Saldžiausias pasaulyje? Miegas...

Ryte vartytis lovoje ir dar kokį pusvalandį ar valandą iš jos nelipti. Po sočių pietų ar vakarienės prigulti ir snūstelti. Kam turime būti dėkingi už šiuos malonumus? Jo didenybei miegui, mat miegas, anot nežinomo autoriaus, – didžiausias gėris.

Miegas – tai periodiška, neišvengiama ir labai maloni organizmo ramybės būsena. Jos metu mūsų organizmas yra paruošiamas kitos dienos darbams, kitaip sakant, visavertiškam gyvenimui.

Dažniausiai žmonės miega naktį, tačiau nebūtinai – yra ir tokių, kurie saldžia ramybe mėgaujasi dieną. Arba ir tada, ir tada.

Prisimenate vaikystės pogulio miegą? Kai kuriose šeimose ir net šalyse toks įprotis labai populiarus net tarp suaugusiųjų.

Miegas pagerbtas specialia diena. Kasmet kovo 21 dieną yra minima tarptautinė miego diena.

Miegame visi – gyvūnai ne išimtis. Tik pastarieji, atsižvelgiant į jų rūšį, skirstomi į kelias kategorijas: žinduolių miegas beveik niekuo nesiskiria nuo žmonių, o štai kitiems yra būdingas gilus įmygis arba tik snaudimas.

Miegas – sveikata

Kodėl mes miegame? Daugybė mokslininkų nuo pačių seniausių laikų ieškojo ir vis dar ieško atsakymo į šį klausimą. Tačiau jei patys norite įsitikinti, kam iš tiesų yra reikalingas miegas – paprasčiausiai pabandykite nemiegoti!

Atsakymas paaiškėtų netrukus: taptumėte irzlūs, nervingi ir išsiblaškę. O jei, pavyzdžiui, bandytumėte siekti nemiegojimo rekordų, gal net susidurtumėte su akivaizdžiais sveikatos sutrikimais.

Bet apie šios srities rekordus kiek vėliau, o dabar apie miego svarbą, nustatytą mokslininkų tyrimais.

Miegodami mes praleidžiame trečdalį gyvenimo ir net, jei kas norėtų, niekaip negalėtų sutaupyti šių valandų. O ir kam to reikia – juk miegodami mes nešvaistome laiko veltui - pasikrauname energijos, kad likusį laiką praleistume aktyviai ir prasmingai.

Mokslininkai teigia, kad viena svarbiausių miego funkcijų ta, kad jo metu susitvarko nervų sistemos vidinės funkcijos. Kitaip sakant, miegas mums reikalingas tam, kad palaikytų būtinus žmogaus pažinimo gebėjimus, tokius kaip rišli kalba, logiškas mąstymas, atmintis ir pan.

Maža to, nors miego metu mūsų sąmonė ir fiziologinės funkcijos susilpnėja, tačiau tai nėra pasyvus procesas. Priešingai, miegojimas yra ganėtinai aktyvus procesas, nes jo metu smegenyse vyksta per visą dieną gautos informacijos apdorojimas, perdirbimas, atranka ir išsaugojimas.

Apdorojimo metu smegenys kartu yra tarsi išvalomos nuo informacijos pertekliaus, kuri miegant yra vertinama pagal tai, kiek ji yra svarbi tolesnei organizmo veiklai.

Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui, kad jis jaustųsi gerai, būtina miegoti 8 – 9 valandas per parą. Dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo tempo šiandien miega kur kas mažiau.

Neišsimiegojimas arba nemiga kelia didžiulių problemų efektyviam mūsų gyvenimui. Miegant nepakankamai, silpnėja atmintis, suvokimo gebėjimai, sunku susikaupti, jaučiamas nuovargio jausmas, mieguistumas, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, netgi padidėja alkio jausmas, kuris gali tapti antsvorio priežastimi.

Be to, mokslininkai teigia, kad net 50 procentų avarijas padarančių žmonių yra kamuojami su nemiga susijusių simptomų.

Kai „numirėliai“ iš kapų keliasi

Yra nustatyti keli miego tipai. Vienas jų – jau minėtas fiziologinis miegas, t.y. tas, kuris kiekvieną mūsų užklumpa natūraliai ir tas, kuris mums visiems yra būtinas.

Kitas miego tipas yra patologinis (letarginis). Letarginis miegas yra liguistos formos snaudulys, kai žmogus negali jo kontroliuoti. Šį sutrikimą turintis žmogus gali užmigti bet kur ir bet kada. O baisiausia, kad iš šio miego niekas negali pažadinti!

Jo metu labai susilpnėja visos gyvybinės žmogaus funkcijos, tiesa sakant, kai kurios jų visai nustoja veikti. Smegenys veikia, tačiau žmogus yra tarsi ištiktas komos. Letargo būsena gali trukti tik kelias valandas, tačiau gali ir dešimtmečius!

Letargu užmigęs žmogus tarsi sustoja laike – jis net nesensta. Pavyzdžiui, žmogus miega 15 metų – tol, kol jis miega, jo kūnas liks nepakitęs, tačiau prabudus per maždaug pora metų jis staigiai susens iki biologinio amžiaus.

Ilgiausio letargo miego atvejis užregistruotas Gineso rekordų knygoje, kai 1954 metais Mogiliovo kaimo gyventoja Nadežda Lebedina po ginčo su vyru užmigo ir atsibudo tik 1974. Pastarajai nubudus, gydytojai nustatė, kad moteris yra visiškai sveika.

Turbūt daugeliui teko girdėti istorijų apie iš karsto pakilusius žmones arba, dar baisiau, pabudusius užkastoje kapo duobėje. Dažniausiai į tokias siaubingas istorijas patekdavo būtent letargo kamuojami žmonės.

Senovėje, kai medicina nebuvo tokia pažangi, letargo miego ištiktą žmogų net daktarai, nepastebėję itin silpnų širdies dūžių, palaikydavo mirusiu ir palaidodavo. Dėl šios priežasties 1880 metais Hamburge buvo siūloma į karstą dėti veido srityje tvirtinamą vamzdelį, kad atsigavęs žmogus galėtų kvėpuoti. Prie rankų ir kojų buvo rišamos virvelės, sujungtos su varpeliu.

„Numirėliui“ pasijudinus, signalą turėjo išgirsti kapinių sargas ir nedelsiant atkasti kapą. Viena tokių šiurpių istorijų atsitiko Nikolajui Gogoliui, kuris po mylimosios mirties sunkiai susirgo ir, kaip buvo manyta, numirė. Jį palaidojo vienuolyno kapinėse.

Kai 1931 metais buvo nuspręsta panaikinti šias kapines – žmonės ekshumavo N. Gogolio kūną ir nustėro iš siaubo – šis gulėjo ant šono, o karsto vidaus apmušalai buvo sudraskyti.

Šiais laikais tokių atveju civilizuotose šalyse pasitaiko itin retai. Juolab, kad ir pats letargo miegas yra labai retas sutrikimas. Tačiau vis tik, kai kurie žmonės net šiais laikais į karstus deda mobiliuosius telefonus. Dėl visa ko...

Kiti miego tipai

Būna ir narkotinis miegas – kada žmogui užmigti padeda kiti. Dažniausiai žmogus užmigdomas per operacijas, todėl šis miegas dar yra vadinamas tiesiog narkoze.

Priepuolinis miego tipas šiek tiek panašus į letargiją. Ne, šio metu žmogus neužmiega ilgam, tačiau miego priepuolis taip pat gali ištikti bet kur ir bet kada.

Dar vienas miego tipas – hipnotinis. Šiuo miegu užmigti taip pat padeda kiti. Žmogus yra „įvedamas“ į transą, t.y. užhipnotizuojamas. Pagal savo pobūdį šis miego tipas skiriasi nuo natūralaus fiziologinio miego. Po pastarojo žmogus pabunda pailsėjęs, atgavęs jėgas, o štai po hipnozės – jaučia nuovargį, nes jos metu smegenys nė akimirkai neatsipalaiduoja, o įtemptai dirba.

Nemiego rekordas

Šiuo metu nemiegojimo rekordų Gineso knyga nebefiksuoja – tai pernelyg pavojinga žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Gineso rekordų knygoje paskutinis įrašas apie nemiegojimą rekordą – tai 11 Randy Gardnerio bemiegių parų.

1965 metais, tada dar tik 18-metis Randy išbuvo nemiegojęs 264 valandas – beveik 11 dienų. Šį eksperimentą su savo kūnų vaikinas darė mokyklos projektui!

Paskutinėmis nemiegojimo dienomis jis visai nebekoncentravo dėmesio, stokojo suvokimo ir motyvacijos, tačiau po kelių parų viskas vėl stojo į senas vėžes ir vaikinas po tokio eksperimento nepatyrė jokios žalos.

Jam labai pasisekė, nes, pavyzdžiui, kai 1959 metais įžymus tų laikų Amerikos pramogų verslo atstovas Tripas ryžosi tokiam pat pavojingam eksperimentui – išbuvęs be miego penkias paras, ir žvilgtelėjęs į savo kostiumą, jis pamatė ant jo gausybę gyvačių. Iš stalčiaus pamatė pliūptelėjusią liepsną. Štai tada Tripas suprato, kad jau laikas baigti savo eksperimentą. Nors po kelių parų vyro sveikata normalizavosi, kelis mėnesius jį dar kamavo depresija.

Sapnai

Dažnas miego palydovas – sapnas. Moksliškai sapnas aiškinamas kaip vaizdinių, jausmų ir minčių visuma, patiriama miego metu. Sapnai mokslininkus domina ne mažiau nei pats miegas.

Kodėl mes sapnuojame, kada sapnuojame, kaip sapnuojame – šie ir daugelis kitų klausimų neduoda ramybės daugybei mokslininkų. Jie kelia įvairias hipotezes, tačiau tikslių atsakymų į rūpimus klausimus niekas taip ir neranda.

Manoma, kad sapnai glaudžiais siejais su asmenine žmogaus patirtimi. Labiausiai sapnų turinys yra įtakojamas praeityje įvykusių išgyvenimų, svarbių įvykių ir pasąmonėje glūdinčios informacijos.

Daug kas tiki pranašiška sapnų galia, tad pasaulyje yra išleista daugybė įvairiausių sapnininkų: vieni sapnus aiškina remiantis senolių išmintimi/patirtimi, kiti Rytų kultūra ir t.t.

Remiantis sapnininkais, sapne išvysti elementariausi dalykai yra labai reikšmingi ir svarbūs, tad, jei pavyzdžiui, sapnuojate pievoje besiganančias avis, reiškia, kad praturtėsite. Jei sapnuojate lizdus, švytuokles, sužeidimus, kraują ir pan. – tai jus kamuoja stresas. Jei sapnuojate vešlią žolę – džiaukitės – tai gera reiškiantis ženklas, o jei žolė suvytusi – laukia nesėkmė.

Sapnininkai gali paaiškinti bet kokį susapnuota daiktą ar reiškinį. Telieka pasirinkti – tikėti tuo ar ne.

Saldžių sapnų…

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis