Atvirukas už atviruką - postcrossing’as

Postcrossing’as – tarptautinė iniciatyva, vienijanti popierinių atvirlaiškių mylėtojus visame pasaulyje.

Maloni priklausomybė

„Nepakartojamas jausmas grįžti namo ir rasti krūvą įvairiaspalvių atvirukų, laukiančių, kol perskaitysiu“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto pirmakursė Vilmantė.

Per šiuos metus mergina jau yra sulaukusi 229 atvirukų iš viso pasaulio. „Jie parašyti pačių įvairiausių žmonių, gyvenančių kituose pasaulio kraštuose, kurių galbūt niekada nepamatysiu“, – sako studentė, postcrossing’ą laikanti galimybe praplėsti geografinį ir kultūrinį akiratį.

Jos nuomone, postcrossing‘o praktikuotojai visada mielai pasidalins įdomia informacija apie savo šalį ar miestą.

„Postcrossing‘as suteikia malonų vienybės ir bendrumo jausmą – pajunti, jog pasaulis egzistuoja ir už mūsų mažos šalies ribų. Ir ne tik egzistuoja, o tiesiog verda,“ – dalijasi savo įspūdžiais Vilmantė.

Šia veikla užsiima įvairaus amžiaus žmonės – nuo darželinukų iki seniai universiteto suolą palikusių. Viena aktyviausių narių tarp lietuvių, 39 m. panevėžietė Kotryna, dalyvavimą postcrossing’e laiko puikia galimybe pažinti pasaulį ir mokytis kalbų.

Paklausta apie naujus potyrius, vykdant šį projektą, moteris sako nesiliaujanti stebėtis gamtos grožiu Žemėje, kurį perteikia gaunami atvirukai.

Neseniai per postcrossing’ą žmoną radęs australas Geoffrey Reynoldsas teigia dabar turintis užsimerkti, eidamas pro paštą ar atvirukų parduotuvę, kitaip negali atsispirti norui apsipirkti. Šis projektas tampa malonia priklausomybe, dėl kurios negaila išleistų pinigų.

Kaip viskas veikia

Užsiimti postcrossing’u – paprasta. Visų pirma reikia užsiregistruoti portale www.postcrossing.com. Iš sistemos gausite pašto adresą, kurio savininkas gali būti bet kas – nuo anglų kalbos mokytojos Soyos iš Suomijos, iki prancūzo vyndario Pjero.

Su adresu gausite ir specialų atviruko ID kodą, kurį laiško gavėjas užregistruos sistemoje atvirukui pasiekus savo tikslą. Iškart po užregistarvimo, jūsų adresas gali būti automatiškai pateikiamas bet kuriam kitam žmogui, besinaudojančiam sistema, todėl niekada nežinai, iš kurio pasaulio kampelio tavo pašto dėžutę pasieks atvirukas. Vienu metu galite siųsti ne daugiau nei penkis atvirukus, tačiau šis skaičius auga sulig jūsų aktyvumu.

Motyvacija – daugiau atvirukų

„Mintį sukurti postcrossing’ą pakišo kitas projektas – bookcrossing’as (mainymasis knygomis viešose miesto erdvėse, – aut. past.), kuris puikiai perteikė mainų idėją ir virtualios erdvės pritaikymą, jungiant žmones, turinčius nevirtualų hobį“, – postcrossing’o priešistorę pasakoja idėjos autorius portugalas Paulo Magalhães.

„Bet motyvacija buvo visiškai savanaudiška – aš tiesiog norėjau gauti daugiau atvirukų. Tai buvo idėja, kuri viską užvedė. Įgyvendinimo detalės atėjo vėliau“, – juokauja jis.

Taip 2005 m. dienos šviesą išvydo postcrossing.com – nemokama svetainė, kurios tikslas – atvirukais sujungti žmones aplink pasaulį, nepaisant jų gyvenamosios vietos, lyties, rasės ar tikėjimo.

Prasidėjęs kaip laisvalaikio užsiėmimas, dabar postcrossing’as yra milžiniškos sėkmės susilaukęs projektas, pralenkęs bet kokius autoriaus lūkesčius.

„Man malonu žinoti, kad tai įžiebia šypsenas daugeliui žmonių visame pasaulyje“, – teigia P. Magalhães.

Narių skaičius – beveik 150 tūkst.

Šiuo metu postcrossing’o sistema vienija daugiau nei 142 tūkstančius narių iš 207 šalių, o visi iki šiol siųsti daugiau nei 3 milijonai atvirukų bendrai yra sukorę 18 milijardų kilometrų kelią.

Lyderiai pagal išsiųstų atvirukų skaičių yra suomiai. Nuo jų kiek atsilieka amerikiečiai bei vokiečiai, o lietuviai, išsiuntę beveik 45 tūkstančius atvirukų, užima 18-ąją vietą.

Tačiau skaičiais neįmanoma išmatuoti teigiamų emocijų, naujai išmoktų nežinomų kalbų žodžių ar atrastų draugų. Postcrossing’as netgi gali didžiuotis padėjęs sutuokti suomės ir australo porą.

„Kaip kitaip mes galėjome susitikti? Negaliu įsivaizduoti kitokio būdo“, – sako australas G. Reynolds.

Paklaustas apie postcrossing’o ateities perspektyvas, P. Magalhães tikisi projektą įtraukti į mokyklas. „Mes žinome, kad mokyklose postcrossing’as naudojamas kaip būdas mokytis anglų kalbos ar geografijos, tačiau norime padėti tai labiau integruoti.“

O kitas ateities tikslas labai paprastas – toliau jungti pasaulį ir nešti šypsenas skirtingiems žmonėms į kuo daugiau šalių.

Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.

Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis