Runomis parašyta tavo ateitis (būrimo būdai)

„Runa“ reiškia paslaptį. Vokiškai „raunen“ reiškia – šnibždėti, latviškai „runat“ – kalbėti, suomiškai „runo“ – eilėraštis, užkalbėjimas. Runos – tai rašmenys, magiški simboliai ir net pranašavimo būdas.

Žmonės runas naudojo gilioje senovėje: iškaldavo akmenyse, išraižydavo ant medžio, naudojo ginklų, namų, drabužių, įvairių rakandų puošybai. Jomis buvo puošiami amuletai ir talismanai, runas išraižydavo virš įėjimo į namus, ant laivų priekių ar kitose vietose, kurias buvo norima apsaugoti.

Iš kur jos Lietuvoje?

Vieningos nuomonės apie runų atsiradimą nėra. Vieni tyrinėtojai šių ženklų atsiradimą sieja su druidais, kiti - su etruskais. Dar kiti mano, kad runos yra kilusios iš legendinės Atlantidos. Tačiau, vienaip ar kitaip, vėliau jas pradėjo naudoti beveik visos germanų, o dar vėliau ir skandinavų bei slavų gentys. Runos paplito po visą Šiaurės Europą.

Ties Dūkštomis ošia didžiausias Lietuvos ąžuolynas. Jame išlikęs žymiausias Lietuvos akmuo su keturiais runų ženklais. Kai kurie istorikai mano, jog būtent toje vietoje (ties Dūkštomis, o ne Kernavėje) buvo pagrindinis senovės lietuvių šventvietės.

Runos Lietuvoje aptinkamos tik ant kai kurių mitologinių akmenų. Nedidelė lietuvių humanitarų dalis mano, kad ant minėtų akmenų iškaltus neaiškios paskirties ženklus galima laikyti runomis ar iš runų abėcėlės „pasiskolintais“ kultinės paskirties ženklais.

Kaip veikia runos?

Runų simbolius naudojo beveik visi genties nariai, tad jos buvo skirtos visiems žmonėms. Kiekvienas genties narys galėdavo kreiptis į runas su savo problema ar tikslu: ligonis – siekdamas išgyti, karys – norėdamas laimėti mūšyje ar kovoje, medžiotojas – norėdamas sumedžioti didesnį laimikį ir t.t.

Tačiau tikraisiais runų žinovais buvo laikomi tik genčių žyniai, šamanai ir magai. Jie buvo gydytojai, mokytojai, pranašautojai, kerėtojai ir patarėjai. Nė vienas svarbus klausimas nebuvo sprendžiamas prieš tai nepasitarus su runomis.

Šiaurės Europoje žyniais galėjo būti ne tik vyrais, bet ir moterys. Buvo tam tikros apeigos, kurias galėdavo atlikti tik žynės. Įvairios blogosios jėgos taip pat buvo užkalbamos pasitelkiant runas.

Dievo Odino dovana žmonėms

Vėlyvuose „Edos“ (29 giesmių rinkinys, pagrindinis senovės germanų mitologijos šaltinis) mituose runos pateikiamos ne kaip žmogaus išradimas, o kaip kažkas visada egzistavusio.

Legenda byloja, kad Odinas (senovės skandinavų mitologijoje vyriausiasis dievas), būdamas žmogumi ir norėdamas padaryti kažką gero žmonėms, savo noru buvo prismeigtas prie Igdrasilo (senovės skandinavų mitologijoje Igdrasilas – Gyvybės medis).

Odinas kabėjo žemyn galva devynias dienas ir naktis be maisto ir vandens. Jis prarado vieną akį, bet įgijo runas, kurių supratimas aukštesniųjų jėgų Odinui buvo duotas kaip dovana žmonijai.

Runos kaip anekdotas

Iš viso rasta apie 250 senųjų runų įrašų bei per porą tūkstančių jaunų. Tačiau skaičius jokiu būdu ne baigtinis, nes kone kiekvienais metais Skandinavijoje surandama naujų, iki tol nematytų įrašų.

Iš pradžių runos raižytos medyje. Netrukus ir ant įvairių papuošalų – segių, segiukų, žiedų, pakabukų, braktiatų, taip pat šukų, monetų ir kitų smulkių daiktų.

Neretai runomis buvo „apsaugomi” ginklai, ypač ietys. Dauguma daiktų, ant kurių raižytos runos – amuletai bei kulto daiktai, randami kulto vietose, rašo Elena Kosaitė savo darbe „Runos Švedijoje“.

Nauja tradicija – runomis raižyti antkapiniai akmenys. Senosiomis runomis raižytų akmenų nedaug. Daugiausia antkapinių akmenų raižyti runomis vikingų laikais. Akmenys statyti žuvusiojo atminimui ten, kur žmogus gyveno.

Įrašai paprastai daryti pagal tam tikrą formulę: „Tokiam ir tokiam asmeniui“ (arba: „Tokio ir tokio asmens garbei“), „Tas ir tas pastatė akmenį“. Dar dažnai pridedamos tipinės frazės: „Tas ir tas asmuo raižė runas“ bei informacija apie žuvusįjį: „To ir to sūnus (tėvas ir panašiai) žuvo ten ir ten“.

Akivaizdu, kad nuo vikingų laikų runos tampa normaliu, kone visuotinai vartojamu raštu, o akmenys primena šių laikų antkapinius akmenis. Gali pasirodyti, kad kai kurie užrašai ypač švelnūs, sentimentalūs. Pavyzdžiui, tokie žodžiai: „Tatė savo tėvui Skagei išraižė galingą žymę, kad jį visais laikais atmintų”.

Deja, dauguma eilučių reiškia ne vien tik sūnaus atsidavimą bei didžią meilę tėvui, bet kur kas žemiškesnius ir praktiškesnius tikslus. Runos plačiai paplito tarp paprastų žmonių, imama rašyti ant įvairios medžiagos. Gausiai randama visai paprastų buitinių raštelių: „Anos Tovason adata pirštinėms adyti“; „Gunaro nuosavybė“; „Haldoro Karssono nuosavybė“. Kai kurie iš jų net komiški: „Čia yra kaulas. Čia yra kaulas“; „O kad taip dažniau man tektų eiti pro aludę“.

Runos ir Taro kortos

Pastaruoju metu dauguma ezoterikos tyrinėtojų bando nustatyti ryšius tarp runų ir kitų ezoterinių sistemų – Taro kortų, Idin ir kitų.

Kai kurių runų ir Taro kortų ryšys yra akivaizdus, jų reikšmės sutampa. Pavyzdžiui runa Hagalaz ir 16 Arkanas „Bokštas“ reiškia tą patį – griūtį, krušą, vilčių žlugimą ir pan. Be to, kai kurie Taro kortų ir runų dėliojimų būdai, spėjant ateitį, yra identiški.

Tačiau, nepaisant akivaizdaus panašumo tarp kai kurių runų ir Taro kortų Arkanų, pranašavimas runomis ir būrimas kortomis yra dvi skirtingos ezoterinės sistemos. Visų pirma, runų yra 24, o Vyriausiųjų Arkanų – 22.

Antra, runų supratimas siejamas su Šiaurės tautų mitologija ir remiasi Igdrasiliu arba Būties medžiu, kuriame yra 9 pasauliai ir 24 perėjimai tarp jų, kuriuos atitinka tam tikros runos; tuo tarpu Taro kortos siejamos su kabalistiniu.

Gyvybės medžiu, kurį sudaro 10 sferų arba sefiratų, kurie taip pat sujungti ryšio kanalais. Šių kanalų yra 22 ir kiekvieną jų atstovauja vienas iš 22 Vyriausiųjų Arkanų.

Runų paslaptis

Runos – tai magiški simboliai, susieti su gamtinėmis jėgomis. Kiekvienoje runoje slypi tam tikras potencialas, gebantis mus susieti su visuotinėmis Visatos energetinėmis struktūromis, vadinamuoju „visuotiniu informaciniu energetiniu lauku“, o tuo pačiu ir su pasąmoninėmis neįsisąmonintomis žmogaus esybės dalimis.

Taigi, runų magija galima paveikti save, kitus žmones arba pakreipti susidariusią situaciją sau palankia linkme.

Runos buvo naudojamos ir talismanų gamyboje. Šiaurės Europos tautos juos naudojo visose kasdienio gyvenimo sferose. Runiškas talismanas – tai materiali meditacinio proceso išraiška. Taip išreiškiama talismaną kuriančiojo valia. Per šį talismaną galima susisiekti su aukščiausiomis jėgomis ir gauti jų pagalbą.

Kaip pasigaminti runas?

Prieš pradedant rašyti runą, aiškiai perskaitykite jos pavadinimą ir susikoncentruokite ties rašomos runos reikšme. Visas runas rašykite tik tiesiai: apversti ženklai gali būti pavojingi. Parašius atlikite apsivalymo ritualą, naudojant šaltą vandenį: galite nusiprausti vėsiu vandeniu arba paprasčiausiai nusiplauti rankas, jei mokate medituoti - pamedituokite.

Atsipalaiduokite kelioms minutėms, paklausykite raminančios muzikos arba užsimerkus ramiai pagulėkite. Jei šį talismaną darote sau, tai jis veiks visą laiką, kol bus reikalingas. Darant kitiems, reikia prisiminti, kad jo poveikis ribotas.

Nuolat reikės talismaną atnaujinti, palaikant jį kurį laiką pas save ar padaryti naują. Senų, panaudotų talismanų, „atitarnavusių" savo laiką, negalima išmesti: geriausia gražinti gamtai - sudeginti, išmesti į vandenį arba užkasti į žemę.

Norint pasiekti tam tikrą poveikį ar apsaugoti save nuo žalingos įtakos, galima išsirinkti vieną, labiausiai tinkančią runą ir nupiešti ją vieną kartą. Jei norite sustiprinti arba pagreitinti runos poveikį, galite užrašyti du ar tris kartus (bet ne daugiau).

Iš ko gaminti runas?

Runai skirta gaminti medžiaga turi būti gamtinė. Geriausiai tam tiks medis - jis lengvai gaunamas ir nesunku apdirbti, rašo svateinė runos.puslapiai.lt.

Medieną galite pasirinkti pagal sau tinkančią medžio rūšį, druidų horoskopą arba asmeniniu pojūčiu. Atsiminkite - intuicija nemeluoja: jei jums atrodo, kad labiausiai tinka pušis, vadinasi, taip ir yra.

Gaminimo ritualas

Kai medžiagos paruoštos, galime pradėti. Geriausia ruošti kiekvieną runą atskirai, t.y. ne pirma jas visas išraižyti, o tik paskui jas nudažyti, o po vieną, neskubant rašyti ženklus. Nebūtina, net gi nepageidautina, visa runas padaryti per vieną dieną. Tai gali užsitęsti net iki pusmečio.

Rašant kiekvieną ženklą, pirmiausia reikėtų pajusti medžiagą, t.y. vienybę su ja. Tarytum ši medinė (molinė, akmeninė) plokštelė būtų jūsų dalelytė. Po to rūpestingai išraižykite runą (jei tai medis) ar įspauskite (jei tai molis).

Rašant runą, prisiminkite jos pavadinimą (ištarkite balsu), reikšmę, viską, kas su ja susijusi, kad gautųsi ne paprasta pagaliukų krūva, o prasmingas ženklas. Pvz.: „Aš įkūniju tave, runa „Fehu“, kūniško pasaulio runa, nuosavybės runa".

Stenkitės, kad runoje formuotųsi ne tik paprastas paveikslėlis, bet minčių, atvaizdų ir jausmų junginys. Paskui nudažykite runą, iš naujo pakartojant viską, ką darėte išraižant (įspaudžiant).

Ištarkite garsiai runos pavadinimą, taip „atgaivinsite" jos jėgas. Užkeikimo išsiuntimas (jei tai nekalbama apie talismaną) - dažniausiai sudeginamas koks nors naudotojo daiktas.

Auka dievui Odinui: į ugnį pilamas medus arba alus.

Populiariausi būrimo būdai

Yra įvairių būrimosi runomis metodų:

1. Iš maišelio, kuriame sudėtos runos, uždavus klausimą traukiama viena runa, pagal kurios reikšmę sukuriamas atsakymas.

2. Traukiamos trys runos, tai vadinama „norn“. Pirmoji ištraukta runa reiškia praeitį, antroji – dabartį, o trečioji, be abejo, ateitį.

3. Trečiasis būdas labai panašus į „norn“, tačiau jis vadinamas Romos metodu. Runos drožiamos iš vaisingo medžio, tuomet sumaišomos ir išberiamos ant balto audeklo, ištraukiamos trys atsitiktinės runos, kurios yra aiškinamos kiekviena atskirai arba kaip visuma.

4. Uždavus klausimą, iš maišelio uždavus klausimą ištraukiamos devynios runos ir beriamos ant stalo. Svarbiausia – vidurinė runa, o aplink ją esančios suteikia jai papildomą prasmę. Manoma, jog tai patikimiausias būdas, teigia N. Kovalkovienė savo knygoje „Runos. Burtai, magija, talismanai"

Runų reikšmes galite rasti

  • Čia

    Visa apimanti ženklų sistema

    Runos - ne šiaip ženklai. „Tai procesas, kurio pagalba atskleidžiamas bei perduodamas pats būties potencialas, egzistuojantis gamtoje ir kiekviename individe,“ - rašo Vidmantas Stačiokas knygoje „Runos – likimo pranašės“.

    Žmogus, besinaudojantis runomis, gali užmegzti kontaktą tiek su pačiomis slapčiausiomis savo esybės dalimis, tiek su aukščiausiomis gamtos jėgomis.

    Taip pat, pasitelkus runas, galima paveikti bei formuoti ateitį ir kiekvieno žmogaus likimą. Kiekviena runa yra šventa, o jos visos sudaro galios ir energijos suteikiančią ženklų sistemą. Reikia tik pažinti runas ir išmokti jomis naudotis.

  • Parašyk Redakcijai

    Sekite mus:

    Prenumeruok

    Naujienlaiškį

    Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis