Kapinių niokojimas – tyčiojimasis iš mirties ar tik „nekaltas“ dūkimas? (foto)

Jaunimo pastangos išsiskirti ir atkreipti į save dėmesį kartais peržengia bet kokias ribas. Jie ne tik maištauja, eksperimentuodami su šukuosenomis ir rūbais, bet ir šėlioja kapinėse, vartydami ir niekindami paminklus.

Antanas Grinčelaitis, Rasų ir Bernardinų kapinių priežiūros vadybininkas, sako, kad vasarą kapinėse ramu kaip niekad. Matyt, jaunimas daugiau laiko praleidžia gamtoje, prie ežerų, kol saulė nešykšti šilumos.

A. Grinčelaitis pastebi, kad jauni žmonės mėgsta kapinėse pabūti per šventes. Vien tam, kad „pasigarsintų“: draugams pasigirtų šventę kapinėse ar net į laikraščius patekę.

Bet tikrai ne visi paminklus varto ir mirusiųjų atminimo negerbia. Kapinių prižiūrėtojui kartais net pavyksta susitarti, kad jaunimas šiukšles surinktų, netriukšmautų kapinių teritorijoje…

Jei jaunimas būna kapinėse ne kapų lankymo metu – prižiūrėtojas dažniausiai iškviečia policiją, kad pačiam netektų jų gainioti ir prižiūrėti. Tačiau daugelis Lietuvos kapinių sargų neturi.

Vagystės, maištas ir tautinė neapykanta

Vandalai niokoja kapines dėl skirtingų motyvų. Paaugliai maištauja, išreiškia neapykantą, alternatyvų mąstymą, vagys tiesiog ieško tauriųjų metalų, kad pridavę galėtų užsidirbti kelis litus.

Dažniausiai vandalai niokoja antkapius su kryžiais – šiuos nulaužia ir apverstus įsmeigia į žemę.

Visai neseniai didžiosios Rasų kapinių koplyčios stogą puošė varis. Dabar jis atrodo gana skurdžiai - vien medinės lentos. Vagys įsigudrino ir po truputėlį nuplėšė visą koplyčios stogą. Ir, žinoma, nunešė į tauriųjų metalų „supirktuvę“.

Ne ką mažiau nuniokotos ir koplyčios grindys, kurių plyšiuose taip pat būta vario. Tik vagys ne pro duris įėjo. Išdaužtas ant stogo esančios piramidės stiklas ir vidun nusileista su virve. Ir vėl vos dėl kelių litų.

Štai Joniškio kapinėse 2003 metais nuversta daugiau nei trisdešimt paminklų, ant kurių dominavo rusiškos pavardės. Tokiu būdu, matyt, išreikšta tautinė neapykanta.

A. Grinčelaitis sako, kad ir vandalai būna „geranoriški“. Jie griauna ir niokoja ne brangius ir senus, o menkaverčius paminklus.

Tik vargu ar galima nors vieną paminklą nevertingu ar nebrangiu pavadinti. Juk visi jie saugo žmogaus istoriją, primena gyvenimą.

Savivaldybės neskiria pakankamai lėšų kapinių sutvarkymui. Ne visos kapinės aptvertos, net ne visos turi savo sargus. Štai A. Grinčelaitis turi prižiūrėti ir saugoti tiek Rasų, tiek Bernardinų kapines. Jis negali užkirsti kelią kapinių išniekinimui, kad ir koks atsidavęs savo darbui būtų.



Vertybių krizė

Vis dėlto viena yra niokoti kapus dėl kelių litų, visai kas kita – tai daryti, reiškiant savo pažiūras, „netradicinį“ mąstymą ar dar velniai žino ką. Aišku tik kad tai šeimos, galbūt net Lietuvos visuomenės vertybių krizė. Ypač tada, kai rasinė neapykanta, paauglių maištas įgauna tokias formas kaip kryžių vartymas, nesąmonių rašinėjimas ant paminklų, girtuokliavimas, šėliojimas kapinėse.

Kunigas Arūnas Peškaitis mano, kad ne tik šeima, bet ir pati visuomenė, valdžia turėtų susirūpinti, kodėl paaugliai maištauja ir bando į save atkreipti dėmesį būtent tokiomis priemonėmis. Juk paminamos tokios vertybės, kurios turėtų sudaryti asmenybės pagrindą – pagarba, tolerancija. A. Peškaitis tai vadina vertybine krize, kuri įgauna drastiškas formas.

Kunigas pastebi, kad šeimos vaidmuo, ugdant jaunuolių vertybes ypač svarbus, tačiau kuo toliau, tuo labiau pamirštamas. Tik šeima gali apsaugoti jauną žmogų nuo tokių nepriimtinų laisvalaikio praleidimo būdų kaip siautimas kapinėse.

Šiuo metu už kapinių niokojimą numatytos tokios bausmės: viešieji darbai, 13 MGL bauda (1 MGL=130 Lt), laisvės atėmimas iki trijų metų.

Kunigas A. Peškaitis sako, kad bausmių griežtinimas tikrai nėra efektyvi priemonė, kovojant su kapinių vandalais. Svarbu, kad neįvyktų nusikaltimų, todėl reikia kreipti dėmesį į kapinių apsaugojimą, dorovinį ugdymą.



Kas jie?

„Aš nežinau, kokie. Tokie žmonės, kurie pametę vertybines orientacijas ir tiesiog nejaučia, kad yra žmonės“,- sako A. Peškaitis, paklaustas, kokie žmonės niokoja kapines.

Kapinių siaubimas – ne satanistų, gotų ar bet kokios kitos grupuotės ar net sektos darbas. Taip gali daryti tik tie, kurie nesuvokia, ką daro, kurie negerbia žmonių atminimo ir, matyt, nelabai tinkamais būdais ieško savęs.

Nors į klausimus, kokie žmonės niokoja kapines, kodėl jie taip daro, kaip tai sustabdyti, vienareikšmiško atsakymo nėra, aišku viena – prevencija reikalinga. Ir ne tik tam, kad mirusieji giminaičiai rastų atilsį, bet ir tam, kad sulaikytume tuos, kurie jų atminimo negerbia.



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis