Simboliai. Kas slepiasi už nežinomybės?

Vienokie ar kitokie simboliai lydi mus visą gyvenimą. Vien mūsų vardas yra tarsi simbolis, žymintis individualų likimą. Kasdien matome ženklus, kurie slepia visiems žinomą prasmę: kelio ženklai žymi taisykles, raidės – garsus, žodžiai – daiktus ir veiksmus…

Tačiau yra tokių simbolių, kuriuos mes suprantame skirtingai ir skirtingose kultūrose jie reiškia skirtingus dalykus. Dažnai paaugliai ant drabužių nešioja ženklus, kurių reikšmės nėra išsiaiškinę.

Svastikos, kryžiai, pentagramos… Kokia tikroji šių simbolių galia?

„Auksinė grandis“ – šėtono ar tobulumo išraiška?

„Auksinė grandis“ – tai matematinis principas, kuriuo pagrįstas pentagramos geometrinis vaizdas. Pasitelkus „Auksinę grandį“ galima apskaičiuoti viską, kas yra šioje visatoje. „Auksinė grandis“ yra randama beveik visose natūraliose spiralėse, galaktikose, vandenyje, judančiose dalelėse ir net plaukų garbanose.

Jei jūs padauginsite „Auksinė grandį“ su savo ūgiu ( 0,618 * jūsų ūgis ), ir, radę vidurį, padėsite ten savo pirštą, jis bus ant jūsų bambos. „Auksinė grandis“ yra dažnai naudojama dailėje ir dizaine, nes taip surandamas vidurys, simetrija ir harmonija.

Pentagrama

Pentagrama arba pentaklis yra senovės babiloniečių simbolis, simbolizuojantis Veneros planetą. Kodėl būtent Venerą? Veneros trajektorija astrologinėse schemose yra pentagramos formos.

Vėliau pentagramą ėmė naudoti pitagoriečių mistikų ir matematikų grupės. Pitagoriečiai raides žymėdavo pentakliais.

Dėl mistikų išminties ir uždarumo paprasti žmonės ėmė jų šalintis, bijoti bei skleisti gandus apie pitagoriečių gretas. Dėl pitagoriečių paslaptingumo jie imti vadinti juodaisiais magais ir šėtono garbintojais.

Pentagrama, kurios viršūnė nukreipta į viršų, simbolizuoja jėgas, susikaupimą. Ji simbolizuoja stovintį žmogų - homo sapiens bei 5 žemės elementus: ugnį, vandenį, žemę, orą ir eterį.

Apversta pentagrama simbolizuoja jėgų persiskirstymą, energijos trauką iš kosmoso ir gyvybės grandies. Apversta pentagrama žymi išminties kelionę nuo dievybės iki žemiausios nesąmoningos, niekingiausios gamtos dalies.

Krikščionybėje pentagrama gali reikšti penkias Jėzaus žaizdas, Dievo Trejybę arba dvi Kristaus prigimtis: dieviškąją ir žmogiškąją.

Kodėl pentagrama tapo blogio simboliu ir yra tapatinama su velniais, tamsa, požemiais, dvasiomis?

Ne tik dėl juodųjų magų ar pitagoristų veiklos… Magija iš esmės neutrali, skiriasi tik jos panaudojimo tikslai.

Krikščionių gnostikų sektos tikėjo, jog piktasis dievas sukūrė tokią visatą, jog žmogaus siela atsidūrė spąstuose. Pasak jų, žmogaus sielos užduotis yra rasti vieną svarbų, reikšmingą dalyką, paslėptą šioje visatoje, ir dingti iš jos...

Jų nuomone, sielos ieškojimų tikslas užkoduotas pentagramoje. Pentagrama tarsi žemėlapis, kuris žymi žmogaus įkalinimą ir tikslą.



Siaubo skaičiai – 666

Kai gnostikai sužinojo apie „Auksinę grandį“ ir pamatė, jog pentaklis yra sudarytas būtent šiuo principu, jie nutarė, jog šis simbolis simbolizuoja blogį.

Gnostikai apskaičiavo, jog „Auksinė grandis“ yra 616 iš 1000, pagal hebrajų skaičiavimus. Štai todėl 616 yra senasis Žvėries skaičius Biblijoje, Apsireiškimo knygoje. O dar tikslesni skaičiavimai parodė, jog tai yra skaičius 618, kuris vėliau buvo paverstas skaičiumi 666.

Vieni teigia, kad skaičių derinys specialiai buvo susietas su blogio jėgomis, kad būtų paslėpta tikroji jo prasmė, kurią žinojo tik gnostikų mokytojai, kiti sako, jog šis simbolis labai galingas ir sujungtas su pentagrama veikia kaip vartai į anapusinį pasaulį…

Svastika - besisukantis kryžius

Svastikos simbolis apipintas gausybe mitų. Vieniems tai žlugdančių politinių ideologijų simbolis, kitiems – religinė žyma.

Svastikos simbolis atsirado iš kryžiaus linijų, kurios „užlūžo“ taip, jog sudaro apskritimą, panašų į sūkurio formą.

Pasukta svastika rodo didelę jėgų sankaupą sankirtos taške ir visatos ciklo judrumą. Baltų kraštuose dažniau sutinkama pasukta svastika, „judrusis“ kryžius, o Rytuose - nepasukta.

Kitaip pasukti, supriešinti sūkuriai virsta naujais pavidalais. Šie simboliai liaudyje vadinami išverstu Ugnies kryžiumi, kablių kryžiumi ir pan.

Mitologijoje svarbus ne kiek pats svastikos simbolis, kiek jo pavadinimas. Sanskrito kalba svastika vadinama „suas“. „Su“ reiškia „gerai“, šis žodis susijęs su palaima, „as“- „būti“. Žodis „suas“ reiškia „būk laimingas, geros sėkmės“.

Tačiau aiškiausiai svastikos kaip simbolio, kaip sąvokos ir kaip apeiginės priemonės ypatingumą išreiškia lietuvių kalba. Vien raidžių derinys „sv“ („šv“), įtikina, kad svastika - ypač svarbus, svarus, sveikas, švarus, švytintis, taigi - šventas simbolis.

Svastika vainikuoja daugelio senų tautų religinius simbolius. Tai „kūjis“, išskeliantis žiežirbas iš šventojo ugniakuro, kurios tampa pasauliais. Žiebti kibirkštį - kurti ugnį ir kurti pasaulį – baltų religijoje yra tapatūs veiksmai. Svastika - tai „Tvėrimo kūjis“, rodąs sukimąsi laiko cikluose.

Sudėtingi šio simbolio vaizdiniai slepia visatos paslapčių raktą. Tai - senovės pasaulio žemėlapis, kuriame vaizduojamos keturios upės, tekančios iš vieno šaltinio.

Mokslininkai teigia, kad svastika - dangaus planas, rodantis Grįžulo ratų padėtį įvairiais metų ketvirčiais. Grįžulo ratų padėtis, skirtingai metų laikais kinta. Jei nupieštume keturias priešingas Grįžulo ratų padėtis per metus ant to paties lapo, gautume svastikos simbolį.

Svastika gali žymėti ir keturis pirminius elementus - žemę, vandenį, ugnį, orą.

Norint suprasti svastiką, būtina suprasti ir jos spinduliavimo kryptį. Jeigu spinduliai nukreipti dešinėn, tai svastika juda kairiąja kryptimi, prieš laikrodžio rodyklę, sukurdama išties grubų ir tamsų judėjimą, prilyginamą dievo Donaro - Toro (keltų dievybė, lietuviškasis Perkūnas) kūjui.

Tai yra galingas, visa naikinantis savo kelyje, žaibas. Bet naikinantis tik tam, kad „užkrėstoje“ , nuo purvo išdegintoje vietoje gimtų nauja gyvybė.

Jeigu svastikos spinduliai nukreipti kairėn, tai svastika juda į dešinę, pagal laikrodžio rodyklę. Ji išreiškia gyvybę dovanojančią jėgą, leidžiančią jai vystytis ir augti saugomai dieviškosios apsaugos.

Tai yra saulė, kuri yra pavaldi laiko dėsniams.

Kodėl Hitleris naudojo šį simbolį? Adolfas dar jaunystėje pradėjo domėtis ne tik arijų rasės galimumu ir filosofija, bet ir ezoterika, rytų misticizmu. Gali būti, kad norėdamas greito tikslų išsipildymo ir sėkmės, jis pasinaudojo šiuo simboliu.

Kryžius

Kryžius (lot. crux, crucis kilo iš žodžio cruciare - „kankinti“) – tai religinis simbolis, simbolizuojantis kančią. Žinoma, tai ir geometrinė figūra, susidedanti iš dviejų statmenai besikertančių linijų.

Nuo pat žmonijos atsiradimo kryžius buvo naudojamas kaip kulto priemonė, randamas įvairių kultūrų ir epochų archeologinių kasinėjimų metu.

Manoma, kad kryžiaus simbolis naudotas jau akmens amžiuje. Senovėje kryžius buvo naudojamas kaip astrologijos ženklas, skiriantis keturis metų laikus ir 12 zodiako ženklų. Kryžius – kančios simbolis, senovėje romėnai pasmerkdavo žmonės kankinančiai mirčiai, prikalę (ar pririšę) juo prie kryžiaus.

Pvz., romėnams laimėjus visi Spartako sukilimo dalyviai buvo nukryžiuoti, kad kitiems sukilėliams tai būtų bauginantis pavyzdys. Kryžiai su prikaltais žmonėmis sudarė liniją nuo sukilimo židinio iki Romos.

Keltų kryžius

Keltiškasis kryžius – charakteringas keltiškosios krikščionybės simbolis, kryžius su žiedu.

Keltų apgyvendintuose Airijos ir Didžiosios Britanijos regionuose šie kryžiai pradėti statyti ne vėliau kaip VII amžiuje. Kai kuriuose būdavo išraižytos runos. Airijoje populiarus mitas, teigiantis, kad šį kryžių sukūrė Šv. Patrikas, kai misionieriavo Europoje. Tikima, kad jis susiejo krikščionybės simbolį kryžių su pagonių saulės simboliu – apskritimu.

Šiais laikais keltų kryžius yra tapęs ir kraštutinio nacionalizmo bei rasizmo simboliu.

Ankhas

Ankhas (egipt. Ankh) egiptiečių mitologijoje – simbolis, reiškiantis gyvenimą, dvasinę gyvasties jėgą, gyvenimą po mirties.

Tai gimdos, vaisingumo ir reprodukcijos simbolis, nes pagal egiptietiškus hieroglifus ankh su kilpa viršuje reiškia gimdą.

Nem ankh – panašus į ankh simbolis, kuris reiškia amžiną gyvenimą. Mene, laidojimo ceremonijose egiptiečių dievybės vaizduojamos pasikabinusios ankh kaip raktą, per kilpą viršuje. Todėl buvo manoma, kad ankh atidaro vartus į nemirtingumą.

Šis simbolis taip pat buvo laikomas galingu teisybės simboliu ir Nilo raktu, kuris simbolizuoja Izidės ir Ozyrio sąjungą.

Buvo manoma, kad mistinė jų sąjunga inicijuoja kasmetinį Nilo potvynį, kuris buvo būtina Egipto išgyvenimo sąlyga.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis