Juokas – dalykas rimtas (video)

Taigi, juokas – dalykas rimtas, tad šįkart apie tuos, kurie stengiasi, kad juokinga būtų kuo labiau – apie garsiausius ir juokingiausius komikus.

„Monty Python“

„Monty Python“ – daugiau nei dešimtmetį (t.y. 1969-1983 metais) visą Angliją (ir ne tik) juokinusi ir piktinusi kultinė britų komikų grupė: Grahamas Chapmanas, Johnas Cleese’as, Terry Gilliamas, Ericas Idle’as, Terry Jonesas ir Michaelas Palinas.

Nors savo veiklą ši kompanija nutraukė prieš daugiau kaip dvidešimt metų, jų pokštai ir filmai, kuriuose taikliai ir labai šmaikščiai tyčiojamasi iš visuomenėje nusistovėjusių autoritetų, normų, mitų ir tradicijų (religijų, politikos ir pan.) iki šiol yra nepaprastai populiarūs.

Tradicinio britiško humoro atstovų „Monty Python“ įtaka komedijos žanrui dažnai lyginama su „The Beatles“ - muzikai.

Viskas prasidėjo nuo trumpų komiškų TV vaidinimų BBC etiudų seriale „Monty Python's Flying Circus“. Iš viso buvo sukurtos 45 nepaprasto pasisekimo sulaukusios šio serialo serijos.

Sėkmės įkvėpti vaikinai nemiegojo ant laurų – netrukus jie pradėjo rengti gyvus pasirodymus scenoje, sukūrė penkis, jau legenda tapusius, pilnametražius filmus („And Now For Something Completely Different“, „Monty Python and the Holy Grail“, „Monty Python‘s Life of Brian“, „Monty Python Live at the Hollywood Bowl“ ir „Monty Python's The Meaning of Life“), išleido daugybę albumų, keletą knygų ir pelnytai užsitarnavo geriausių britų komikų vardus.

Visi jau minėti jų filmai tapo ne tik komedijos žanro klasika, bet ir legendomis. Pavyzdžiui, karalių Artūrą parodijuojantis filmas „Monty Python and the Holy Grail“ (lietuviškai „Monty Python ir Šventasis Gralis“) netgi įkvėpė žaidimų kūrėjus, tad kompiuteriniame žaidime „Fallout 2“ yra panaudoti keli šio filmo motyvai (pavyzdžiui, keistas žmogus, prie tilto per tarpeklį, užduodantis tris klausimus).

1975 metų „Monty Python and the Holy Grail“ kaip ir kiti šių komikų filmai visus sužavėjo neįtikėtinai juokingomis absurdiškomis situacijomis. Tarkim, užuot filmui nuomoję arklius ir mokęsi jais joti, „Monty Python“ komanda jojimą arkliais imitavo paprasčiausiais judesiais (kaip, kad vaikai žaidžia kieme), o jojimo garsą išgavo vieną į kitą tauškindami kokoso kevalo puselės.

Dar vienas itin populiarus šios kompanijos filmas – „Monty Python’s Life of Brian” – tai savita „pitonų“ versija apie Kristaus gyvenimą. Jame skambanti daugeliui puikiai žinoma optimistiška dainelė „Always look at the bright side of life“ kuria itin absurdišką situaciją, nes ją dainuoja... prie kryžiaus prikalti nukryžiuotieji...



Dėl prieštaringo siužeto, šis filmas buvo sulaukęs nemažai diskusijų ir ginčų dėl jo pasirodymo, vis dėlto dienos šviesą jis išvydo ir tapo viena šmaikščiausių komedijų kino istorijoje.

Rowanas Atkinsonas

Garsusis britų komikas Rowanas Atkinsonas, daugeliui geriau pažįstamas tiesiog kaip ponas Bynas, su savo vaidinamu personažu realiame gyvenime iš tikrųjų neturi nieko bendro.

Rowanas Atkinsonas – gerai išauklėtas, rimtas, santūrus ir išsilavinęs žmogus (vaidinti, beje, pradėjęs būtent universitete). Laimingai vedęs ir turintis vaikų bei atkakliai saugantis asmeninį savo ir savo šeimos gyvenimą nuo žiniasklaidos.

Kaip pats teigia, gyvenime jis visai nėra linksmas: „Neprisimenu nė vieno anekdoto. Visai nesu linksmas. Tokį galiu tik vaidinti.“ Na, o Bynas... „Bynas – tai tarsi devynerių metų piktas berniūkštis, įkalintas suaugusio vyro kūne. Jis nėra teigiamas, greičiau atvirkščiai – specialiai kvailystes krečiantis personažas“, – teigia aktorius.



Pirmą kartą nevykėlis Bynas televizijos ekranuose pasirodė 1990 metais, o jau 1997-aisiais kino teartų sales pasiekė ir pirmasis pilnametražis pono Byno nuotykių filmas.

Vėliau pasirodė netgi animacinis filmukas! Ir kad ir kaip aktoriui nesinorėtų, kad žiūrovai jį pažintų tik kaip „poną Byną“ (juolab, kad tai nėra vienintelis Rowano vaidmuo – jis yra suvaidinęs nemažai kitų, tiesa, dažniausiai taip pat nelabai gudrių, herojų) jis pats supranta, kad tai kone neįmanoma: „Žmonėms aš vis tiek, tikriausiai, visą likusį gyvenimą asocijuosiuosi su ponu Bynu.“

Galbūt būtent dėl šios priežasties, pernai filmu „Pono Byno atostogos“ („Mr. Bean's Holiday”) Rowanas Atkinsonas, atrodo, galutinai atsisveikino su šiuo personažu.

Sacha Baron Cohenas

Populiariausias pastarųjų laikų britų komikas – Sacha Baronas Cohenas – reperio Ali G, homoseksualo Bruno ir kazachų žurnalisto Borato tėtis bei atlikėjas. Vos pasirodę televizijos ir kino ekranuose šie personažai iškart sulaukė stulbinančios sėkmės ir visuomenės dėmesio bei atnešė pasaulinę šlovę pačiam Sachai.

Prieštaringai vertinami personažai, kurie tyčiojasi iš žydų (pavyzdžiui, Borato daina, kurioje raginama „įmesti žydą į šulinį“), kitų rasių ir religijų, dažnai būna tapatinami su pačiu komiku, todėl spaudoje Sachai klijuojamos ir antisemito, ir rasisto ar homofobo etiketės.

Kembridžo universitete istoriją studijavusį komiką tokios kalbos juokina, juk idiotiški personažai iš tiesų tyčiojasi būtent iš tų, kurie tiki ir gyvena stereotipais, iš tų, kurie nekenčia žydų, gėjų ar kitos rasės žmonių.

Pats Sacha, gimęs ir augęs Anglijoje, yra uolus žydas. Jis griežtai laikosi šabo, jo metu niekuomet nedirba (net neatsako į telefono skambučius) ir valgo tik košerinį maistą.

Studijų laikais jis net buvo įsitraukęs į žydų sionistų jaunimo grupės „Habonim Dror“ veiklą ir metus gyveno Izraelyje. Tačiau vėliau, matyt, suprato, jog juokas galingesnė jėga ir pasirinko komiko kelią.

Absurdiški Coheno personažai nuolat sulaukia prieštaringo visuomenės dėmesio. Pavyzdžiui, 2000 metais Sachos vaidinamas Ali G savo pokalbių laidoje britų politikei Neil Hamilton pasiūlė marihuanos suktinę, o ši, nesuprasdama, kas tai yra, neatsisakė ir pasidalino ją su Ali G! Skandalas garantuotas.

Bebaimis žurnalistas iš Austrijos – homoseksualas Bruno nuolat veliasi į situacijas, kuriose nenorėtų atsidurti joks tikras gėjus. Tiksliau, tokiose situacijose nenorėtų atsidurti niekas. Dažniausiai jo kalbinami pašnekovai pokalbio pabaigoje pavargę nuo idiotiškų klausimų pradeda širsti ar net grasinti Bruno susidorojimu. O štai trumpa ištrauka iš Bruno viešnagės skinų festivalyje.



Na, bet daugiausiai diskusijų sulaukė skandalingai pagarsėjęs neva kazachų žurnalistas Boratas apie savo nuotykius pasakojęs filme „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoj patirtį graibstė“ („Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan”).

Šiame filme Kazachstanas pristatomas kaip laukinių kraštas, kur moterys laikomos narvuose, žydai persekiojami, o gėjai yra priversti nešioti žydras kepuraites, kaip šalis, kurioje visi praktikuoja zoofiliją ir geria raugintą arklių šlapimą. Bet Sacha teisinasi, kad jis šaiposi ne iš Kazachstano, o „iš žmonių, kurie tiki, kad toks Kazachstanas, kokį jį pavaizdavau, egzistuoja.“

Visai neseniai Sacha Baronas Cohenas pareiškė, kad daugiau niekada nebevaidins Ali G ir Borato, bet vaidybos mesti jis neketina: atliko kirpėjo Adolfo Pireli vaidmenį filme „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“ bei patvirtino kalbas apie būsimą projektą su Bruno.

Jimas Carrey

Jimas Carrey – aktorius nevengiantis ir rimtų vaidmenų, bet vis dėlto, daugumai visų pirma jis asocijuojasi su komedijomis.

Loidas iš „Buko ir bukesnio“, mistiškos kaukės savininkas nevykėlis Stenlis, detektyvas Ventura, įkyrusis kabelinės televizijos vyrukas, žaliasis Kalėdų priešas Grinčas, Briusas visagalis, piktasis grafas Olafas – tai vis tas pats Jimas Carrey.

Dukart vedęs ir tiek pat kartų išsiskyręs šimtaveidis komikas šmaikštuoliu buvo nuo pat vaikystės. Dvigubą pilietybę (Kanados, mat ten jis gimė ir užaugo, bei JAV) turintis aktorius pasakoja, kad viskas prasidėjo maždaug antroje klasėje: „Buvo muzikos pamoka ir mes su klasiokais repetavome kalėdines dainas.

Staiga aš pradėjau pokštauti ir mėgdžioti dainuojančius draugus. Norėdama mane sudrausminti, mokytoja pamanė, kad mane labai suglumins, jei lieps atsistoti ir viską pakartoti prieš klasę. Tačiau aš visai nesuglumau, priešingai – ėmiau dar smarkiau maivytis.

Visa klasė, mokytoja taip pat, pradėjo nevaldomai juoktis. Tuomet ji paprašė manęs paruošti panašų komišką numerį Kalėdiniam vakarui, ir aš jį paruošiau.“ Tokia buvo pati pradžia. Vėliau jis kasdien savo klasės draugams prieš pasibaigiant pamokoms vis ką nors suvaidindavo.

Bet kokias mimikas pamėgdžiojantis aktorius dar yra vadinamas guminio veido žmogumi. Ir kad ir kaip kartais jis stengtųsi nusiimti juokdario kaukę (pavyzdžiui, visai nekomiškas vaidmuo puikiame filme „Eternal Sunshine of the Spotless Mind“ – lietuviškai „Jausmų galia“), rimtam jam pavyksta išbūti labai neilgai.

Dave’as Chappelle’as

Amerikos komikas Dave Chappelle savo šlovės valandos sulaukė 2003-aisiais metais, kai „Comedy Central“ televizijos eteryje pasirodė garsusis jo šou „Chappelle‘s Show”. Savaitinis šou parodijavęs rasinius stereotipus, politiką ir pop kultūrą, sulaukė stulbinančios sėkmės. Tačiau po dviejų itin sėkmingų „Chappelle‘s Show” sezonų, gerbėjus netikėtai abstulbino nesibaigiantys trečiojo šou sezono atidėliojimai.

Iš pradžių dėl Dave’o ligos – gripo, vėliau, likus vos savaitei iki premjeros, šou vėl buvo atšauktas, tik šįkart jau niekas net nepaaiškino kodėl. Galop, kai šou buvo atidėtas neribotam laikui, Dave’as išvyko į Pietų Afriką.

Spaudoje pasirodė pranešimų, kad į reabilitacijos kliniką gydytis nuo priklausomybės narkotikams, tačiau jis pats tai griežtai paneigė. Pasak Chappelle’o, į Afriką jis išvyko dėl religinių priežasčių, norėdamas atgauti jėgų ir pasisemti išminties. Daugelį nustebino, kai 1998 metais dėstytojų šeimoje užaugęs aktorius netikėtai atsivertė į islamą.

Galų gale, kai po metų pertraukos, t.y. 2006-aisiais, televizijos eterį pagaliau pasiekė taip ilgai lauktas trečiasis sezonas... viskas baigėsi. Chappelle paliko šou! Spaudoje pasirodė pranešimų, kad Dave’ui paprasčiausiai pakriko psichika, tačiau pats komikas vėliau prisipažino, kad jis nebegalėjo tęsti veiklos šiame šou, dėl „neįtikėtinai varginančios ir stresą keliančios“ atmosferos televizijoje.

„Aš kasdien ėjau į darbą ir jaučiausi siaubingai... Ne, tiksliau jaučiausi tarsi kokia prostitutė ar kažkas panašaus,“ – jam nepatiko, kad televizijos vadovybė pradėjo kištis į jo šou turinį, keisti „Chappelle‘s Show” kryptį.

Šiandien vienas geriausių Amerikos komikų, scenaristas, televizijos ir kino prodiuseris bei aktorius toliau vaidina, siekia ilgiausių gyvų pasirodymų rekordų (pernai be pertraukos pokštavo ilgiau nei 6 valandas) bei su žmona Elaine augina du sūnus Sulaymaną ir Ibrahimą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis