Velykų naktį jaunimas nemiega. Šv. Velykų žaidimai ir burtai

Velykos – viena seniausių Lietuvoje minimų švenčių, tradicijų, burtų ir spėjimų ši pavasario šventė siūlo galybę. Ar žinojote, kad jaunimas Velykų naktį nemiegodavo ir budėdami laukdavo aušros, o supynės per Velykas virsdavo ne tik vaikų, bet ir vyresniųjų linksmybėmis?

Apie viską nuo pradžių.

Margučiai

Velykų šventė neįsivaizduojama be margučių. Kiaušinius Lietuvoje dažė viena spalva, margino dėmėmis, išrašydavo vašku ir skutinėjo. Dažyti naudojo gamtinius dažus: svogūnų lukštus (rusva spalva); skroblo žievę ar beržo lapus (gelsvai žalia); ramunėles ar alksnio žirginius (geltona); šieno pakratus (pilkai žalia); rugiagėles (melsva); alksnio žieves ar kankorėžių ir rūdis (juoda spalva).

Juos kartu sumerkus senoliai raugindavo 1–2 savaites. Tamsūs it angliukai margučiai buvo laikomi vienais gražiausių.

Kiekviena margučio spalva turi prasmę. Juoda spalva simbolizuoja žemę ir deivę Žemyną. Raudona - tai pavasaris, prabudimas. Žalia - pasaulio augmenija, mėlyna - tikėjimas, kad geri orai leis užauginti puikų derlių, teigiama svetainėje jovita.lt.

Šventas maistas
Velykų rytą margučius, kaip ir kitus valgius: druską, duoną, pyragą, mėsas, sviestą, sūrį, nešdavo į bažnyčią pašventinti. Maistą šventindavo po velykinių pamaldų. Vėliau gardėsius veždavo tiesiai ant šventinio stalo, kad pirmasis kąsnis tą dieną būtų pašventintas.

Kaip teigia etnologė Gražina Kadžytė, per Kūčias Kalėdaitį dalija tėvas, senelis arba vyriausias šeimos vyras, o per Velykas seniau margutį dalindavo mama arba močiutė. Margutis buvo dalijamas į tiek dalių, kiek šeimos narių sėdi prie stalo.

Žaidimai

Anksčiau Velykų naktį Lietuvoje vykdavo naktiniai budėjimai. Šeimos nariai, daugiausia jaunimas, susiburdavo ir laukdavo aušros. Anot etnologės G. Kadžytės, tradicija nemiegoti per Velykas ir Rasų - Joninių naktį yra panašios.

Prie Velykų stalo svarbiausia buvo išbandyti margučio tvirtumą - kieno kiaušinis stipresnis ir sudaužo kito, tas ilgiau gyvens, teigiama jovita.lt

Ridenimas – pats populiariausias vaikų velykinis žaidimas. Pavakary, kai visi jau baigdavo kiaušiniauti, vaikai susirinkdavo grupelėmis, pasidarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius. Jei kieno kiaušinis kliudydavo svetimą, tuomet jį pasiimdavo kaip laimėtą. Ridendavo kieme, o kai blogas oras – klojime ar troboj.

Per Velykas būtinos ir supynės. Supasi ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji. Besisupdamos mergos prašydavo vaisingumo, džiaugsmo, sėkmes ir sveikatos. Buvo tikima, kad supimasis ir laistymasis vandeniu atneš turtingus, vaisingus, laimingus kitus metus.

Ant supynių per Velykas visada skamba dainos, rašoma vydija.lt.

Velykų burtai ir spėjimai

Interneto svetainėje utena-on.lt pateikiami šv. Velykų burtai. Teigiama, kad prieš Velykas negalima niekam nieko skolinti, nes su skolintu daiktu iš jūsų namų gali būti „išnešta” ir sveikata.

Jeigu Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai vasara bus graži, jeigu lyja - bus prasta vasara. Jeigu Velykų dieną atsitiks kokia nelaimė, tai ir metai bus nelaimingi. Ilgiau gyvens tas, kam atitenka stipresnis kiaušinis.

Buvo matyta, jei kiaušinio duobutė viršuje - geri metai, jei šone ir dar neapvali - laukia negandos.

Per Velykas reikia dovanoti margučių kitiems. Dovanotas kiaušinis suteiks jiems sveikatos, laimės, teigiama utena-on.lt.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis