Mocarto muzika – stebuklingas eleksyras smegenims

Klasika gerina atmintį ir efektyvina smegenų darbą? Taip, tai tiesa. Mokslininkai įrodė, kad Mocarto muzika skatina protinę veiklą. Susidomėjimas Mocarto ir kitų klasikų muzikos teigiama įtaka smegenims prasidėjo prieš dešimtmetį ir tęsiasi iki šiol. Vieni mokslininkai įsitikinę, jog Mocarto muzika turi ypatingų galių ir teikia jų žmogui, o kiti - jog tai tik įsitikinimas ir kad ši muzika nesiskiria nuo kitų kūrėjų darbų.

Tiesa, ar melas?

Susidomėjimas Mocarto muzikos įtaka žmogui kilo tada, kai tyrimais buvo nustatyta, jog paklausę Mocarto žmonės geriau išlaiko IQ testą. Tačiau vėliau keli skeptikai paneigė tyrimą, jį pakartoję ir tokių pačių rezultatų negavę, rašoma sciencedirect.com.

„Mocarto efekto” šalininkai toliau tyrė reiškinį ir nustatė, jog efekto esama, tačiau kodėl efektas pasireiškia, jie nesugebėjo paaiškinti. Žiurkės, augančios su Mocarto muzika geba labirintais bėgioti greičiau ir tiksliau, žmonės, sergantys Alzhaimerio liga, klausydami Mocarto jaučiasi geriau ir netgi teigia, jog jo muzika sušvelnina epilepsijos priepuolius.

1995 metais neurobiologas Gordonas Shaw ir jo kolega psichologas Francas Rauscheris nusprendė panaudoti dalį IQ testo, kad ištirtų, ar Mocarto muzika gali padidinti vizualizacijos galimybes.

Mokslininkai lankstė popieriaus lakštus ir karpė karpinius kaip darželyje, o studentai turėjo nusakyti, kaip atrodo išskleistas lakštas. Užduotys buvo atliktos pusėtinai. Prieš antrąją užduotį 79 studentai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji 10 minučių klausėsi Mocarto pianino sonatos D-dur. Antroji grupė gavo klausyti įvairių kitų muzikos krypčių fragmentų, o trečioji – sėdėjo tyloje. Rezultatai šokiravo mokslininkus: 2-oji grupė, klausiusi įvairios muzikos, 11% tiksliau numatė, kaip atrodys karpinys, 3-ioji grupė, sėdėjusi tyloje pagerino savo rezultatus 14%, o 1-oji, klausiusi Mocarto sonatos, net 62%.

Ne paslaptis, jog buvo atliekama ir daugybė kitų bandymų, kurių ne visi buvo tokie efektyvūs: ne mažai skeptikų kartojo bandymus ir, neaptikę jokio klasikinės muzikos efekto, skelbė, jog „Mocarto efektas“ tėra menkavertis įsitikinimas.

„Mocarto efekto” eksperimentas buvo atliktas ir su žiurkėmis. Minėtasis F. Rauscheris tyrė 30 žiurkių. Du mėnesius po 12 valandų žiurkės klausydavo Mocarto sonatos.

Po eksperimento šios žiurkės 27% greičiau ir 37% tiksliau įveikė labirintų bandymus nei kitos 80, tą patį laikotarpį laikytos triukšme ar tyloje. Bandymai su gyvūnais įrodo, jog muzika veikia smegenis, net nejuntant klausymo malonumo ir nesuvokiant muzikos.

Popsas vs. klasika

Nežinomybės skraistę praskleidė JAV Medicinos centro neurobiologas Džonas Hiudžesas, kuris analizavo garso stiprumo kitimą muzikoje, jo svyravimo dažnį. Šiuo atžvilgiu jis tyrė šimtus įvairiausių kompozitorių kūrinių ir lygino rezultatus. Skalės apačioje atsidūrė populiarioji ir minimalistinė muzika, kaip Filipo Glaso, o pačiame viršuje – Mocartas, teigiama clinph-journal.com.

Mocarto muzikoje garso stiprumas dažniau nei kitur kinta nuo didelio iki mažo ir atvirkščiai – apytikriai kas 30 sekundžių – žmogaus smegenų virpesių ritmu. Taigi tokio dažnio bangos efektyviau veikia smegenis ir jomis sklindanti harmoninga muzika teigiamai veikia žmogaus smegenis.

Ar tai pritaikoma?

Donas Campbellas, aštuoniolikos knygų autorius, Amerikos muzikos tyrimų centro tarybos narys, interviu puslapiui ialearn.org teigė, jog tirti Mocarto muziką pradėjo nuo 1985-ųjų su dr. A.Tomaičiu, kuris taikė šią muziką gydyti pacientams su mokymosi ir klausos negalia.

Jis teigė, kad Mocarto kūryba ramina ir teigiamai stimuliuoja protą. Campbellas priduria, jog muzika yra labai svarbi mokymosi procese: ji padeda geriau susikaupti, atsikratyti streso. Tai nėra tik atsitiktiniai garsai – tai harmoninga jų visuma, padedanti geriau dirbti. Jei norite būti protingesni, klausykitės Mocarto muzikos, teigia D.Campbellas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis