Pradėk nuo savęs. Rūšiuok!

Atlikus tyrimą, buvo gauti rezultatai, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta vidutiniškai 275 kg šiukšlių, vakarų europietis – 450 kg atliekų per metus. Prognozuojama, kad per 5 metus lietuviai pasieks Europos „šiukšlingumo“ lygį.

Elektroninės įrangos atliekų su nuodingomis medžiagomis per metus Lietuvoje susikaupia 25–30 tūkst. tonų ir jų kiekis kasmet vis didėja. Apskaičiuota, kad apie 90 proc. šių atliekų irsta sąvartynuose ar netgi pamiškėse ir skleidžia žmogaus sveikatai pavojingas toksines medžiagas (kadmį, gyvsidabrį, chromą bei šviną).

Nesmagu pripažinti, bet Lietuvoje ši situacija yra pernelyg menkai sprendžiama – žmonės nėra informuojami, vadovaujamasi neproduktyvia strategija bei, žinoma, stokojama valstybės finansavimo.

Tačiau linksėti galva nepakanka, reikia imtis veiksmų. Vis daugiau žmonių kalba apie atliekų rūšiavimą, tačiau taip ir nepradeda rūšiuoti patys. Kodėl? Kai kurie nežino, kaip tai daryti.

DELFI gatvė visus jaunuosius „žaliukus“ skatina imtis iniciatyvos, sprendžiant šią visame pasaulyje aktualią problemą. Didžiausia problema – patys vartotojai ir jų savimonė apie aplinkos taršą bei atliekų rūšiavimą.

Taigi, turite atsakyti į klausimą – ar jūs pasiryžote galvoti ne vien tik apie save, bet ir apie jus supančią aplinką bei ateities kartas? Kyla klausimas – kam to reikia ir kaip pradėti rūšiuoti atliekas? Skaitykite.

Atliekų rūšiavimas namuose

Jeigu visos skardinės būtų perdirbamos, reikėtų žymiai mažiau šiukšlių dėžių.

Stiklas niekados neyra, tačiau yra 100% perdirbamas.

Perdirbant popierį į orą išmetama 73% mažiau teršalų, nei jį gaminant iš naujų medžiagų.

Pagaminti 1 tonai popieriaus reikia nukirsti 24 medžius.

Perdirbant 1 skardinę suvartojama žymiai mažiau energijos, nei gaminant naują, sutaupomas jos kiekis yra toks, kad televizorius gali veikti 3 valandas.

1 perdirbtas stiklinis butelis sutaupo energijos kiekį, kurio užtenka 25 minutes naudotis kompiuteriu.

1 plastmasinio butelio antrinis panaudojimas sutaupo tokį energijos kiekį, kurio pakanka 60 W elektros lemputei veikti 3 valandas.

Trys pagrindiniai atliekų rūšiavimo namuose žingsniai

Pirmas žingsnis – susirasti kuo daugiau informacijos apie jūsų gyvenamojoje vietovėje egzistuojančius perdirbimo centrus bei jų atliekų perdirbimo programas.

Tai yra vienas svarbiausių žingsnių, kadangi, jeigu toks centras neegzistuoja – nėra prasmės pradėti rūšiuoti, nes niekas šių atliekų neperdirbs (tokiu atveju vis tiek nereiktų nuleisti rankų ir siekti tikslo, kad tokia kompanija būtų įkurta, pvz., finansuojama Europos sąjungos).

Antras žingsnis – išsiaiškinti, kokios atliekų kategorijos yra perdirbamos jūsų surastame artimiausiame atliekų perdirbimo centre ir stengtis vartoti būtent tokius produktus.

Taip pat, kai kurie atliekų perdirbimo centrai reikalauja produktus išplauti ar netgi nulupti etiketes, šių reikalavimų reikia griežtai laikytis.

Trečias žingsnis – palikite savo surūšiuotas šiukšles tam skirtose vietose arba asmeniškai nuvežkite į artimiausią atliekų rūšiavimo centrą.

Taip pat rūšiuojant atliekas, pravartu vadovautis „panaudojamas dar kartą“ simboliu, kuris panašus į ratu besisukančias rodykles ir nurodo, ar pasirinktas produktas yra perdirbamas.

Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo rezultatai

Atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas saugoja natūralius gamtos išteklius ir užkerta kelią planetos užterštumui. Taip pat rūšiuodami atliekas žmonės saugo gamtos išteklius, kurie reikalingi naujiems produktams pagaminti.

Žmonės, o ypač jauni žmonės, privalo rūpintis ne tik savo, bet ir ateities žmonių gerove, o individualus atliekų rūšiavimas – tai tik pradžia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis