Ko žmonija bijo: populiariausios ir keisčiausios fobijos

Jeigu vien nuo minties apie skrydį lėktuvu tave išpila šaltas prakaitas, o laukiant savo skrydžio aerouoste kojos ir rankos pasidaro it medinės, pradeda pykinti, svaigti galva ar ištinka panikos priepuolis – gali būti, kad tu „sergi“ aviofobija. Ši, lėktuvų ir skrydžių, fobija tėra tik viena iš daugelio dažniausiai pasireiškiančių nepagrįstų baimių, vadinamų fobijomis, o jų, kaip ir žmonių - yra daug ir visokių.

Vienos silpnesnės, kitos stipresnės, bet visos viena už kitą keistesnės ir kvailesnės. Na, argi ne kvaila bijoti, pavyzdžiui, mažo nenuodingo lietuviško voriuko (arachnofobija – vorų baimė), kurį vos panorėjęs, žinai, galėtum pritrėkšti mažuoju piršteliu?

Bet tokios jau tos fobijos – kelti visiškai nepagrįstą ir gyvenimą apsunkinantį nerimą bei, atrodytų, įprastų veiksmų, daiktų, žmonių ar situacijų baimę.

Šiuo metu pasaulyje yra suskaičiuota apie 500 įvairiausių fobijų ir tas skaičius vis auga! Tad „ME“ apžvelgia tik kelias pačias populiariausias ir keisčiausias, ramybės žmonijai neduodančias, paniškas baimes.

Agorafobija

Socialinė fobija – agorafobija (minios, viešo kalbėjimo ar veiklos baimė) yra dažniausiai pasireiškianti baimės forma, kuri „puikuojasi“ pirmojoje populiariausių fobijų 500-uko vietoje.

Be to, tai yra trečiasis pagal paplitimą psichikos sutrikimas po psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų, alkoholio, cigarečių ir pan.) vartojimo ir depresijos.

Agorafobai vengia ne tik viešų susibūrimo vietų, minios, bet ir naujų pažinčių, viešo kalbėjimo ar veiklos, stengiasi likti nepastebėti ir netgi vengia telefonų!

Ši fobija, kaip ir visos kitos nepagrįstos baimės, pati savaime nepranyksta. Ją būtina gydyti, nes ilgainiui žmogus gali tapti tikru atsiskyrėliu ar vienišiumi.

Agorafobai, vengdami aktyvios veiklos, patiria akademinių sunkumų, jiems sunku siekti profesinių karjeros aukštumų. Daugeliui žmonių, kuriems pasireiškia ši socialinė fobija, yra didelė rizika susirgti depresija.

Supratę, kad jų baimės yra nepagrįstos, tačiau negalėdami jų įveikti, nemažai agorafobų susiduria su suicidinėmis mintimis, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar vaistais.

Zoofobija

Kartais žmogus pamatęs katę į kitą gatvės pusę perbėga visai ne todėl, kad ji juoda ar jis uoliai tiki prietarais. Zoofobijos (gyvūnų baimės) kamuojamas žmogus spruktų ir nuo baltos katės, ir nuo grakštaus žirgo, ir nuo jūrų kiaulytės.

Zoofobai ne tik namuose nelaiko naminių gyvūnų, bet ir nelanko jų turinčių draugų. Jų nesutiksi zoologijos sode, gyvūnų parodoje ar net miške, kuriame knibždėte knibžda įvairi fauna.

Zoofobija turi daugybę atšakų, turbūt kone kiekviena gyvūnų, roplių ar vabzdžių rūšis turi po savo fobiją. Kaip sakoma, kiekvienam pagal skonį!

Vieni alpsta išvydę gyvatę - ofidijofobija (gyvačių baimė), kiti pelę – musofobija (pelių baimė) ar vorą - arachnofobija (vorų baimė), ketvirtiems tikras galvos skausmas yra geriausias žmogaus draugas – šuo (kinofobija - šunų baimė).

O ornitofobams, matyt, persižiūrėjusiems Alfredo Hitchcocko „Paukščių“ („The Birds“), iš baimės būti pastarųjų užpultiems, keliai sulinktų (ornitofobija – paukščių baimė).

Aviofobija

Jau minėtoji lėktuvų ir skrydžių baimė yra viena populiariausių fobijų pasaulyje. Manoma, kad net 1 iš 5 žmonių paniškai bijo skristi lėktuvu ir mieliau rinksis sudėtingesnį bei ilgesnį keliavimo būdą, pavyzdžiui traukinį, nei kelionę lėktuvu.

Aviofobija slegia tuos žmones, kurie gyvenime yra linkę visus sprendimus priimti patys ir jaučiasi saugiai ir jaukiai tik patys kontroliuodami situaciją. Lėktuve gi – niekas nuo jų nepriklauso, esi priverstas pasitikėti visiškai svetimu žmogumi – lėktuvo kapitonu, kai net menkiausia jo klaidelė gali būti lemtinga ir tau.

Skrydžių baimė būdinga ir tiems, kuriuos kamuoja katastrofų fobija, tanatofobija (paniška mirties baimė) ar net nefofobija (debesų baimė!).

Dažnai aviofobija išsivysto ir dėl uždarų patalpų baimės – klaustrofobijos. Žmogus supratęs, kad vos panorėjęs negalės atsidaryti langelio ir įkvėpti gryno oro, puola į paniką ir sau įteigia, kad jam trūksta deguonies.

Lėktuvų ir skrydžių baimė labai apsunkina visavertį aktyvaus žmogaus gyvenimą, nes bijantieji skirti, kad ir kaip norėtų keliauti, vengia tolimų kelionių ir verčiau lieka namie, nei peržengia lėktuvo salono slenkstį.

Klaustrofobija

Dar viena itin dažnai pasitaikanti fobija - klaustrofobija, dar žinoma kaip uždarų patalpų baimė. Ji pasireiškia panikos priepuoliais ankštose, dažniausiai belangėse patalpose.

Ši fobija dažnai siejama su stenofobija (ankštų erdvių baimė), nes bijantys ankštų erdvių, nejaukiai jausis ir uždarose patalpose.

Daugelis klaustrofobų, atsidūrę paniką keliančioje aplinkoje, įteigia sau, kad čia trūksta deguonies ir kad jie tuoj uždus. Bet iš tiesų jiems taip atrodo tik dėl padažnėjusių neritmingų įkvėpimų ir iškvėpimų, žmogui sunerimus ir padažnėjus jo širdies pulsui.

Dažniausiai klaustrofobija, kaip ir daugelis kitų fobijų, išsivysto dėl skausmingos patirties, bet pasitaiko ir įgimtų baimių. Įgimta klaustrofobijos forma yra kildinama iš akmens amžiaus žmonių baimės uždusti ankštame urve ir yra siejama su savisaugos instinktu, kai priešai savo aukas įkalindavo tamsiose, labai mažose erdvėse.

Klaustrofobas nieku gyvu negyvens dangoraižyje, ankšta lifto kabina jam kelia tikrą siaubą – o kas jei įstrigs? Toks žmogus niekada netaps speleologu, nes jam pritrūksta oro vien pagalvojus apie tamsų, siaurą urvą ir jis tikrai nesusivilios plačiojo vandenyno grožybėmis ir niekada nenardys, juk ten nėra deguonies!

Kas bijo česnakų arba keisčiausių fobijų rinktinė

Kas bijo česnakų? Ne, ne tik vampyrai. Česnakų dėl kvapo ar dėl kokių nors kitokių „bauginančių“ požymių bijo ir žmonės, save vadinantys aliumfobais (aliumfobija – česnakų baimė). O gal jie ir yra vampyrai pasislėpę po skambiu pavadinimu?

Kol vieni baiminasi dėl česnakų, kiti kankinasi su baime būti suvalgytu – fagofobija, arba klojasi čiužinį ant žemės, nes paniškai bijo lovų – klinofobija (lovos baimė).

Prisimenate katinėlį iš lietuvių liaudies pasakos „Dangus griūva“? Kai jam ant uodegos nukrito lapelis, šis it paklaikęs leidosi bėgti slėptis ir visiems šaukė, kad griūna dangus. Bet tai visai nejuokinga! Galbūt jam buvo uranofobija? Išvertus į žmonių kalbą, uranofobija – dangaus baimė.

Vieni bijo aukso – aurofobija (aukso baimė), kiti muzikos – melofobija (muzikos baimė) ar tiltų – gefirofobija (baimė eiti tiltu).

Rojaus bijo auranofobai (auranofobija – rojaus baimė), žvilgsnių – skopofobai (skopofobija - žvilgsnio baimė) o bijantys ko nors bijoti – bijo baimės (fobofobija – baimė ko nors bijoti)!

Štai dar keletas vienų populiariausių baimių:

Akrofobija - aukščio baimė;

Misofobija - mikrobų baimė;

Filemafobija arba filematofobija – bučinių baimė;

Ksenofobija - nepažįstamų arba svetimšalių baimė;

Nekrofobija - lavonų baimė (tiek žmonių, tiek gyvūnų);

Brontofobija - žaibo baimė;

Karcinofobija - vėžio (ligos) baimė;

Emetofobiją - vėmimo baimė;

Plakofobija – antkapių baimė ;

Ekleziofobija – bažnyčios baimė;

Sokerafobija – uošvių baimė;

Ereutrofobija- baimė parausti kitų akivaizdoje;

Patofobija- ligų baimė;

Pirofobija- ugnies baimė;

Zelofobija- pavydo baimė;

Gimnofobija - baimė nusirengti nuogai;

Siderodromofobija - geležinkelio baimė;

Kad ir kokios juokingos ar keistos kai kurios baimės atrodytų, visas fobijas būtina gydyti, antraip jos gali virsti depresija, šizofrenija, neuroze ar kitaip gyvenimą apsunkinančia našta.

Geriausias vaistas – objektyviai įvertinti savo baimes: kam nors apie jas papasakoti ar aprašyti, kad į susidariusią situaciją galėtum pažvelgti iš šalies.

Itin sunkiais atvejais patartina kreiptis į psichologą ar psichiatrą, juk ne itin lengva darbdaviui paaiškinti, kad tu vengi darbo ne todėl, kad esi tinginys, o tik todėl, kad tu ergofobas (ergofobija – baimė dirbti!).

O ko bijai tu?

Naujausiame žurnalo „ME“ numeryje taip pat skaitykite:

F’ck rehab: žemiausiai puolusios įžymybės;

Kaip išgauti „tiesą“: žiauriausi kankinimo būdai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis