalaiko.

Feministės neabejingos ir homoseksualams. Gėjų judėjimas dažnai sulaukia palaikymo iš feminisčių, kurios remia jų tyrimus bei žengia koja kojon protesto demonstracijose, skanduodamos „lygios teisės – visiems!”.

Yra teigiančių, jog dėl feministinių judėjimų visuomenėje „pridygo“ tiek gėjų, lesbiečių ar kitų asmenų, kurie panoro „sulyginti“ ir savo teises su visuomene, jog darosi baugu.

„O kodėl jūs negimdote vaikų?“

Pabandėme pakalbinti tikrą (arba bent jau tokia save vadinančią) feministę. Aršų internetinį puslapį sukūrusi lietuvaitė Daiva spruko nuo mūsų lyg kiškis nuo medžiotojo.

„Nešnekėsiu. Vis tiek viską perversite atvirkščiai“. Galiausiai pokalbis įvyko. Daivos teigimu, Lietuvoje yra begalės moterų, kurios jaučiasi niekinamos, išnaudojamos, žodžiu – diskriminuojamos vien dėl to, jog gimė moterimis.

„Pavyzdžiui, kaip jūs galėtumėte taikstytis su tokiu atveju, kuomet moters vyras jai neskiria savo firmoje aukštesnių pareigų, nei popieriukų antspaudavimas? Ar yra teisybė, kai vyrai – direktoriai, o dauguma moterų – kasininkės „Maximoje“? Mus laiko kvailomis vištomis, negalinčiomis valdyti ar priimti svarbių sprendimų,“ - sakė Daiva, laikanti save aršia feministe.

Į „ME“ klausimą, dėl ko jos nekovoja už Tautą karuose, atsakė paprastai (ir labai tradiciškai): „O kodėl jūs negimdote vaikų?“. Mergina, paklausta, kodėl nekovoja su visuomenėje nerašyta taisykle moteris užleisti į priekį, atidaryti duris (tai taip pat yra fizinė diskriminacija), sutriko: „Žinote, tai tik smulkūs ir nereikšmingi atvejai, kuomet vyrai pagelbėja moterims. Taip ir turi būti, juk mes esame moterys.“



Feminizmas – lygybė, kuri neįmanoma?

Moterys pasiekė, jog jų pavardės nesibaigtų galūne –ienė, nes tai, pasak jų, išduoda konfidencialią informaciją apie jas. Atsirado zvonkės, bonkės, lapės ir panašiai.

Pasaulis pripildytas valdingų, emancipuotų, karjeros siekiančių moterų. Svarbu, jog visa tai nesibaigtų kvailystėmis, kurių siekia internete plyšaujančios „tegyvuoja moterys, vyrams – mirtis!“.

Nancy Cott, moterų gynėja, yra protingai pasakiusi: „Feminizmas siekia lyčių lygybės, kurioje yra lyčių skirtumai.“ Aišku kaip dieną – vyras niekada nebus moterimi, o moteris – vyru. Absoliutaus supratimo niekada nepasieksime, juk vyrai – iš Marso, o moterys – iš Veneros.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis