Nerodyti negalima rodyti: uždrausti kino filmai (video)

Nemotyvuotas smurtas, pornografija, jautrios religinės temos, politinių peripetijų atgarsiai ar net per daug cigarečių dūmų – niekas nepraslys pro akylų cenzorių akis ir negailestingas jų žirkles.

Nors ilgiausiu uždraustų rodyti filmų sąrašu „pasigirti“ gali egzotiškoji Malaizija, vakarų valstybės, garsėjančios tolerancija ir liberalumu, taip pat toli gražu ne visoms kino juostoms leidžia išvysti kino teatrų sales. Žiūrovus nepasiekusių ar įžūliai cenzorių „apkarpytų” juostų - daugybė, tad šiame straipsnyje jūsų laukia pažintis tik su keliomis iš jų, sulaukusiomis daugiausiai žiniasklaidos dėmesio ir negailestingos kritikos.

„Aukso amžius“

Luis Bunuelio kontraversiškasis kino filmas „Aukso amžius“ („L'age D'or“) 1930 metais sukurtas drauge su legendiniu Salvador Dali, šis prisidėjo prie filmo scenarijaus rašymo, kino teatrus Prancūzijoje ir JAV pasiekė tik 1979-aisiais metais.

O dėl skandalingojo Markizo De Sado sąsajų su Kristumi ir kitų tuo metu bažnyčią ir jos tikinčiuosius šokiravusių meninių religijos interpretacijų, siurrealistinio filmo prodiuseris netgi sulaukė grasinimų būti atskirtas nuo bažnyčios.

Nenuostabu, jei dviprasmiški filmai apie religiją netgi šiandien sulaukia daug prieštaringų vertinimų ir net isterijos, tai 1930-aisiais reikėjo išties nemažai įžūlumo ir drąsos užkabinti jautrią religijos temą ir atsilaikyti pasipiktinusiųjų kritikai.



„Šindlerio sąrašas“

Septyniais „Oskarais“ įvertintas Steveno Spielbergo 1993-ųjų metų „Šindlerio sąrašas“ („Schindler‘s List“), sukurtas remiantis tikrais įvykiais, apie apsukrų verslininką Oskarą Šindlerį, antrojo pasaulinio karo metais išnaudojusį pigią žydų darbo jėgą ir kartą į karo iškankintą jį supantį pasaulį įdėmiau pažvelgusį bei netikėtai nusprendusį pasikeisti ir išgelbėjusi daugiau nei 1100 žydų, sulaukė ne tik gausybės apdovanojimų ir pagyrų, bet ir nemažai kritikos bei prakeiksmų.

Nespalvota juosta tuoj pat buvo uždrausta rodyti Malaizijoje, dėl pabrėžtino palankumo žydams, bet tai nieko jau nestebino (tiesą sakant, o kuriuo prieštaringiau vertinamo filmo ji neuždraudė, ar bent kaip reikiant neapkarpė?).

Tačiau, visų nuostabai, „Šindlerio sąrašas“ su sunkumais susidūrė ne tik puritoniškoje Malaizijoje. Vėliau ar anksčiau daugelį kino filmų, parodo per televiziją, bet „Šindlerio sąrašas“ televizijos eterį gimtojoje Amerikoje (nepaisant to, kad čia laimėjo net 7 „Oskarus“) išvydo tik per didelį Spielbergo atkalumą.

Nors sekso scena, kurią televizija reikalavo pašalinti, filme buvo gerokai pakoreguota, „Šindlerio sąrašas“ buvo pirmasis tokio žanro kino filmas JAV įvertintas griežtu įspėjimu tėvams dėl vaikų priežiūros prie TV ekrano, neva dėl žiaurių karo vaizdų ir panašių scenų.

Netikėta, turint galvoje, kad tai istorinis kino filmas, o istorijos juk nesuklastosi ir karo baisumų, kad ir kaip to norėtųsi, nepagražinsi.



Beje, dėl istorijos realumo filmas taip pat sulaukė nemažai priekaištų. Vieni piktinosi, kad Oskaras Šindleris realybėje toli gražu nebuvo toks geraširdis, koks jo įvaizdis buvo pateiktas filme. Netgi buvo manančių, kad „Šindlerio sąrašas“ skatina neapykantą vokiečiams, kitus gi siutino faktas, kad pats Spielbergas yra žydas, tad jo požiūris į šią istorija nėra nešališkas ir pan.

Tačiau nepaisant visų kalbų ir apkalbų, „Šindlerio sąrašas“ iki šiol yra pripažįstamas kaip vienas įtaigiausių ir geriausių kino filmų žydų holokausto tema per visą kino istoriją.

„Keno Parkas“

Skandalingoji 2002 metų erotinė Larry Clarko drama „Keno Parkas“ („Ken Park“), kupina prievartos, sekso bei smurto ir pasakojanti keturių asocialių šeimų istorijas, atskleidžiančias ką po karšta Kalifornijos saule veikia žmonės kai niekas jų nestebi: kuo užsiima paaugliai, kai jų nemato tėvai ir ką pastarieji veikia užsidarę savo miegamojo duris, nepateko į daugelio kino teatrų repertuarus. Ši juosta buvo uždrausta kone visose Okeanijos regiono šalyse.

Nors Europa ir JAV buvo kiek demokratiškesnės, visgi daugelis senojo žemyno šalių taip pat nenuolaidžiavo skandalingajai juostai, dėl, švelniai tariant, pornografinių scenų, įvertindamos ją griežčiausiais įspėjimais.

„Keno Parkas“ kaip kadaise pasaulį įžūlumu pašiurpinusi „Kaligula“ („Caligula“) sulaukė ne tik cenzorių dėmesio, bet ir pasipiktinusių kritikų ir žiūrovų kaltinimų pornografija.

Nepaisant to, režisierius nepasidavė spaudimui ir atkakliai gynė savo poziciją: "Aš nenorėjau nieko iškirpti, - gynėsi kultinis režisierius ir fotografas Larry Clarkas. - Visą savo gyvenimą mačiau, kaip kamera nusukama į šoną, nors šios scenos yra šios porno kartos realybės dalis".

Anot režisieriaus, filmas yra ne banali pornografinė juosta, o „pamokantis“ žvilgsnis į šiuolaikinį jaunimą, kuriam kai kada pasiseka pergudrauti likimą. Ką jis turėjo galvoje, pasak Larry, turėtų suprasti visi matę šį filmą.

„Būrys Amerika: drebėk, pasauli!“

Nešvankią, bet pasiutiškai taiklią ir juokingą parodijų komediją „Būrys Amerika: drebėk, pasauli!“ („Team America: World Police“) sukūrę kultinio animacinio serialo „Pietų parkas“ kūrėjai nepraustaburniai Trey Parkeris ir Matt Stones, nėra abejonių, žinojo kokios reakcijos po filmo premjeros jie sulauks. Ir sulaukė! Ne tik po premjeros, bet ir prieš ją.

Amerikos pilnametražių filmų asociacijai užkliuvo 21 minutę trunkanti meilės scena. „Originali scena tęsėsi 21 minutę, tačiau turėjome ją kiek sutrumpinti Amerikos rinkai, norėdami išvengti absurdiško amžiaus apribojimo. Tad neiškarpytus kadrus pamatė tik užsienio žiūrovai ir filmo DVD nusipirkę gerbėjai. Ironiška, kad vienintelė Amerika žiūrėjo pataisytą versiją,“ – pasakojo Trey.

Bet skandalai tuo nesibaigė. Ši 2004-ųjų metų satyrinė politiškai nekorektiška komedija sukėlė tikras aistras Čekijos politiniame gyvenime. Prahoje įsikūrusi Šiaurės Korėjos ambasada pareikalavo uždrausti rodyti filmą, nes šioje kino juostoje tyčiojamasi iš jų šalies lyderio - diktatoriaus Kim Jong II.

Filme, kuriame „vaidina" lėlės, „Pietų parko“ kūrėjai šaiposi iš amerikietiško gyvenimo būdo, Holivudo žvaigždžių ir Amerikos kovos prieš teroristus, o šaunus superherojų būrys „Amerika" siekia išgelbėti pasaulį nuo viską sunaikinti trokštančio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong II.

Tai ir įsiutino Prahoje įsikūrusią Š. Korėjos ambasadą. „Filmas gadina mūsų šalies įvaizdį. Toks elgesys, kaip parodyta šioje juostoje, nėra mūsų šalies politinės kultūros dalis.“ – skundėsi Š. Korėjos diplomatai, tačiau Čekija jų neišgirdo ir juosta pasiekė kino teatrus. Drebėk, Kim Jong, pasaulis tavęs nebijo!



„Da Vinčio kodas“

Prieštaringai vertinamas „Da Vinčio kodas“ („The Da Vinci Code“), pagal to paties pavadinimo Dano Browno romaną, kino ekspertų teigimu, kol kas yra antras pelningiausias kino filmas per visą pasaulio kino filmų istoriją po „Žvaigždžių karų 3“.

Manoma, kad prie tokios, 2006-iais metais sukurto, filmo sėkmės prisidėjo ne tik puikiai apgalvota reklamos strategija, bet ir, patys to neįtardami, įvairių pasaulio šalių dvasininkai, uoliai ragindami uždrausti ir boikotuoti šią juostą.

Kol katalikų bažnyčia, kurią itin įsiutino knygoje ir filme pateikta skandalinga prielaida, kad Jėzus Kristus ir Marija Magdalietė susilaukė vaiko ir jų kraujo linija išliko per amžius, visus tikinčiuosius kvietė boikotuoti „Kristų užgauliojantį" filmą, musulmoniškų karštų, tokių kaip Jordanijos, Sirijos, Libano ir Egipto valdžios ėmėsi griežtesnių veiksmų – jie tiesiog uždraudė savo šalyse rodyti Rono Hovardo režisuotą juostą.

Bet tuo viskas nesibaigė, audringa reakcija į „Da Vinčio kodą“ per pasaulį ritosi toliau: Tailando cenzoriai pareikalavo dešimčia minučių sutrumpinti filmą, nukerpant jo pabaigą, o Indijos katalikų lyderis net paskelbė bado akciją kaip protestą prieš šią juostą!

Ir netgi nepaisant to, kad kaimyninėje Baltarusijoje kino salės lūžo nuo norinčiųjų pamatyti šį filmą, o bilietai buvo iš anksto išparduoti, "Da Vinčio kodas" iš kino teatrų repertuarų šioje šalyje buvo išbrauktas vos po keturių rodymo dienų. Motyvas - "nevienareikšmiška tikinčiųjų reakcija".

Sakoma, draudžiamas vaisius saldesnis, tad ar ne todėl šią kino juostą ir lydėjo ne tik šokiruojantys skandalai ir pasipiktinimų bangos, bet ir tokia neįtikėtinai didžiulė finansinė sėkmė?

„Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“

Šokiruojančiai vulgari juosta apie išgalvotą Kazachstano žurnalistą Boratą Sagdijevą, kurį vaidiną garsusis britų komikas Sasha Baronas Cohenas, dar žinomas kaip Ali G personažas, pasipiktinimą sukėlė ne tik Kazachstane.

Pusiau dokumentinis filmas „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ („Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“), pasakojantis, kaip Kazachstano televizijos vadovybė pakvaišusį žurnalistą Boratą išsiunčia į JAV, kur jis turi sukurti dokumentinį pasakojimą apie didingiausią pasaulyje šalį – Ameriką, ir kurioje jis patiria daugybę keistų (keistesnių net už jį patį!) nuotykių, net ir pacenzūruotas, buvo griežtai uždraustas visuose arabų kraštuose, išskyrus Libaną, ir... Rusiją!

Skandalingoji juosta buvo uždrausta, nes pasak Rusijos valstybinio kinematografijos komiteto, jame yra „medžiagos, kuri daliai žiūrovų gali pasirodyti žeminanti kai kurių tautybių ir religijų atžvilgiu“.

Matyt, galvoje turimos nemažos kazachų, žydų (beje Sasha Cohenas pats yra žydas, bet provokuojančių antisemitinių juokelių jis niekada nevengė) ir čigonų, iš kurių filme negailestingai šaipėsi nutrūktgalvis Boratas, bendruomenės Rusijoje.

Vis dėlto, toks sprendimas buvo netikėtas net patiems rusams, anksčiau kino teatruose neišvysdavusiems tik grubios pornografijos.

Įdomiausia yra tai, kad pačiame Kazachstane, nors ir būta įvairių valdžios kalbų ir grasinimų, ši juosta nebuvo uždrausta. Yra manančių, kad kazachai netgi turėtų padėkoti Sashai Cohenui už jų šalies populiarinimą, nes, nepaisant ne kokio, ką čia slėpti – prasto Kazachstano įvaizdžio šiame filme, šalis sulaukė itin didelio turistų dėmesio, kuris pelną kraštui neša iki šiol.

Kazachstanas išlaikė viešą demokratijos egzaminą, o žurnalistas trankęsis po plačiąją Ameriką ieškodamas Pamelos Anderson, vėl ruošiasi naujiems nuotykiams ir jau užsimena apie antrąjį filmą. Kam klius šį kartą?

Nerodyti negalima rodyti. Kablelius šiame sakinyje sudėkite patys, prieš tai gerai pasvarstydami kas dažniau perlenkia lazdą: jokių tabu nepaisantys kino kūrėjai ar griežti cenzoriai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis