Gyvūnų kapinės – mada ar tikėjimas? (foto)

Ar esi skaitęs Stepheno Kingo romaną „Gyvulėlių kapinės“? Šiurpu. Tačiau ne ką prastesnį romaną galima būtų parašyti ir apie gyvūnėlių laidojimą Lietuvoje. Tik Lietuvoje legalizuotų gyvūnų kapinių nėra. Mažieji augintiniai laidojami kur papuola - prie vaikų žaidimų aikštelių, parkuose, kiemuose, metami tiesiog į buitinių atliekų konteinerius.

Lietuvoje tektų pasitenkinti tokiomis siaubo scenomis, kaip kad - nugaišęs augintinis virsta muilu ar klijais, pūva sąvartynuose ar neranda atilsio, drąskomas varnų...

Nauja mada Lietuvoje

Šiandien madinga ne tik nešiotis mažą šuniuką vietoje rankinės, daryti gyvūnėliams puošnias šukuosenas, siūti jiems prabangius rūbus, rengti jų vestuves.

Atiduodami pagarbą savo gyvūnėliams, šeimininkai stato jiems antkapius, nuoširdžiai palydi mažuosius į aną pasaulį, paskirdami jiems vietą gyvūnėlių kapinėse.

Vieni vadina tai beprotyste, viešai piktindamiesi, kad gyvūnėlių laidojimas – turtingųjų užgaida. Kiti - išreiškia nepasitenkinimą dėl to, kad legalizuotų gyvūnėlių kapinių Lietuvoje nėra, o mažieji draugai juk nusipelno poilsio po mirties.

Niekas neskuba steigti gyvūnų kapinių Lietuvoje – savivaldybės neskiria tinkamų sklypų, o privačios bendrovės pelnu abejoja.

Apie kapinaičių kūrimą aktyviai kalbama Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje. Bet kol kažkas kalba, gyvūnai dvesia toliau ir jų šeimininkams tenka sukti galvas, kur dėti nugaišusius augintinius.

Taigi, garbingiausiai lietuviai savo gyvūnėlius gali palaidoti kur nors parkelyje po medžiu, o ne išmesti į atliekų konteinerį. Tik uostamiesčio apskrities gyventojai gali kreiptis į gyvūnų globos tarnybą „Nuaras“, kuri veža sudeginti gyvūnėlius į Rietavą nemokamai. Tiesa, vėliau iš jų gaminami muilas bei klijai.

O jei ieškote savo augintiniui karstelio, prašom. Lietuvos rinkoje šiandien jie jau parduodami. Galima užsisakyti karstelį už 50 – 100 Lt.



Latvijoje paminklai... vabzdžiams

Gyvūnų mylėtojai nesako, kad jų brangiausias nudvėsė ar nugaišo, sakoma, kad „jis išėjo į kitus medžioklės plotus“.

Arčiausiai Lietuvos – oficialios naminių gyvūnėlių kapinės yra tarp Rygos ir Jūrmalos, kur ilsisi daugiau nei 900 gyvūnėlių. Čia stovi paminklas visiems žuvusiems, dingusiems ar netinkamai palaidotiems gyvūnėliams, iš bronzos iškalti du vorai centrinėje šių kapinių alėjoje pagerbia visus padarėlius, sutryptus žolėje ar žuvusius per gaisrą.

Deja, čia kryžių ant gyvūnėlių kapų statyti negalima, nebent šeimininkas pateikia liudijimą apie savo augintinio krikštą. Gyvūnėliai kol kas krikštijami tik Italijoje ir Vokietijoje.

Laidotuvės latvių kapinėse įprastas ritualas – daugiausiai čia buvo susirinkę 20 žmonių palydėti mylimo augintinio į kitus medžioklės plotus.

Smagiausia, kad iš tos begalinės meilės savo gyvūnėliams, keturi žmonės jau yra nusipirkę vietas šiose kapinėse sau prie savo gyvūnėlių. Nors žmonių laidoti čia ir negalima, bet urną su žmogaus pelenais įkasti įmanoma.

O štai Italijoje gyvūnų laidojimo verslas panašus į žmonių. Už vienkartinį laidotuvių mokestį – apie 700 Lt – gali ne tik palaidoti gyvūnėlį, bet ir išsinuomoti šarvojimo salę, kur artimieji gali atsisveikinti su gyvūnėliu ir pasimelsti už jo sielos išganymą.



Amžinas poilsis televizijos bokšto pavėsyje

Vilniuje žmonės augintinius laidoja Vingio parke, Žirmūnuose prie Valakampų tilto, miškelyje prie televizijos bokšto... Nors kapinaitės kuklios, matyti, kad poilsį čia suradę gyvūnai tikrai buvo mylimi.

DELFI gatvė lankėsi prie televizijos bokšto įsikūrusiose gyvūnų kapinaitėse. Apleistos jos bene taip pat, kaip apleistos būna ir žmonių kapinės – tik kur ne kur pašluota, gėlytė gyva padėta.



Tikriausiai visai nesvarbu, kad šalia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, kur mažieji kapstosi smėlyje, kad kapelius gali suniokoti ne tik vaikai su kastuvėliais, bet ir šalia vaikštantys šunys. Vis tik gyvūnėlį juk kažkur palaidoti reikia...



Kiekvienas kapelis stebina originalumu: vienas plastikiniais alaus buteliais apkaišiotas, kitas vaikiškais žaislas apstatytas, gintarais inkrustuotas... Ilsisi kapinaitėse katė Miglė, kuriai šeimininkai ir marmurinio antkapio su nuotrauka nepagailėjo. Matyt, labai brangi katytė šeimoje buvo. Iš šuns Lario kapo matyti, kad didumu jis kone prilygo žmogui. Kur kas mažiau vietos čia užima žiurkėnas Mikis ir jūrų kiaulytė.

Kapinaitėse gyvūnus laidoja tiek vaikai, tiek suaugę. Yra ne tik netradicinių kapų su žvakutėmis ar gėlėmis, bet ir su vaikiškais žaislais, kalėdinėmis eglutėmis ir netgi memorialine lentute, kur pasirašė keli liūdintys asmenys.



Smagu, kad lietuviai myli savo augintinius ir ne visi nugaišusius į konteinerį metą ar į Rietavą veža. Augintinių neužmirštame. O draugų ir artimųjų?



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis