Amerikos siaubas – jaunuolių gaujos

Jei nežinai, kaip išpopuliarėjo apsmukusios kelnės arba sudraskyti džinsai, tau vertėtų paskaityti Amerikos gaujų istoriją. Išradingiausiai atrodydavo maištingi skersgatvių paaugliai. Taip, tie jauni chuliganai, kurie nepakluso mokyklų sistemai. Dabar ir mes rengiamės taip, kaip jie... Tačiau viskas keičiasi. Gaujos atrodo naujai. Kaip?

Tatuiruotės, apsmukusios kelnės ar berankoviai marškinėliai jau nebemadingi. Į madą atėjo sportiniai švarkeliai ir universitetų uniformos, praneša cnn.com.

Centrinės Amerikos megapolių gaujos drastiškai pakeitė savo įvaizdį. Bandydami išvengti jiems gresiančio suėmimo ar gyventojų keršto, gaujų nariai stengiasi būti kuo mažiau pastebimi.

Gaujos „Mara 18“ ir „Mara Salvatrucha“ yra žinomos visoje Centrinėje Amerikoje ir JAV dėl savo žiauraus elgesio su priešais. Maža to, kad jie nesivargina palikti gyvų jų darbelių liudininkų, jie žudo žiauriau nei viduramžių inkvizitoriai.

Kaip juos pažinti? Šių gaujų nariai ant pastatų ir savo kūnų piešia savo gaujos simboliką. Daugelis turi tatuiruotes net ant plikų savo pakaušių.

Dabar, anot policijos darbuotojų, šie tradiciškai neišsilavinę ir tikslo neturintys jaunuoliai vilioja į savo gretas mokyklų ir koledžų studentus ir plečia savo nusikaltimų repertuarą nuo nedidelių apiplėšimų iki turto prievartavimo, prostitucijos, mašinų vagysčių bei žmonių pagrobimų.

Šios pavojingos gaujos pradėjo formuotis Los Andžele 1980-aisiais. Pirmieji nariai - Salvadoro gyventojai, kurie bėgo į JAV, kad išvengtų pilietinio karo. Praėjus dešimčiai metų, kai daugelis gaujos narių buvo deportuoti dėl JAV padarytų nusikaltimų, gaujos įsitvirtino Centrinėje Amerikoje.

Manoma, kad „Marų“ narių skaičius Gvatemaloje, El Salvadore, Hondūre ir Nikaragvoje siekia 100 tūkstančių Apie 30 tūkst. jų, anot JAV valdžios atstovų, veikia JAV, daugiausiai Los Andžele.

Amerikiečiai puikiai žino, kaip atrodo gaujos narys. Jis tatuiruotas nuo galvos iki kojų, paprastai susijęs su narkotikų prekyba, nepaklūstantis nustatytoms normoms, dažnai jaunas, nebaigęs mokyklos. Jis stovi vis toje pačioje vietoje skersgatvyje ir gąsdina vien jau savo buvimu...

Situacija pasikeitė, kai El Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro valdžia priėmė griežtus įstatymus prieš gaujas, tarp kurių užrašų ant pastatų šalinimo akcijos ir griežtos bausmės už gaujų padaromus nusikaltimus. Daug jaunuolių buvo suimti arba žuvo per policijos ir gyventojų grupių operacijas, susirėmimus.

„Šiomis dienomis negalime net išeiti į gatvę, policijos pareigūnas pažiūri į mus ir viskas – mes mirę, – skundžiasi Giovanni Estrada, įkalintas gaujos narys, kurio veidas ištatuiruotas ir kurio pravardė - „truputį pakvaišęs“. - Štai kodėl raginame naujus gaujų narius nebesidaryti tatuiruočių ant veido su gaujos simbolika.“

Ir Sammy Rivera, JAV ambasados Gvatemaloje saugumo patarėjas narkotikų klausimu, ir Jose Luis Tovaras, Policijos viršininko pavaduotojas El Salvadore, įsitikinę, kad gaujos vis dažniau prisivilioja mokyklų ir koledžų studentus, norinčius užsidirbti pinigų. Anksčiau prie gaujų jungdavosi daugiausiai iš mokyklų išmesti jaunuoliai, kurių pagrindinis tikslas buvo rasti bendraminčių.

„Anksčiau jie apiplėšinėdavo žmones autobuse, atimdavo kelis mobiliuosius telefonus ir šiek tiek pinigų, – sako S. Rivera. – Dabar jie turi nuolatines pajamas iš reketo, kuriuo užsiima savo teritorijose.“ Gaujos nariai reketuoja savo ir aplinkinių rajonų ar kvartalų gyventojus už...“stogą“.

Ingrid Vincente paliko savo vyrą, du vaikus, darbą valstybės įstaigoje ir teisės studijas ir prisijungė prie gaujos 2002 m. Dirbdama sekretore Finansų ministerijoje ji uždirbdavo 2000 ketsalių per mėnesį. Būdama gaujos nare, ji gauna dvigubai daugiau per vieną dieną.

Kadangi ji neatrodė kaip tipinė „Mara“, ji lengvai praveždavo ginklus iš El Salvadoro ir uždirbdavo apie 650 dol. per dieną. Ji taip pat padėdavo bemoksliams gaujos nariams suskaičiuoti, kiek galėtų pareikalauti iš parduotuvės savininko, kad nepriverstų jo bankrutuoti.

Tačiau vėliau ji suvokė, kokia kaina reikia priklausyti gaujai. Pagimdžiusi dar du vaikus gaujos nariui, ji nusprendė mesti šį užsiėmimą. Keršydama už tai gauja nužudė jos brolį ir vaikiną. Dabar ji yra liudininkė, liudijanti prieš kitus gaujos narius.

Iššaukianti išvaizda šiandien gaujoms neša mirtį. Ir tai - ne kompiuterinis žaidimas, o tikras gyvenimas, kurį gyvena vis daugiau jaunų žmonių Centrinėje Amerikoje. Būti "kietiem" dabar jiems padeda maskuotės ir pastangos neišsiskirti iš minios. Taip jie vis dar egzistuoja. Bet ar ilgai?

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis