Julios Roberts paslaptys: šokiruojanti sesers išpažintis

Moteris, kurios šypsena ir juokas sužavėjo visą pasaulį, viena iš geriausių aktorių… Tokią Julią Roberts matome mes, bet atviras jos jaunesniosios sesers pasakojimas viską apvertė aukštyn kojomis.

Savo pirmame ir vieninteliame interviu jaunesnioji Julios Roberts sesuo Nancy papasakojo apie savo sudėtingus santykius su aktore ir paviešino iki šiol dar niekam nežinomus faktus iš jos gyvenimo.

„Visame pasaulyje išgarsėjusi Julia metai iš metų šaipėsi iš mano figūros. Protestuodama prieš tai aš pradėjau valgyti viską iš eilės ir galiausiai Julia privertė mane atlikti skrandžio mažinimo operaciją. Ar norite sužinoti, kodėl tiek metų aš tylėjau ir buvau lojali Julios atžvilgiu, o dabar staiga nusprendžiau prabilti? Paprasčiausiai man pabodo skaityti visokias nesąmones apie tariamai mielą ir geradarišką Julią, kuri elgiasi taip, lyg aš apskritai neegzistuočiau. „Ak, tai ta maža storuliukė Julia Roberts sesutė“ – tai viskas, ką apie mane žino žmonės“.

Seniai niekam ne paslaptis, kad Julios ir jos brolio, aktoriaus Eriko Robertsono santykiai sudėtingi, o apie jaunesnės sesers Nancy Motes – iš antros motinos Betti santuokos su Michael Motes’u (ji už jo ištekėjo, išsiskyrusi su Julios tėvu Walter’iu Robertson’u) egzistavimą apskritai mažai kas težinojo. Kodėl būtent dabar Nancy nusprendė visas šeimos paslaptis ištraukti į dienos šviesą? Matomai, visko per daug susikaupė.

„Kai šeimoje visi šeimos nariai, išskyrus tave, pasižymi ypatingais gabumais ir gražia išvaizda, tai, pripažinkite, veikia žlugdančiai. Julia su manimi daug žaisdavo vaikystėje, kai mes gyvenome mažame Smirno miestelyje Džordžijos valstijoje ir visiškai galėjo būti laikoma „gerąja vyresniąja seserimi“.

Julia buvo labai simpatiška ir populiari mokykloje, net nepaisant to, kad viena akimi ji beveik nematė. Tai kažkokia akių liga nuo gimimo. Tačiau, nors mokyklos treneris buvo sakęs, jog ji niekada negalės žaisti teniso, Julia užsispyrė ir tapo puikia tenisininke. Julios pirmas vyras Lyle Lovett skyrė jai dainą „Vienaakė Fiona“ (Fiona – antras Julios vardas). Vaikystėje Julia norėjo tapti veterinare arba žurnaliste, tačiau būdama 18-os išvyko į Niujorką, kur buvo pastebėta agento, ieškančio aktorių. Jis kaip mat priglaudė ją po savo sparneliu ir nors tuo met Julios pietietiškas akcentas iš visų šeimos narių buvo ryškiausias, agentas jai iš karto parūpino kalbos dėstytoją. Taip, Nancy manymu, Julia atsidūrė reikiamu laiku reikiamoje vietoje.

Prabėgus ketveriems metams, Julia buvo nominuota Oskarui už vaidmenį filme „Plieninės magnolijos“. O 1990 metais savo vietą Holivude ji užsitikrino suvaidinusi neįtikėtinos sėkmės sulaukusiame filme „Graži moteris“. Nancy tuo metu mokėsi aštuntoje klasėje ir šalia visų kitų užgauliojimų buvo dargi vadinama „paleistuvės seserimi“.

Baigusi mokyklą, Nancy nusprendė taip pat tapti žvaigžde, todėl išskubėjo į Los Andželą. Tačiau Julia ją sutiko itin šaltai.

„Ji nenorėjo, kad aš sekčiau jos pėdomis ir neslėpė to, išjuokdama mano figūrą. Mane tai, suprantama, labai paveikė, juk man tebuvo 18 metų. Nežiūrint to, aš likau Los Andžele, dalyvavau daugybėje perklausų, dirbau padavėja, kol galiausiai supratau nebegalinti išgyventi šiame mieste. Viskas buvo taip baisu ir man katastrofiškai trūko pinigų. Aš grįžau pas mamą į Smirną, kur teka ramus, mažo miestelio gyvenimas. Išbandžiau save daugelyje sričių, kol galiausiai nusprendžiau įgyti šunų dresuotojos licenciją. Mamai tuo metu buvo atlikta sudėtinga klubo operacija ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, tad gerai, kad tuo metu aš buvau šalia“.

2009 metais Betti, Julios ir Nancy mama patyrė infarktą. Julia tuo metu kaip tik filmavosi filme „Valgyk, melskis ir mylėk“. Ji labai išsigando dėl mamos ir nusprendė, kad ją reikėtų atsivežti arčiau savęs ir anūkų. Nancy šis variantas labai tiko, kaip tik tuo metu ji susipažino su Johnu Dilbeku, būsimu savo jaunikiu, o jis kaip tik gyveno Los Andžele. Mama su dukra pardavė butą, susikrovė visą mantą į automobilį ir patraukė iš Džordžijos į Kaliforniją. Kelionė užsitęsė, mat pakeliui jos apžiūrinėjo vietines įžymybes, o nakvodavo kempinguose. Julia nupirko mamai namą netoli savojo ir Betti su Nancy komfortiškai jame įsikūrė. Tačiau vos praėjus savaitei nuo įsikūrimo Julia vėl pademonstravo savo požiūrį į seserį. Pastebėjusi, kad Nancy kambaryje tvyro chaosas, puolė seseriai priekaištauti. Nancy bandė teisintis, neva jai skaudėjo nugarą, o ir šiaip reikia laiko aklimatizuotis, tad kol kas negalinti pilnai susitvarkyti. Tačiau Julia negailestingai pareiškė jai, atseit visos jos problemos susijusios su nutukimu. Žodis po žodžio ir seserys susipyko, kaip pasirodė, šįsyk rimtai ir ilgam. Po kurio laiko Nancy motinos namuose šventė savo gimtadienį ir vėl atsitiktinai išgirdo, kaip Julia jai už nugaros su savo pažįstamais apkalba jos figūrą.

„Julios pastabos suveikė kaip stabdžių atleidimas – aš pradėjau dar labiau storėti. Ji dėl mano išvaizdos buvo šokiruota, širdo ir visaip kaip mane smerkė. O aš pajutau, kaip mano nuoskaudą ir liūdesį palaipsniui pakeitė pyktis“.

Tačiau nežiūrint į jų prastus santykius, sesuo padėjo Nancy įsidarbinti prodiuserio padėjėja populiariame seriale „Choras“.

„Man tai labai daug reiškė ir aš iš visų jėgų stengiausi išsilaikyti šiame darbe, tačiau mane nuolat kamavo sunkūs depresijos priepuoliai, kuomet ryte atsikelti iš lovos man būdavo beprotiškai sunku. Pirmus depresijos ir nemigos negalavimus aš pajaučiau jau būdama 12-os metų. Tačiau atvykus į Los Andželą priepuoliai tapo vis labiau alinantys. Filmavimo aikštelėje darbo metu aš valgiau viską iš eilės. Negėriau vaistų, kurie man buvo paskirti ir nesikreipiau į gydytojus, ko pasekoje mane pradėjo kankinti reumatinis artritas – aš nebegalėjau užsimauti ant piršto žiedo, mano keliai nebesilankstė. Aš storėjau ne dienomis, o valandomis, pavirtau į tikrą griuveną, kuriai menkiausias judesys kėlė skausmą. Artimieji į visą tai žiūrėjo skeptiškai. Mama vis kartojo: „Julia sako, kad tu turi operuotis“. Tačiau aš noriu pasakyti, kad pasidariau operaciją ne dėl jos, o dėl savęs ir savo sveikatos. Mama kartu su manimi važiavo į ligoninę ir tik tada suprato visą situacijos rimtumą. Dar man labai padėjo Julios draugė, kuri pažinojo mane nuo vaikystės. Ji pati išgyveno tokią operaciją ir labai greitai susitvarkė. 2012 metų birželį po sėkmingai atliktos operacijos man pavyko kūno svorį sumažinti nuo 125 iki 72 kg. Dabar jaučiu malonumą vaikščiodama po parduotuves ir pirkdama drabužius, kurie anksčiau man buvo neprieinami. Aš jaučiuosi visiškai sveika. Mano skrandis fiziškai nepriima maisto pertekliaus. Turiu prisipažinti, kad pradžioje buvo nelengva, kartais aš net apsiverkdavau, negalėdama patenkinti savo noro suvalgyti keptų bulvyčių. Tačiau vos nusižengus šioms taisyklėms, skrandis mane tuojau pat negailestingai nubausdavo”.

Skrandžio mažinimo operacija kainavo 32 tūkstančius dolerių. Pasak Nancy, jai teko paimti kreditą. Julia neparodė noro padėti finansiškai, nepaisant to, kad visada ragino seserį kovoti su šia problema. Nancy išsikraustė iš motinos buto ir su savo draugu nuomojasi nedidelį butuką Santa Monikoje. Gyvena jie labai kukliai, nors visai neseniai Džonui pavyko įsidarbinti filmavimo vietų paieškos vadybininku. Jam galiausiai pavyko išeiti iš kiniečių restorano, kuriame ilgą laiką darbavosi. Visai neseniai Džonas pasipiršo Nancy ir padarė tai tiesiog serialo filmavimo aikštelėje, kur tebedirba Nancy. Vestuves atšokti pora planuoja kitų metų gegužę, bet ar jose dalyvaus Julia, nežinia.

„Aš nežinau kaip ji pasielgs. Ko gero Julia nepanorės savo dalyvavimu atkreipti kitų dėmesį į mane ir todėl nedalyvaus vestuvėse. Pernelyg jau daug visko mes esame viena kitai prišnekėjusios… Dabar, po sėkmingos skrandžio mažinimo operacijos, aš vėl ketinu išbandyti savo aktorinius sugebėjimus. Ir jeigu yra žmogus, kuris manimi tiki, tai Džonas. Savo gyvenime dar nebuvau sutikusi kito tokio žmogaus, iš kurio sulaukčiau tokio palaikymo. O juk iki susitikimo su juo, buvau praradusi bet kokį tikėjimą savo laime“.

Nancy nuoširdžiai nesupranta, kodėl vyresnioji sesuo jos vis dar šalinasi.

„Nenoriu kalbėti už ją, tačiau mano manymu ilgi darbo metai kino versle pakeitė Julios supratimą apie realų gyvenimą. Juk ją nuolat supa žmonės, nedrįstantys pasakyti jai „ne“. Žinau tik vieną – Julios požiūris į mane apsunkino mano depresiją ir tik dar labiau paskatino šalintis žmonių. Nemanau, kad mudviejų santykius galėtų pataisyti pasikeitusi mano figūra. Net jei aš tapčiau panaši į modelį, tai nieko nepakeistų“.

Paskutinį kartą Nancy Julią matė praėjus dvejiems mėnesiams po operacijos, o nuo to laiko praėjo jau metai. Nancy jaučia nuoskaudą, kad per visą tą laiką Julia nesiteikė net pasiteirauti nei apie pačią operaciją, nei apie jos rezultatus (o juk ji pati to primygtinai reikalavo).

„Aš manau, mums abiems reikėtų vienai į kitą pažiūrėti kitomis akimis ir viską pradėti iš pradžių. Aš įsitikinusi, kad mes abi perpildytos apgailestavimų…Džonas dažnai aplanko mano senutę motiną, padeda jai susitvarkyti buitį, skirtingai nei sesuo, prisiėmusi sau tik finansinį aprūpinimą. Gyvendama vos už kelių kvartalų nuo motinos namų, Julia tik retkarčiais pas ją užeina. Beje, nuo to laiko, kai mes atsikėlėme į Los Andželą, mums nė karto neteko apsilankyti Julios namuose. Gal ji pavydi mano šiltų santykių su motina? Ir tai natūralu, juk iš esmės, nuo to laiko, kai pradėjau lankyti 4-ą klasę, visą laiką su mama gyvenome kartu. Julia įprato būti visų dievinama, o pasirodo, kad savo šeimoje numylėtinė yra ne ji…“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis