Kaip tapti superherojumi?

Jie karaliauja kino ekranuose ir „valdo” komiksų puslapiuose, jie tampa vaikų idealais ir suaugusiųjų manija. Nuostabūs ir absurdiški, idealūs ir groteskiški, visagaliai ir pasigailėtini. Kad ir kokie bebūtų, šie žmogiškųjų svajonių ir kompleksų vaikai, jie visada yra super

Kai kas sako, kad superherojų idėja lydėjo žmoniją nuo neatmenamų laikų. Šumerai žavėjosi Gilgamešu, senovės anglai – Beovulfu, na, o Antikos didvyris Heraklis išliko populiarus iki šiol.

Tačiau šie galiūnai visgi skiriasi nuo šiuolaikinių superherojų. Jie „gimė“ iš mitų, o ne iš rašytojų bei dailininkų vaizduotės, jie buvo tautosakos vaisiai, o ne komerciniai projektai, be to niekas nekvaršino sau galvos, bandydamas moksliškai paaiškinti jų antžmogiškų galių kilmę.

Kiekvienas nori būti superherojumi

Kam mums vis dar reikalingi superherojai? Be abejo, tam kad užsidirbtų jų kūrėjai. Komiksų leidėjai, filmų kūrėjai ir panaši chebra susižeria milijonus, daugybę metų pardavinėdami neegzistuojančių herojų nuotykius.

Be to, teoriškai kiekvienas gali sugalvoti savo superherojų ir užsidirbti – didžiosios komiksų kompanijos, tokios kaip Marvel ar DC Comics nekartą yra nusipirkę autorių teises iš mažų nepriklausomų kūrėjų.

Superherojai yra puiki pramoga. Brangūs kompiuteriniai efektai, didžiuliai filmų biudžetai bei garsiausi aktoriai daro filmus apie antžmogius tikrai įspūdingus, nors ir ne visada pasižyminčius geru siužetu. Na, o komiksų piešimo technika, ištobulinta per visą šimtmetį tarsi magnetas traukia paauglių bei suaugusių kolekcionierių akis.

Tam tikra prasme, turbūt kiekvienas mūsų norėtų būti panašus į superherojų. Jie sveiki, aukšti, stiprūs, gražūs bei traukia priešingos lyties akis (na, išskyrus keletą išimčių). Jie gali skraidyti, nardyti giliai po vandeniu, skaityti kitų mintis, paveikti kitų valią ir t.t.

O juk kaip visa tai praverstų mokykloje ar darbe! Pagaliau jie visada suranda savyje drąsos pasipriešinti blogiui, nesislepia bei nevaidina negirdinčių, kai šalia skriaudžia kažką kitą.

Anksčiau vaikai norėdavo būti policininkais ar gaisrininkais, o dabar – mutantais su ypatingomis galiomis. Šalyse, kur komiksų tradicijos siekia dešimtmečius, superherojai tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi. Per šių metų prezidento rinkimų kompaniją JAV, pirmą kartą istorijoje superherojus atvirai palaikė kandidatą į prezidentus.

Laukinis drakonas (Savage Dragon) keliose savo komikso numeriuose parėmė Baraką Obamą, rašo nytimes.com. Nenuostabu, juk jie abu iš Čikagos.

Pasirodo, superherojų yra ir realiam pasaulyje. Kai kurie žmonės tikrai sukuria sau kostiumą bei vardą ir gina mirtinguosius nuo blogio kėslų. Terifika patruliuoja Niujorko barus ir gina išgėrusias truputėlį per daug merginas nuo norinčių pasinaudoti situacija vyriškių kėslų, rašo abcnews.go.com.

Poliarinis žmogus (Polarman) dieną nuvalo sniegą nuo šaligatvių, o naktį terorizuoja savo miestelio chuliganus, rašo theage.com.au. Na, o Meksiko miesto superherojus Superbario teisingumą gina, organizuodamas darbininkų demonstracijas ir protestus, rašo cnn.com. Taigi, bent keletą žmonių superherojai tikrai įkvepia…

Penki būtiniausi „ingridientai“ superherojui

Taigi, dažniausiai superherojus – tai komikso ar animacinio filmo veikėjas, turintis antžmogiškų galių bei naikinantis neteisybę ir blogį, rašo angelfire.com. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Iš komiksų ir multiplikacijos jie jau seniausiai peržengė į literatūrą, kiną, muziką, kompiuterinius žaidimus ir netgi madas. Jų yra daug ir labai skirtingų, bet be penkių būtinų elementų nei vienas savo „karjeroje“ neapsieina.

Vardas. Vardo reikia kiekvienam, ypač jei tu ruošiesi skinti laurus už savo žygdarbius. Nenuginčijamas žanro etalonas – Supermenas. Konceptualu, įsimena ir, kaip visi genialūs dalykai, paprasta.

Kiti pasirinko gyvūnijos karaliją – Betmenas (Batman), Žmogus-voras (Spider-man), Ernis (Wolverine). Kai kurie susitapatino su daiktais ar materijomis – Žaliasis žibintas (Green Lantern), Žmogus deglas (Human Torch), Geležinis Žmogus (Iron Man).

Kažkam labiau tinka siaubą keliantys vardai – Pragaro vaikis (Hellboy), Išpera (Spawn) bei herojiški vardai kaip Drąsiaširdis (Daredevil). Na, ir, aišku, „patriotai” – Kapitonas Amerika (Captain America), Misteris Indija ( Mr. India), Kapitonas Kanadietis (Captain Canuck).

Galios. Beveik visi superherojai yra labai stiprūs, greiti bei nesužeidžiami, be to jie gali prilygti geriausiems kovų menų meistrams ar skraidyti kaip penktosios kartos naikintuvai.

Tačiau dažniausiai (nekalbant apie Supermeną, kuris gali praktiškai viską) kiekvienas turi unikalių galių. Žmogus-voras „limpa” prie sienų bei mezga voratinklius, Milžinas (The Hulk) iš lieso mokslininko susierzinęs virsta dramblio dydžio raumeninga pabaisa, Vandens žmogus (Aquaman) gali valdyti visus vandenynų gyvius, na, o Audra (The Storm) valdo oro stichiją ir gali sukelti… audrą!

Tačiau daugelis superherojų, tokie kaip Betmenas, Geležinis Žmogus ar Baudėjas (The Punisher) visai neturi antžmogiškų galių ir tenkinasi pastoviomis treniruotėmis, kovos menais bei technikos stebuklais.

Kilmė. Vienas svarbiausių požymių, kurie leidžia atskirti XX amžiaus superherojus nuo mitinių ar literatūrinių didvyrių, yra jų kūrėjų siekis moksliškai paaiškinti jų neįprastų gabumų kilmę. Žmogus-voras turėtų būti dėkingas mažyčiam radioaktyviam vorui, kuris įkando būsimam herojui.

Ernis kaip ir kiti Iksmenai (X-men) yra mutantas. Išpera yra pardavęs savo sielą Pragaro valdovui ir tapęs jo armijos nariu. Na, o Supermenas tiesiog yra ateivis, gimęs Kriptono planetoje, kur visos jo galios nekelia aplinkiniams jokios nuostabos.

Tuo tarpu, neturintys antžmogiškų galių superherojai dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių tiesiog apsisprendė kovoti su blogiu ir skirti tam visą savo laisvalaikį.

Kostiumas. Dažniausiai jie vilki labai aptempiančius raumeningą kūną kostiumus, panašius į triko, nevienas puošiasi ir apsiaustu. Kostiumas superherojui reikalingas ne tik tam, kad sukurtų įsimintiną įvaizdį, bet ir kad paslėptų savo kasdieninę tapatybę, todėl dažnas po kauke slepia veidą ar bent viršutinę jo dalį.

Drabužio pasirinkimas priklauso nuo vardo (o vardas – nuo galių): Betmeno kostiumo detalės primena šikšnosparnį, Žaliasis žibintas labai mėgsta žaliąją spalvą, Žmogus-voras tarsi apipintas voratinkliais.

Superherojų grupių, kaip Iksmenai ar Fantastiškas ketvertas (Fantastic Four), nariai dėvi kostiumus su savo grupės simboliu. Baudėjas rengiasi visai įprastais militaristiniais drabužiais. Na, o Geležinio žmogaus skafandras ar Išperos „nekroplasminiai šarvai” savaime yra jų galių šaltinis.

Priedanga. Kiaurą parą praleisti kovojant su nusikaltėliais per sunku net superherojui. Juk dar reikia suspėti nueiti į mokyklą (Žmogus-voras), parašyti straipsnį dienraščiui (Supermenas), vadovauti didžiulei korporacijai (Betmenas), ar pasakyti kalbą teisme (Drasiaširdis).

Daugelis superherojų gyvena dvigubą gyvenimą, tai slepia nuo aplinkinių. Dėl įtempto „darbo grafiko” bei paslaptingumo, jiems labai retai sekasi sukurti šeimą ar bent jau palaikyti ilgesnius santykius.

Tačiau dalis jų (Iksmenai, Fantastiškas ketvertas )gyvena atvirai ir netgi turi kaimynų. Kitiems nėra prasmės gyventi paslaptyje, nes jie arba jau mirę (Išpera), arba yra dievai (Toras), arba jų ragai ir smaila uodega vis vien juos išduotų (Pragaro vaikis, Žvėris iš Iksmenų).

Evoliucija – nuo naivaus šventuolio iki demono

Anksčiausiai pasaulio šviesą išvydo Supermenas, rašo thegraphicnovels.com. Dar 1938 metais jis pirmasis žengė keliu, kurį vėliau nuėjo šimtai kitų superherojų. Greitai po jo gimė Betmenas, Kapitonas Amerika, Blyksnis (The Flash), Žaliasis žibintas bei pirmoji moteris superherojus – Moteris stebuklas (Wonder Woman).


Visi jie buvo kilniaširdžiai didvyriai, bebaimiai, moralūs kovotojai su blogiečiais. Jie tapo labai populiarūs Antrojo Pasaulinio karo laikais, padėjo tikėti gėrio pergale, be to jų priešais dažnai vaizduoti „piktieji” japonai ir naciai.

Dėl įvairių priežasčių po karo komiksų, o kartu ir superherojų, populiarumas smuko. Tačiau šeštojo dešimtmečio viduryje jie atgimė. Pradedant Blyksniu, daugelis buvo perrašyti nuo pradžių – jie tapo šiuolaikiniais žmonėmis, jų gyvenimo istorijos prasidėjo iš naujo naujajame pokario pasaulyje.

Superherojai labiau supanašėjo su savo gerbėjais: Daiktas (The Thing iš Fantastiško ketverto) buvo įtūžęs pabaisa gerietis su kompleksais, kiti du šios komandos nariai susituokė ir susilaukė vaiko, pasirodė pirmasis superherojus afroamerikietis - Juodoji pantera (Black Panther), o Žmogumi-voru tapo klasės draugų skriaudžiamas moksliukas. Tiesiogiai ar ne superherojai prakalbo apie visuomenės problemas, rasizmą, narkomaniją.

Aštuntajame-devintajame dešimtmetyje superherojų pasaulyje atsirado daugiau tamsiųjų motyvų. 1973 metais skaitytojus šokiravo Žmogaus-voro merginos mirtis, rašo thegraphicnovels.com.

Pirmą kartą žuvo toks svarbus ir ilgaamžis komikso serijos veikėjas. Vienas po kito pasirodė ir išpopuliarėjo anti-herojai: Ernis, Baudėjas, Drąsiaširdis bei tamsesnis Betmenas. Šie žiaurūs, negailestingi, visuomenę ir jos taisykles paniekinantys kovotojai su blogiu labai skyrėsi nuo savo „protėvių”.

Paskutinysis amžiaus dešimtmetis paruošė dar daugiau siurprizų. Komiksų leidėjai žengė drąsų žingsnį – jie nužudė Supermeną bei suluošino Betmeną. Tačiau skaitytojų supratingumo jie nesulaukė ir herojai buvo „atgaivinti”.

1992 metais pirmą kartą komiksų istorijoje paaiškėjo, kad superherojus Šiaurės žvaigždė (Northstar) yra gėjus. Anti-herojai iš retos išimties tapo taisykle. Pragaro vaikis, Išpera, Baudėjas, okultistas-detektyvas Džonas Konstantinas (John Constantine the Hellblazer) bei rūstusis Ernis sulaukė daugybės gerbėjų dėmesio. Netgi senas Žmogaus-voro priešas Nuodas (Venom) „gavo” nuosavą populiarią komiksų seriją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis