Kūčių nakties burtai

Ryt vakare visi sėsime prie balta staltiese padengto stalo, laušime kalėdaičius, dalinsimės palinkėjimais, gera nuotaika, prasmingu susikaupimu. Ši šeimos šventė vaikų laukiama dėl kalėdinių dovanų, giminių – dėl smagaus artimųjų susibūrimo, o jaunimo – dėl Kūčių nakties burtų...

Kas ta kūčia?

Senovėje lietuviai per Kūčias atsisveikindavo su senaisiais metais, o per Kalėdas švęsdavo Naujųjų metų sutikimą. Dabar Kūčios tapatinamos su krikščioniška švente – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis.

Kūčių pavadinimas kilęs iš pagrindinio šios šventės patiekalo, skirto namiškiams ir protėvių vėlėms, pavadinimo. Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi.

Per apeiginę vakarienę pirmus kąsnius ir gurkšnius žmonės aukodavo vėlėms ir derlių nešančioms dievybėms, po to indą su kūčia siųsdavo aplink stalą. Visi kūčios turėjo paragauti.

Kūčią gamindavo iš daigintų kviečių, žirnių, pupų, aguonų, riešutų, kanapių. Viską sumaišydavo su medumi pasaldintu vandeniu. Pasak svetainės lietuviams.com, apeiginis kūčios valgymas turėjo lemti derlingus, vaisingus ateinančius metus.

Ankstyviausias šaltinis, kuriame buvo paminėtos lietuvių švenčiamos Kūčios, tai Volfenbiutelio Postilė - apie 1573 m. sudarytas lietuviškų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje.

Šaltinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria „su kūčiomis, su žirniais, kviečiais, maišytais su medumi, norėdami apsiginti nuo velnių ir Perkūno”, rašo svetainė tostai.lt

Kūniškas ir dvasinis apsivalymas prieš šventes

Iš ryto pagal tradiciją visi šeimos nariai atlikdavo svarbiausius darbus, tačiau tik būtiniausius šventėms, mat tą dieną nebuvo galima dirbti sunkių darbų. Negalima buvo siūti, nes kitaip avims galvos svaigs, gyvuliai sunkiai priauglio susilauks.

Verpti, malti, malkų skaldyti, kulti taip pat buvo negalima, mat tikėta, jog šie triukšmingi darbai gali supykinti Perkūną, o šis sukels ateinančių metų didžiules vasaros audras, jos pakenks pasėliams, gyvuliams, trobesiams, žmonėms. Moterys tikėjo, jog į nesuverptą vilnos kuodelį prispjaudys raganos.

Moterys tvarkydavo namus, ruošdavo valgius. Vyrai sutvarkydavo namų aplinką, apkuopdavo gyvulius, pakurdavo pirtį. Pirma į pirtį eidavo vyrai, po jų – moterys. Šis apsivalymas turėjo ir simbolinę prasmę – apsisaugoti nuo visokio blogio, ligų.

Iki Kūčių reikėjo atlikti svarbiausius darbus, grąžinti skolas, susitaikyti su žmonėmis, kad kitais metais nebūtum paskendęs skolose ir sutartum su aplinkiniais. Tai savotiškas dvasinis apsivalymas.

Kalėdų „sodas“

Kūčių dieną kambarį daugelyje Lietuvos vietų puošdavo „sodu“, iš šiaudelių ir medelių padarytais paukšteliais, eglių, pušų, kadagio šakelėmis. Šiandien puošiama eglutė.

Eglutės puošimas - palyginti nesena tradicija Lietuvoje. Iš pradžių ją puošdavo šiaudiniais, pačių padarytas žaisliukais, iš tešlos keptomis figūrėlėmis, obuoliukais, riešutais, saldainiais, vatos gumulėliais, žvakutėmis, vėliau pradėta puošti ir pirktais žaisliukais.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose trobos kampe pastatydavo trijose vietose perrištą javų pėdą. Nuo seno Kūčių vakarą daugelyje sodybų degindavo graudulinę žvakę, kūrendavo beržines pintis ar kelmus, pliauskas. Buvo svarbu, kad visą vakarą degtų ir neužgestų židinys.

Kūčių stalas

Per dieną dažniausiai nieko nevalgę, o jei valgę, tai tik sausai, vakarop žmonės sėsdavo prie Kūčių stalo. Ypač svarbu, kad ant Kūčių stalo nebūtų jokios mėsos.

Kūčių stalas paruošiamas taip: ant pliko stalo dedamas glėbelis smulkaus šieno, kuris išskirstomas lygiu sluoksneliu po visą stalo paviršių. Tai simbolizuoja Jėzaus gimimą tvartelyje ir tai, jog jis gulėjo ėdžiose ant šieno.

Stalas su šienu užtiesiamas balta staltiese, išdėstomos lėkštės ir papuošiama žvakėmis, eglių šakelėmis. Viduryje stalo dedama lėkštelė su tiek paplotėlių, kiek žmonių prie stalo.

Prie stalo buvo sėdama tik sužibus Vakarinei žvaigždei. Visiems susėdus, pirmiausia buvo sukalbama malda. Kūčios – paskutinis Advento vakaras, todėl stengiamasi jį praleisti santūriai. Vakarienė pradedama kalėdaičio (paplotėlio) laužymu. Seniau būdavo laužomas ruginės duonos kepalėlis, vadinamoji Kūčių duona.

Visi šeimos nariai pasikeisdavo kąsniukais ir linkėjimais (iš to kilo ir Naujų metų sveikinimai ir gerovės linkėjimai). Prisimenami mirusieji. Daugelis dar iki šiol laikosi papročio per Kūčias nenukraustyti stalo arba palikti maisto sugrįžusioms artimųjų vėlėms. Joms šalia maisto paliekama ir uždegta žvakelė.

Kūčių valgiai

Ant stalo dedama 12 valgių. Senovėje buvo paprotys dėti 9 patiekalus. Tai atitiko devyndienę Mėnulio kalendoriaus savaitę. Skaičius 12 simbolizuoja visų metų mėnesius, o pagal krikščioniškas tradicijas - 12 Jėzaus apaštalų.

Per Kūčių vakarienę labai svarbu paragauti kiekvieno valgio. Kai kur Lietuvoje buvo tikima, kad tas, kuris ilgiau per Kūčias valgys, ilgiau gyvens, tam tėvo ūkis atiteks arba kas pirmas Kūčias pavalgys, tam ateinančiais metais darbai geriau seksis.

Kūčių valgiai turi savo simbolinę prasmę. Riešutai – simbolizuoja Aukso amžių - turtą, sėkmę ir džiaugsmą. Obuoliai – palaimingas maistas dvasioms ir vėlėms, kurios, kaip žinia, alkanos klaidžioja po gyvųjų pasaulį, vis dar negalėdamos rasti ramybės. Kviečiai – skalsos simbolis.

Grūdų mišinys – derlingi metai. Medus – šviesos ir sveikatos simbolis. Kūčiukai simbolizuoja meilės vakarienę. Žuvis ir silkė – pasninko valgis, rašo P. Dundulienė savo knygoje „Lietuvių šventės: tradicijos papročiai ir apeigos“.

BURTAI: vedybos ir antros pusės paieškos

· Kūčių vakarą reikia apkabinti tvorą. Jei lyginį stulpelių skaičių apkabinai - ištekėsi/susirasi draugą. Jei nelyginį - reiks laukti kitų metų;

· Kūčių vakarą po vaišių, jei esi drąsus/-i, ilgai žiūrėk į veidrodį. Jame gali pamatyti savo ateitį. Jei išvysi karstą - greitai mirsi, jei merginą/vaikiną – susirasi draugą/-ę;

· Įsipilk į dubenį vandens ir suk jį tol, kol atsiras verpetas. Tada įmesk du angliukus. Jei vanduo juos suneš į krūvą – ištekėsi/susirasi draugą/-ę, jei ne - liksi vienas/-a;

· Marcinkonių apylinkių merginos, prisirinkę visų 12 valgių likučių, eidavo į kamarą, supildavo juos į girnas ir maldavo. Į girnas su maistu pastatydavo veidrodį ir 24 valandą, atseit, išvysdavo būsimąjį savo sužadėtinį;

· 24 val., pasirėmę/-usios medines akėčias, vaikinai/merginos tris kartus apibėgdavo apie pirkią ir pasižiūrėdavo pro langą: tikėdavo pamatysią/-iusios savo būsimąjį/būsimąją. Burtas veiksmingesnis, jeigu aplink namą bėgama nusirengus;

· Būtinai susirasi draugą/-ę, jeigu Kūčių vidurnaktį nueisi į kluoną ir tris kartus spragilo buože suduosi į duris sakydamas/-a: „Velne, velne, noriu apsivesti/draugauti”;

· Savąjį ar savąją galima pamatyti sapne, tik su sąlyga, kad pavalgius Kūčias ir visiems namiškiams sugulus, pasidarysi tokį mišinį: antpirštis druskos, antpirštis miltų, antpirštis pipirų, antpirštis cukraus ir vandens. Tada visa tai suvalgyk ir atsigulk prie durų slenksčio. Kas prisisapnuos, už to/tos ir ištekėsi/vesi;

· Vaikinai, tikėdamiesi pamatyti savo išrinktąją, vidurnaktį klojime botagu išpliekdavo savo kelnes... Kelnės – dar vienas vedybinių būrimų komponentas, rašo tostai.lt;

· Po Kūčių vakarienės, visą dieną pasninkavus, reikia atsigulti po langu. Tada ateis angelas pasakyti, kas bus tavo žadėtasis ar žadėtoji;

· Ant 12 ar 9 kortelių užrašyk vyriškus ar moteriškus vardus, padėk korteles po pagalve. Vidurnaktį atsikėlęs/-usi, trauk kortelę. Taip sužinosi išrinktojo ar išrinktosios vardą;

· Merginos, susukusios keletą savo plaukų, degindamos juos, turi šnabždėti vyrišką vardą. Jei tas vyras netoli gyvena, tai jis ateina/pasirodo tą pačią naktį, o jei toli – kitą rytą. Atėjęs klausia, kam jį šaukė;

· Jei norima pamatyti mylimąjį/-ąją, Kūčių naktį, vidurnaktį, tu turi būti vienas/-a kambaryje. Prieš veidrodį abipus pastatyti dvi žvakes ir žiūrėti, kas pasirodys. Iš to spėk, kas bus ateinančiais metais. Jei pamatysi vyriškį/merginą, jis/ji bus tavo mylimasis/-oji. Tik būk atsargus/-i, žmonės kalbėdavo, jog taip ir savo mirtį galima pamatyti…

Sėkmė ir turtai

· Kūčias pasidėk po pagalve - dvilypį lazdyno riešutą. Kalėdų rytą įsidėk jį į piniginę ir joje visada bus pinigų;

· Pasibaigus Kūčių vakarienei, mama paima kviečių saują ir beria grūdus vaikams ant galvų - kuris iš jų daugiau grūdų sugaus, tas turtingiau gyvens;

· Sveikatą ir turtus užsitikrinsi Kūčių naktį išsimaudęs šaltoje vonioje, į kurią turėtų būti įmesta aukso ar sidabro monetų. Beje, šią visą dieną, o ypač per Kūčių vakarienę, rekomenduojama kišenėje turėti smulkių pinigų – kad kitais metais nekamuotų finansinės problemos;

· Nepamiršk ant padengto Kūčių stalo paberti karpio žvynelių, kad po vakarienės galėtum įsimesti juos į rankinę. Nešiok juos su savimi, o šie atsidėkodami nukreips pinigus į jūsų piniginę.

Universalus burtas

Namuose padėk apvožtas septynias lėkštutes, o po jomis - žalumyno šakelę (laisvas, nepriklausomas gyvenimas), žiedą (susirasi porą), kreidos (mokslas seksis), duonos (bus sotūs metai), pinigėlį (pelno turėsi), anglies gabalėlį (bus rūpesčių), žemės žiupsnelį (gresia ligos). Pamaišęs/-iusi trauk – sužinosi, kas kam lemta.

Gyvenimo trukmė ir kokybė

Valgant arba pavalgius, dešine ranka ištrauk iš po staltiesės vieną šiaudą. Ilgas šiaudas reiškia laimingą, ilgą gyvenimą, sulūžęs, sutrupėjęs, susirangęs, kreivas, plonas - varganą. Storas, šakotas šiaudas - turtas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis