Ar šventei Tarptautinę tualeto dieną?

Ten karaliai pėsčiomis vaikšto, be jo nė dienos neišgyventų nė vienas iš mūsų, o sunegalavę, apkabiname jį kaip draugą... Atspėjai, šį kartą kalbame apie „baltąjį draugą“ tualetą.

Tikriausiai nežinojai, jog lapkričio 19 dieną pasaulis, na, gal tiksliau tariant, „Pasaulinė tualetų organizacija“, šventė tarptautinę tualetų dieną.

Akmeninės tualeto užuomazgos

Šios neįprastos dienos tikslas – atkreipti išsivysčiusių valstybių dėmesį į tai, jog net 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Be to, šią dieną žmonija verčiama susimąstyti kaip nedaug ji težino apie vieną iš naudingiausių išradimų.

Taigi, nuo kuo viskas prasidėjo?

Mokslininkai ginčijasi kuriai tautai derėtų dėkoti už vietos, panašios į tualetą, prototipą. Neolito epochos gyvenvietėje Škotijoje archeologai atrado iš akmens luitų suręstą patalpą su kanalizacijos užuomazgomis.

Manoma, jog nuo apačioje buvusių duobių einantys vamzdžiai buvo įrengti dėl nutekėjimo po tam tikrų procedūrų patalpoje. Ir visa tai vyko 3000 m. pr. Kr.

Kitais „baltųjų draugų“ tėvais galima laikyti Kretos gyventojus. 1700 m. pr. Kr. garsiuose Knoso rūmuose be labirintų neabejotinai buvo įrengtos ir išvietės. Į didelius molinius unitazus terakotiniais vamzdžiais buvo tiekiamas vanduo. Tokio komforto Europai teko palaukti iki XVI a.

Tuštintis – į griovį arba upę

Kita civilizacija, romėnų, garsėjo dviem dalykais. Milžiniškomis viešosiomis pirtimis, galėjusiomis sutalpinti iki 1600 žmonių vienu metu ir šešis kartus didesnėmis už Šv. Pauliaus katedrą Londone, bei viešaisiais tualetais.

Nors imperijos sostinėje buvo įrengti 144 viešieji tualetai su milžiniškomis išvietėmis bei patogiomis, suolus primenančiomis sėdynėmis, ši vieta buvo naudojama tik retkarčiais. Miestiečiai ir toliau nesibodėdavo fekalijas šliūkštelėti tiesiai į gatvę.

Ne ką geresnė padėtis buvo ir viduramžių Anglijoje. Ūkanotosios salos pilyse buvo įrengti specialūs kambariukai, atsikišę į lauką, su mažyte skyle grindyse. Pro ją visas „gėris“ krisdavo į apačioje esantį griovį. Sugalvojusiai pilį pulti priešų kariaunai tekdavo ne itin didelis džiaugsmas bristi išmatų upe.

Pilių neturėję anglų valstiečiai ir baudžiauninkai, „gamtai pakvietus“, tuštindavosi vietose, kur pasibaigia artimiausia gatvelė. Na, o to meto Londono gyventojai, prispyrus reikalui, nevengdavo pritūpti ir prie Temzės krantų.

Dėžutės su „brangenybėmis“ ir vandens klozetai

Laikui bėgant minėtos pilių išvietės buvo pakeistos dėžutėmis su dangčiais. Tokią turėjo Prancūzijos karalius Liudvikas XI, ją slėpęs už kambario užuolaidų. Neapsieita ir be oro gaiviklių atitikmenų. Juos tuo metu atstojo šalia dėžutės dedamos žolelės.

Jei Liudvikas XI savo „tualetą“ slėpė už užuolaidų, tai Anglijos karalienė Elžbieta I dėžutę dengė tamsiai raudono aksomu audeklu su nėriniais.

Visgi, jau 1596 m. Anglijoje buvo žengtas pirmasis žingsnis modernios higienos link. Elžbietos I krikštasūnis, seras Johnas Harringtonas išleido knygą, kurioje aiškinamas vandens klozeto veikimo mechanizmas – ant sienos turi būti prikabinama cisterna su žemyn einančiu vamzdžiu, kuriuos vanduo tekės kas kartą atpalaidavus sklendę.

Šis išradimas buvo pritaikytas karalienės dvare Richmonde, tačiau turėjo praeiti dar 200 metų kol toks tualetas patobulintas.

Išradėjas Alexanderis Cummingsas suprojektavo nuotekų sistemą, kurios dėka išvietės patalpų negaubė fekalijų sukeltas smogas. Todėl XVIII a. pab. klozetai su nuleidžiamu vandeniu tarnavo daugeliui tai sau leisti galėjusių pasiturinčių piliečių.

Tualetinio popieriaus triumfas

1880 m. tos pačios Anglijos princas Edvardas pasamdė žymų Londono santechniką Thomą Crapperą sukonstruoti keletą tualetų karališkuose rūmuose. Ir nors daugelis būtent jį laiko modernaus tualeto išradėju, tačiau tai nėra visiška teisybė.

Pasinaudojęs savo garsiu vardu, T. Crapperas atidarė tualeto ir vonios įrangos prekių pavyzdžių saloną.

XX a. pasaulyje visiškai „įsitvirtino“ šiandien įsivaizduojamas tualetas su nuleidžiamu vandeniu. Jei amžiaus pradžioje virvelė vandenį nuleisti kabėjo viršuje kaip ir vandens bakas, tai naujesniuose tualetų modeliuose abi svarbios dalys dėl patogumo buvo nuleistos žemyn.

Kalbant apie komfortą tualete, būtina paminėti neatsiejamą komponentą jame – tualetinį popierių. Po nusilengvinimo užpakalį nušluostantis popierius buvo išrastas ir patentuotas dar 1890 m., tačiau tik po kelių dešimtmečių žmonija galiausiai įvertino genialiojo išradimo reikšmę jų sėdynėms ir pradėjo masinę rulonėlių gamybą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis