Kas tas paslaptingasis déjà-vu?

Tikrai kiekvienas iš mūsų buvo patyręs déjà-vu. Galbūt įeidamas į nepažįstamą kambarį, ar bendraudamas su niekad nematytais žmonėmis. Ta akimirka, kai pajunti absoliučiai nepaneigiamą jausmą – tai jau nutiko kažkada anksčiau - yra tokia paslaptinga.

Psichologai šį jausmą vadina déjà-vu (pranc. „jau matyta“), tačiau niekas iki šiol taip ir neįstengė paaiškinti, iš kur tiksliai kyla šis jausmas.

Galiausiai šią „paslaptį“ atskleidė neuromokslininkai – Thomas McHughas bei jo kolegos. Jie teigia, jog déjà-vu atsiradimo priežastis labai panaši į optinės apgaules – šis keistas jausmas kyla, kai sklindant informacijai, nervų sistemoje būna „prašokami“ keli nervai, kurie nepagauna šios sklindančios informacijos.

T. McHughas ir jo komanda stengėsi atskirti, kurioje smegenų dalyje formuojasi šie „prisiminimai iš ateities“. Neurologai teigia, jog atmintis sudėta iš daugybės smegenų dalelių, kurios tarpusavyje glaudžiai susijungusios, todėl norint „atgaivinti“ atmintį, reikia rasti, kuri smegenų dalis buvo paveikta veiksnio, sukėlusio prisiminimus.

Kai kurie atminties elementai visų žmonių yra vienodi, pavyzdžiui, avietės skanesnės už braškes. Tačiau labai svarbu atskirti žmonių atminties panašumus nuo jos identiškumo – kitokios rūšies raudonos uogos gali būti nuodingos.

Susumu Tonegawa, Nobelio premijos laureatas, tyręs genetikos sąsają su imunitetu, atkreipė dėmesį į tai, kad vadinamasis déjà-vu prisiminimas gali kilti iš paprasčiausios užuominos ar replikos, pavyzdžiui, iš klausimo. Todėl minėtasis mokslininkas, kartu su T. McHughu nusprendė ištirti specifinį geną, kuris būtent ir reguliuoja déjà-vu jausmą.

Taigi, remdamiesi genetine inžinerija, jie sukūrė pelę, neturinčią šio minėtojo geno. Ši pelė tyrimo metu buvo patalpinta į dėžę, kurios dugnu karts nuo karto buvo paleidžiama elektros srovė. Tačiau, mokslininkai pastebėjo, kad patalpinus pelę į paprastą dėžę, ji nebesugeba normaliai adaptuotis prie esamos situacijos. Tokiu būdu mokslininkai bando išaiškinti déjà-vu kilmę – žmogus, patyręs panašią (bet ne identišką) situaciją, mano, jog praeityje ji jau buvo įvykusi.

Keisčiausia, kad žmonės, sergantys epilepsija, déjà-vu jausmą patiria itin dažnai.
Mokslininkai Susumu Tonegawa ir T. McHughas savo tyrimą apibendrina taip – „Mes manome, jog šis keistas jausmas kyla iš konflikto tarp dviejų smegenų dalių – neocortex bando įtikinti, jog tu niekuomet nebuvai šioje situacijoje, tačiau hippocampus įrodinėja atvirkščiai.“

Deja, abu mokslininkai teigia, jog šis jų tyrimas tikrai nepadės išrasti vaistų nuo déjà-vu jausmo, nors tikisi, jog prisidės prie vaistų išradimo, kurie padės gerinti atmintį. Tačiau jeigu atmintis bus per daug stiprinama, gali kilti atvirkštinės iliuzijos – jamais vu, – kuriose tau atrodo, jog niekuomet nepatyrei esamų situacijų, nors iš tikrųjų yra priešingai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis