Krišnaitai. Dėl ko verta gyventi?

Jų nesupainiosi su niekuo kitu. Tie besišypsantys, dainuojantys veidai su paveikslėliais ir knygomis rankose, smilkalų kvapas, vyrai su sijonais ir mantrų dainavimas pro nosį: „Hare Krišna“… Tai Krišnos religinio judėjimo nariai. Nori sužinoti, kuo jie gyvena? Skaityk.

Jie iš JAV

Tau tikriausiai atrodo, kad tie pliki šilti žmogeliukai tikrai ne iš šio pasaulio. Na, gal iš kokios Indijos. Deja...

Krišnaitai, kuriuos žinome mes, priklauso religiniam judėjimui, atsiradusiam 1966 metais… JAV. Tada į JAV atvyko vienas dvasios tėvas - A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada – ir įkūrė Tarptautinę Krišnos sąmonės organizaciją (ang. „ISKCON“, International Society for Krishna Consciousness) arba tiesiog „Hare Krišna“ judėjimą.

Būrys jaunuolių, susidomėjusių vienišo atvykėlio iš Indijos paskaitomis, tapo didžiuliu judėjimu su savo religiniais centrais, šventyklomis, žemės ūkio bendruomenėmis, mokyklomis ir restoranais. Visame pasaulyje judėjimas apjungė virš 10 000 atsidavusiųjų vienuolių, ir apie 250 000 pasaulietiškų pasekėjų, rašo britannica.com.

„ISKCON“ nariai kildina savo religiją iš senovės indų Vedų raštų.

Šventieji tekstai senovės sanskrito kalba, pasak krišnaitų buvo užrašyti maždaug prieš 5000 metų, kaip priemonė apsaugoti senovinę išmintį. To meto indų civilizacija įžengė į „Kali-yuga“ amžių – smukimo, vaidų ir veidmainystės amžių.

Krišnaitai garbina dievą Krišną (taip pat vadinamą Hari arba Rama). Krišna turi daugybę įsikūnijimų, ir gali pavirsi bet kuo. Pagrindinis uoliai tikinčio krišnaito tikslas yra pasiekti „dvasinės meilės“ Krišnai lygį.

Tai reiškia, kad krišnaitas siekia visiško atsidavimo Krišnai, visų savo veikos formų pašventimo jam ir pasaulietiškų tikslų atsisakymo. Toks gyvenimas vadinamas „tyros atsidavimo tarnybos“ praktika arba bhakti-joga.

Amžina kiekvienos gyvos būtybės dvasinė siela yra pririšta prie materialaus kūno, proto ir intelekto. Gyvendama savanaudiškai, siela sukasi materialiojo pasaulio gimimų ir mirčių rate ir per reinkarnaciją keičia pavidalus.

Krišnaitas tiki, kad užsiimdamas bhakti-joga gali pelnyti Krišnos malonę, ištrūkti iš gyvenimo ir mirties rato, patekti į „dvasinį dangų“, kur amžinai bendraus su pačiu Krišna.

Kitos monoteistinės, pripažistančios tik vieną dievą, religijos (krikščionybė, islamas, judaizmas), krišnaitų supratimu, garbina tą patį Krišną, tik kitais vardais.

Kam tos dainos?

Krišnaitas tarnauja savo dievui keliais būdais. Pasirodo, kad beveik visiems Vilniaus gatvelių praeiviams žinomas „Harė Krišna, Harė Rama“ giedojimas nėra krišnaitų pasilinksminimo būdas…

Iš tikrųjų, tai viena svarbiausių kiekvieno krišnaito pareiga – giedoti „maha mantrą“:

Harė Krišna Harė Krišna,

Krišna Krišna Harė Harė,

Harė Rama Harė Rama,

Rama Rama Harė Harė.

Taip pat krišnaitas ne šiaip sau nešioja apsivyniojęs save mediniais karoliais. Tai „džapa-malos“ - 108 karolių vėrinys, panašaus į rožančių, su juo krišnaitas kasdien meldžiasi. Vienas karoliukas – vieną kartą pakartota „maha mantra“.

Be to krišnaitas garbina dievą šventykloje, klausosi paskaitų ir šventųjų raštų skaitymų bei vykdo kitus savo guru nurodymus. Taip pat krišnaitai turi skelbti savo tikėjimą plačiajai visuomenei.

Krišnaitas beatodairiškai:

- nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, taip pat česnakų, svogūnų ir grybų (valgo tik „prasadą“ – maistą paaukotą Krišnai);

- nevartoja jokių svaiginančių priemonių – alkoholio, narkotikų, kavos, arbatos, rūkalų;

- nežaidžia azartinių žaidimų;

- neturi nesantuokinių lytinių santykių ( o ir lytiniai santykiai santuokoje būtini tik vaikams pradėti).

Krišnos judėjimo populiarumą paskatino viešas mantrų giedojimas ir šokiai miestų parkuose. Spalvingi jaunuoliai su gėlių girliandomis ir būgnais pritraukė didžiulį visuomenės bei 7 dešimtmečio hipių susidomėjimą. Tarp sudomintųjų buvo ir vienas garsus bitlas Džordžas Harisonas bei žymus „The Beat Generation“ poetas Alenas Ginsbergas.

Naujojo religinio judėjimo atsiradimas sutapo su augančia maištaujančiojo jaunimo banga.

Pamaitins vegetariškais patiekalais

Krišnaitų šventyklos dygo kaip po lietaus JAV, Vakarų Europoje, Tolimoje Azijoje, Afrikoje, Australijoje. A.C. Bhaktivedanta Svami daug metų keliavo po pasaulį, asmeniškai įšventindamas daugiau 10000 pasekėjų.

1974 metais A.C. Bhaktivedanta Svami yra pasakęs savo mokiniams: „Dešimties mylių spindulų aplink šventyklą niekas neturi būti alkanas... Aš noriu, kad jūs nedelsdami pradėtumėt dalinti maistą“. Tai tapo tarptautinės nemokamo vegetariško maisto platinimo programos „Food for Life“pradžia. Dabar veikianti daugiau nei 60 šalių ir išdalinanti apie 1 000 000 maisto porcijų kasdien. „Food for Life“ tapo didžiausia nemokamo vegetarų maisto platinimo organizacija pasaulyje.

Lietuvoje irgi dainuojama Krišnai

Šiuo metu yra oficialiai užregistruoti Krišnos sąmonės religinių bendruomenių centrai Vilniuje ir Kaune, tačiau pasekėjų yra ir kituose miestuose. Kitos bendruomenės Lietuvoje yra keleto ar daugiau šeimų ar pavienių asmenų susibūrimai, rašoma krishna.lt.

Valdantysis „ISKCON“ organas Lietuvoje yra nacionalinė taryba, kurią sudaro bendruomenių Vilniuje ir Kaune atstovai. Krišnos sąmonės judėjimas Lietuvoje vienija kelis tūkstančius pasekėjų, iš kurių nedidelė dalis yra aktyvūs nariai.

Gerų atsiliepimų bendrija Lietuvoje susilaukia dėl dalyvavimo socialinėje veikloje – benamių ir skurstančių žmonių maitinimo, labdaros valgyklose Kaune ir Vilniuje.

Kam krišnaitam moterys?

Daug kritikos ir diskusijų buvo kilę Vakarų visuomenėje dėl A.C. Bhaktivedanta Svami požiūrio į moteris, kaip turinčias paklusti vyrams. Tai, jo manymu, - natūrali fiziologinių skirtumų pasekmė…

Krišnaitų judėjimas susilaukė kaltinimų esant sekta dėl didžiulio narių įtraukimo į savo praktikas ir jų izoliacijos nuo šeimos ir visuomenės.

Didelio dėmesio susilaukė „smegenų plovimo“ byla - Robin George vs. „ISKCON“. Praėjus visas JAV teismines instancijas, penkiolikmetės Robin George šeima laimėjo bylą prieš krišnaitų judėjimą, kuris turėjo sumokėti didžiulę piniginę kompensaciją.

Merginos šeima kaltino judėjimą pagrobus ir slėpus savo šventyklose jų dukrą, kur jai buvo „praplauti smegenys“. Pati Robin pasakojo, kad pabėgo iš namų ir slapstėsi krišnaitų šventyklose, kadangi tėvai neleido jai laisvai išpažinti savo naujojo tikėjimo, rašoma nytimes.com.

Devintajame dešimtmetyje į viešumą iškilo įtarimų apie vaikų mušimą ir seksualinį išnaudojimą krišnaitų internatinėse mokyklose “gurukulose”. Informacija sukėlė didžiulį nepasitenkinimą vosoje Amerikoje.

1998 m. „ISKCON“ išspausdino oficialius duomenis apie vaikų skriaudimą savo mokyklose ir stengėsi viską užglaistyti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis