Keisčiausios žmonių baimės

Kiekvienas turime vienokių ar kitokių baimių, trukdančių ramiai gyventi. Nedidelė baimė nesukelia didelių sunkumų – atvirkščiai – apsaugo tam tikrose situacijose: mažiau vaikštome nakties metu, dažniau važiuojame leistinu greičiu, saugome save nuo susižalojimo. Tačiau kas būna, jei nerimas tampa liguista ir nekontroliuojama baime?

Ar įmanoma bijoti daržovių? O balionų? Žinoma, galima nekęsti ir šalintis šlykščių, gleivėtų gyvūnų, tačiau ar gali panišką baimę sukelti paprasčiausia plunksna?

Pasirodo gali. Ir ne tik plunksna. Žmonės bijo arklių, šunų, vorų, savo paties nagų, kitiems drebulį kelia gyvaplaukiai, mobilieji telefonai ar pinigai…

Agurkų, linksmybių ir baimės baimė

Vieniems tie patys reiškiniai gali sukelti juoką, o kitiems – paniką. Baimių rūšių yra pačių įvairiausių. Baimės, dar vadinamos fobijomis, pasireiškia netikėtai. Bijoma akių, alkoholio, žodžių ar vėjo...

Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti juokingos, tačiau įsitikinsite patys - ne kiekvienam.

Ar esate matę tokią daržovę, kaip agurkas? Žalias, pailgas ir nesikandžioja. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad ši iš pažiūros paprasta daržovė kažkam sukelia didžiausią baimę?

Taip, iš tikrųjų. Viena JAV laida pasakojo apie aštuoniolikmetę merginą, kuri imdavo garsiai verkti ir drebėti, vos pagalvojusi apie agurkus. Agurkų plantacijose ar fasavimo fabrike ją ištikdavo tikrų tikriausia isterija.

Galite manyti, kad meluoju, o Amerikos televizija suvaidina sensacijas, tačiau medikai tikrai neklysta…

Tinklalapis fobija.wordpress.com keisčiausių fobijų pateikia net 540. Keletas keisčiausiųjų:

Skaičiaus 13 baimė vadinama triskadekafobija, antkapių – plakofobija, aukso - aurofobija.

Kai kurie žmonės klykia, pamatę automobilį. Jei pamatysite tokį žmogų žinokite, kad jis serga motorfobija.

Galima bijoti dienos šviesos – tai eosofobija, bijoti baimės – kaunterfobija, religijos - teleofobija. Begalybės baimė vadinama apeirofobija, mergaičių baimė - partenofobija.

Kaip jau minėjau, žmonės gali pakeisti lytį vien dėl to, kad jų negąsdintų jų pačių barzda. Barzdos baimė vadinama - pogonofobija.

Miego baimė – somnifobija, debesų – nepofobija, drabužių – vestifobija.

Neįmanoma patikėti, tačiau tai - tikra tiesa. Kai kurie asmenys negali pakęsti linksmybių ir pačių maloniausių dalykų žemėje. Be šių malonumų žmonės nustotų šypsotis, o kai kurie - juoktųsi nesustodami.

Taigi, yra žmonių, kurie bijo erekcijos - tai medomalakufobija, gerų naujienų – eufobija, linksmybių - cherofobija.

Žinoma, yra dalykų kurių nemėgsta daugelis, tačiau ne bijo… Mokyklos nekenčia milijonai, tačiau jei tave pykina, vien pagalvojus apie pamokas – tu sergi skolionofobija.

Gali apgauti mokytoją ir pasakyti, kad tave ištiko fronemofobijos priepuolis – tai baimės galvoti ir mąstyti pasireiškimas.

Bene keisčiausias dalykas, kurį perskaičiau – tai, jog yra žmonių, kurie bijo atlikti net gamtinius reikalus ir dėl jų paprastai turi sveikatos problemų: tuštinimosi baimė - defekaloesiofobija.

Štai dar vienas unikalus atvejis: vištų fobija. Minėtame sąraše pavadinta alektorofobija. Moteris taip bijo negyvų viščiukų, jog nešvenčia šv. Velykų, nevalgo kiaušinių… Jai atrodo, kad negyvas viščiukas atgis…



Laidos vedėjas moterims siūlė susidurti akis į akį su savo baime ir ją taip įveikti, tačiau, kaip matėme, kartais tai padaryti yra labai sunku, bet įmanoma. Kaip?

Kaip įveikti baimes?

Jeigu jus kankina tam tikros baimės nenuleiskite rankų. Kaip teigia hipnotizuotojas Morrisas Terniackas: „suimkite savo gyvenimą į rankas, mėgaukitės juo ir neleiskite, kad baimės kontroliuotų jus“.

Galiausiai, jeigu pasitikite savo jėgomis ar norite jus varginančią baimę išsigydyti patys, tiesiog sėdėdami namuose, pasitelkite Bilo Tomasono metodą „Greitas fobijos eliminatorius”.

Pirmiausia, prieš pradėdami seansą, minutėlei atsisėskite, nusiraminkite, ir prisiminkite kokį nors vieną savo gyvenime patirtą momentą, kuomet jautėtės visiškai saugus/-i, ramus/-i, užtikrintas/-a.

Per visą jūsų gyvenimą turėtų būti nors viena tokia akimirka. Galbūt ji buvo tada, kai atostogavote su šeima, kai buvote maži, arba pas močiutę kaime, prie ežero.

Jei tokių akimirkų jūsų gyvenime tikrai nebuvo, tuomet situaciją išgalvokite patys, susikurkite ją savo vaizduotėje. Kai jau esate išsirinkę tą nuostabią akimirką, pabandykite prisiminti, kokioje pozoje tada sėdėjote, kokiu ritmu kvėpavote, ką užuodėte, kokius garsus girdėjote, ką matėte aplinkui, kokios spalvos vyravo.

Tada pabandykite visą tai įsivaizduoti ir panirti į šią akimirką visu kūnu. Jei jums tai pavyko, tuomet „stop“. Apsidairykite aplinkui ir įsidėmėkite 2 ar 3 daiktus, kurie yra jūsų aplinkoje.

Tada padėkite ranką taip, kad ją matytumėte ir spragtelėkite pirštais. Po spragtelėjimo vėl sugrįžkite į saugią, ramią ir užtikrintą erdvę, kurią įsivaizdavote anksčiau.

Įsitikinkite, kad jūs visiškai atsipalaidavote ir… „stop“. Vėl pažvelkite į 2 ar 3 daiktus jūsų aplinkoje. Jei šį etapą atlikote, šaunu, galime tęsti.

Dabar įsivaizduokite, kad sėdite kino teatre ir žiūrite į ekraną. Jūs sėdite pačiame salės viduryje, aplink daug žmonių ir erdvė yra pakankamai saugi. Ar įsivaizdavote?

Tuomet pradėkite įsivaizduoti, kad ekrane matote save, patekusį/-ią į paniką keliančią situaciją, kurioje yra jūsų baimės objektas.

Jūs tik stebite viską iš šalies. Tai tik filmas. Patikrinkite, ar jausmai filme, ar jausmai kino salėje yra intensyvesni. Jausmai salėje turi būti mažiau intensyvūs. Ar taip yra? Jei taip, tai puiku! Galime tęsti.

Tačiau jei jausmai yra tokie pat intensyvūs kaip ir filme, tuomet spragtelėkite pirštais ir grįžkite į saugią įsivaizduojamą erdvę. Nurimkite. Kai jau būsite pasirengę, tęskite.

Įsivaizduokite, kad jūs esate projektorinėje, toje patalpoje, iš kurios yra paleidžiami filmai. Tuomet ten būdami stebėkite save, sėdintį vidury kino salės ir žiūrintį į ekraną. Patikrinkite, koks yra jausmų intensyvumas palyginus su jausmais, kurie užplūdo, sėdint kino salėje ir žiūrint į ekraną.

Jausmai turėtų būti mažiau intensyvūs. Ar taip ir yra? Tuomet labai džiugu! Jei dar yra likę nors keletas nemalonių simptomų ar pojūčių, tuomet įsivaizduokite, kad esate projektorinės tarpduryje ir stebite save žiūrintį į salės vidurį iš šalies.

Jūs žinote, kad šitas „aš” stebi tą „aš”, kuris sėdi salėje ir žiūri į ekraną, kuriame rodomas filmas apie ketvirto „aš” susidūrimą su savo fobija. Ar jausmai yra kitokie, nei buvo anksčiau, kai tik pradėjote „Greitą fobijos eliminatorių”? Jei taip, tai sveikinu.

Dabar galite paplekšnoti sau per petį. Taip, taip drąsiau, pamatysite, kaip tai maloniai nuteikia.

Paskutinis žingsnis. Įsivaizduokite save ateityje, kad galvojate, kaip buvo anksčiau blogai, kaip bijojote, o dabar (įsivaizduojamoje ateityje) jūs panikos keliančio objekto visai nebebijote, galite jį liesti, būti šalia jo ir nebe patirti anksčiau kilusių nemalonių jausmų. Jei jums tai pavyko, tuomet reikia eiti ir įsitikinti tuo realiame pasaulyje.

Drąsiau! Eikite ir palieskite gyvatę, vabalą ir kitą objektą, kuris seniau keldavo paniką. Jei to greitai negalite padaryti, tuomet užsimerkite ir įsivaizduokite mintyse, kad tai darote ir nejaučiate jokios baimės. Kai tai įsivaizdavę jausitės ramūs ir saugūs, tuomet nedvejodami eikite tai atlikti gyvai. Jums tikrai pasiseks!

(Panaudota tinklalapio fobija.wordpress.com informacija)

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.



Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis