Iliuzionistas Antonas Lavrentjevas privers tave patikėti stebuklais

Artėjant „Didžiojo Magijos Šou“ finalui lapkričio 21 d., nusprendėme pakalbinti vieną iš dalyvių - Antoną Lavrentjevą, nesenai užėmusį antrą vietą „Lietuvos Talentuose“. Magijos paslapčių Antonas mums neišduoda, bet apie triukus gali kalbėti nesustodamas! Šiek tiek pakamantinėjome ir siūlome tau paskaityti!

Praėjusiais metais dalyvavai laidoje „Lietuvos talentai“ ir užėmei antrą vietą, šį šeštadienį tave pamatysime „Didysis magijos šou“ finale... Jau beveik žvaigždė! Ar žmonės tave atpažįsta gatvėje?

Būna, kartais prieina nepažįstami žmonės ir paprašo parodyti kokį nors triuką. Pamenu, kartą apsauginis parduotuvėje priėjo ir sako: „Gali ką nors parodyti?“ Iš pradžių pagalvojau, kad jis pasidomėjo ar nieko nepavogiau, tačiau apsauginis norėjo triuko. Parodžiau, jis padėkojo ir laimingas nuėjo!

Studijavai telekomunikacijų inžineriją. Kaip gavosi, kad tavo gyvenime atsirado magija? Ar prisimeni pirmą kartą, kada pagalvojai „O gal ir man pabandyti?“

Tikrai nebuvau iš tų, kurie apie tai svajoja nuo mažens. Tiesiog vieną kartą Youtube svetainėje pamačiau triuką, kuris mane labai sudomino ir nuo tada užsikabinau. Žinote, kaip būna amžinas variklis? Tai magija yra kažkas panašaus – amžinas teigiamų emocijų šaltinis. Ypatingai tai svarbu šiais laikais, kai žmonės tapo labai vartotojiški – svarbu kiek nuotrauka like`ų surinks, koks pas tave telefonas... Iliuzijos sudaro labai stiprų kontrastą, juk čia yra tikros, natūralios emocijos, kurių taip retai gauname.

Pasakyk atvirai: praėjusiais metais dalyvaudamas „Lietuvos talentai“ laidoje tikėjaisi laimėti pirmą vietą?

Iš pradžių mano planas buvo patekti į finalą, o apie pirmą vietą nelabai svajojau. Argi žmonės balsuos už „apgaviką“? Tačiau pusfinalyje sulaukiau labai stipraus žiūrovų palaikymo. Atsirado didelis stimulas dar labiau stengtis – nesinorėjo pavesti visų, kurie už mane balsavo. Tuomet jau pradėjau norėti ir pirmos vietos. Tikriausiai net ir tas, kuris realiai nelabai turi šansų laimėti, slapčia vis tiek tikis, o mano šansai buvo visai neblogi! Likau antras, bet „Lietuvos talentams“ esu labai dėkingas, juk iš esmės jų dėka žmonės pamatė mane ir susipažino su mikromagija.

Kaip tu pats rengi savo pasirodymus? Ar būna „nedėkingų“ kompanijų, kuriems sunku įtikti?

Man svarbiausia, kad žmonės nesijaustų apkvailinti. Mes kuriame iliuziją kartu, o aš esu tik pagalbininkas, kuris padeda tiems stebuklams išsipildyti. Žinote, kaip vairavimo instruktorius – kartais paspaudžia stabdį, bet šiaip leidžia vairuoti jums. Taip ir aš – įtraukiu žiūrovus ir mėgaujuosi procesu kartu su jais.

O dėl „nedėkingų“ kompanijų – prieš vykstant į kokį nors renginį reikia gerai viską apgalvoti: kokie bus žmonės, kokia šventė, kelintą valandą vyks pasirodymas. Priklausomai nuo to privalai ir savo programą paruošti, kad sugebėtum sudominti ir įtraukti žiūrovus. Jeigu kažkas vyksta ne taip, kalti ne aplinkiniai, o pats, kad visko nenumatei. Įsiminiau vienas vestuves, kuriose svečias sakydamas tostą vos ne kas antrą žodį naudojo keiksmažodžius. Dalis svečių sėdi nesusipratę, dalis – juokiasi. Tada supratau, kad paprasta čia tikrai nebus. Teko šiek tiek pakoreguoti savo pasirodymą, kad rasčiau balansą tarp skirtingų žmonių ir visiems patiktų.

Šį šeštadienį tavęs laukia rimtas iššūkis - „Didysis magijos šou“ finalas. Išduok, kuriuos dalyvius laikai savo didžiausiais konkurentais?

Kartu finale dalyvaus iliuzionistas iš Latvijos Sergejus Stupakovas, kurį galėčiau pavadinti stipriausiu pasaulio iliuzionistu, dirbančiu su paukščiais. Konkurencijos atžvilgiu su tokiu dalyviu tikrai nėra labai lengva, bet iš kitos pusės... Varžytis su pradedančiuoju ir jį nugalėti yra viena, o laimėti prieš labai stiprų konkurentą – visai kas kita. Dar vienas rimtas konkurentas – lietuvis mentalistas Nikholas Kin.

Šiek tiek keista, kad šiame projekte mane pristatė kaip intrigantą, kuris viskuo piktinasi, nors su dalyviais sutariame gerai, bendraujame, pasidaliname patarimais. Matyt kiekvienai televizijos laidai reikia sukurti kažkokių intrigų.

Ar po filmavimų kartu su žiūrovais stebi laidą ir kritikuoji save?

Yra keli pasirodymai, kuriais esu pilnai patenkintas, tačiau dažniausiai žiūri į save iš šalies ir galvoji: „Čia galėjau taip pajuokaut, čia tą įterpti...“ Bet tai normalu, nes yra didelė psichologinė įtampa ir nuovargis. Pavyzdžiui, grįžti namo šeštadienio naktį po kokių vestuvių Šiauliuose, o sekmadienio ryte jau filmavimai Kaune... Dėl to „Lietuvos talentuose“ atrodydavau linksmesnis ir laimingesnis. Tiesa, kai dabar pasižiūriu į save „Lietuvos talentuose“, kartais darosi šiek tiek gėda. Praėjus tam tikram laikui patobulėji ir matai, kad tada galėjai padaryti geriau.

O būna taip, kad nepasiseka kažkoks triukas?

Visko būna, bet tenka gudriai išsisukti. Viena iš pagrindinių iliuzionisto taisyklių – nepasakoti žiūrovams kas turi būti. O kai žiūrovas nežino kas turi nutikti, tu turi erdvės manevruoti. Bet tai daugiau liečia psichologinius triukus, o fiziniai triukai – treniruočių reikalas. Iškristi kortos iš rankų gali, bet... Chirurgai atlikdami pjūvį juk neklysta, nes jų klaida labai daug kainuotų. Taip ir čia – milijoną kartų pakartoji tą patį judesį, kad tų klaidų nebūtų.

Pafantazuokime... Šį šeštadienį „Didysis magijos šou“ laidoje laimi pirmą vietą ir piniginį prizą. Ką darai su laimėjimu?

10 įvairių spalvų iPhone`ų tikrai nepirkčiau ir pusei metų į Egiptą nevažiuočiau! Jau seniai esu sumanęs, kaip padaryti labai aukšto lygio sceninį pasirodymą, kokio dar nėra buvę Lietuvoje. Todėl visą laimėjimą investuočiau į techniką, kurios dėka ta mano vizija galėtų virsti realybe.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis