Saulės bučinius ir nepageidaujamus odos darinius pašalins vos kelios procedūros

„Užsiimdami savigyda žmonės prikrečia neįtikėtinų dalykų: pasiskaito internete ir eksperimentuoja su savimi. Papilomas bando išnaikinti užrišdami siūlu, tepdami svogūnų sultimis, ricinos aliejumi, pigmentines dėmes balina citrinos rūgštimi, actu. Viso to rezultatas - nudeginta oda, uždegimai ir negražūs randai. Ir jeigu tai veidas, krūtinės sritis, ištaisyti pasekmes būna be galo sunku arba visai neįmanoma“, - patirtimi dalijasi „Sugiharos“ Grožio Terapijos ir Chirurgijos Klinikos gydytoja dermatovenerologė Tatjana Karmazienė.

Teiraujamės gydytojos apie pigmentines dėmes, apgamus, kitus odos darinius, jų atsiradimo priežastis ir modernius bei saugius gydymo, šalinimo būdus.

- Pigmentinės dėmės - kokios jos būna? Kokios jų atsiradimo priežastys?

- Pigmentinių dėmių įvairovė yra didžiulė, jos skiriasi savo spalva, dydžiu, forma, lokalizacija odos sluoksniuose bei kūno srityse. Dažniausiai tai strazdanos, melazma, lentigo, použdegiminė hiperpigmentacija ir, žinoma, melanocitiniai apgamai.

Pigmentinės dėmės atsiranda dėl pigmento melanino pertekliaus odoje, kurį lemia labai daug veiksnių. Dažniausia (apie 60 proc. atvejų) hiperpigmentacijos atsiradimo priežastis - ultravioletinių spindulių poveikis. Moteris, ypač jaunas, dažnai vargina veido odos pigmentinės dėmės - melazma. Kartais dar vadinamos „nėštumo dėmėmis“, kadangi atsiranda dėl lytinių hormonų disbalanso nėštumo metu, taip pat vartojant įvairias kontraceptines priemones, gali pasireikšti ir menopauzės laikotarpiu.

Pigmentinių dėmių, ypač strazdanų ir apgamų, atsiradimui labai svarbus genetinis polinkis. Taip pat hiperpigmentacija dažnai atsiranda po įvairių odos pažeidimų: traumų, nudegimų, operacijų, injekcijų, šveitimų, invazinių lazerinių procedūrų, persirgus uždegiminėmis odos ligomis. Be to, melanino kaupimąsi odoje gali paskatinti įvairūs rutiniškai vartojami vaistai. Dažniausiai tai tetraciklino grupės antibiotikai, geriamieji retinoidai bei priešgrybeliniai preparatai. Labai svarbu nepamiršti, jog hiperpigmentinės dėmės gali būti sunkios, nenustatytos vidaus organų ligos požymis, tad visuomet pirmiausia reikėtų pagalvoti apie įvairias endokrinologines, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto bei kitas ligas.

Organizatorių nuotr.

- Kokiais būdais galima pašalinti pigmentines dėmes?

- Visų pirma būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu ir išsiaiškinti pigmentinių dėmių tipą, jų atsiradimo priežastis, ir, žinoma, atmesti visus galimus vidaus organų susirgimus.

Hiperpigmentacijos šalinimo metodai gali būti labai įvairūs - pirmiausia tai tam tikri kremai, serumai, kaukės, šveitikliai, šviesinantys dėmes ir tinkami naudoti namų sąlygomis. Esant reikalui, gydytojas paskiria ir specialių, pigmentaciją mažinančių, vaistų. Dar viena hiperpigmentacijos šalinimo metodų grupė yra invazinės procedūros - įvairūs rūgštiniai odos šveitimai, mezoterapija, vis populiarėjanti PRP procedūra. Tačiau pats efektyviausias iš visų gydymo metodų yra šalinimas impulsine šviesos terapija (IPL) arba lazeriu.

Siekiant geriausio rezultato gydymą rekomenduoju kombinuoti, tarpusavyje derinti tiek vietiškai naudojamas priemones, tiek gydytojo atliekamas procedūras. Taip pat noriu pabrėžti, kad neatsiejama pigmentinių dėmių gydymo dalis yra apsauginės priemonės nuo saulės.

Yra daugybė liaudies medicinos pigmentinių dėmių šalinimo būdų, nuo švelnių žolelių užpilų iki labai drastiškų metodų, tokių kaip veido odos trynimas vandenilio peroksidu, citrina ar actu, todėl primygtinai nerekomenduoju eksperimentuoti su savo oda, ypač jei dėmės yra matomose kūno srityse (veido, krūtinės, plaštakų odoje). Kiekvienas gydymo metodas turi būti prižiūrimas gydytojo dermatologo.

- Ar šalinamos ir strazdanos?

- Anksčiau strazdanos būdavo maskuojamos, tačiau pastaruoju metu strazdanoti veidai vis dažniau pastebimi televizorių ekranuose, žurnalų viršeliuose. Stazdanos nebeslepiamos, atvirkščiai - šiuo metu jos laikomos išskirtine veido puošmena. Tačiau yra atvejų, kai dėl šių pigmentinių dėmelių yra stipriai kompleksuojama ir visokiais būdais siekiama jų atsikratyti. Deja, visiškai ir visam laikui pašalinti strazdanų neįmanoma. Įvairių priemonių ir procedūrų pagalba mes galime jas pašviesinti, padaryti beveik nematomomis, tačiau atėjus pavasariui, intensyviau pašvietus saulei strazdanos vėl išryškėja. Tad gydymas yra trumpalaikis.

Shutterstock nuotr.

- Kokios yra efektyviausios pigmentinių dėmių šalinimo procedūros? Ar jos skausmingos?

- Pats efektyviausias šalinimo būdas yra impulsinė šviesos (IPL) arba lazerinė terapija. IPL pagrįsta intensyvios tam tikro spektro šviesos impulsų tikslingu nukreipimu į hiperpigmentines dėmes. Daugiau melanino turinčios ląstelės sugeria šviesos energiją, įkaista ir suyra. Svarbu tai, jog šiuo šalinimo būdo metu odos paviršius bei aplinkinė oda traumuojama minimaliai. Pati procedūra šiek tiek skausminga, tačiau trunka gan trumpai ir pojūčiams palengvinti prieš tai užtepamas specialus šaldantis gelis. Lazeris suteikia dar daugiau gydymo galimybių, mat dėmės gali būti veikiamos šviesos impulsais suskaidant pigmentą, o jeigu jos yra gilesniuose odos sluoksniuose, gali būti taikomas šlifavimas.

Po procedūros pigmentinė dėmė paprastai dar labiau patamsėja, kartais ją padengia šašeliai, kurie laikosi maždaug 3-7 dienas. Be galo svarbi tolimesnė odos priežiūra: gydytų vietų negalima dirginti, trinti, krapštyti. Taip pat būtina vengti ultravioletinių spindulių (UV), todėl šios procedūros atliekamos tik vėlų rudenį ir žiemą, po kurių net ir šiais metų laikais rekomenduojama apsauga nuo saulės.

- Kiek reikia tokių procedūrų?

- Kiekvienu atveju tai yra labai individualu, kadangi priklauso nuo dėmės spalvos intensyvumo, pigmento gylio. Dažniausiai užtenka 1-2 procedūrų (su 1 mėnesio intervalu), tačiau retais atvejais, esant įsisenėjusiems, giliai išsidėsčiusiems pažeidimams arba nesilaikant paskirto režimo, gydymą reikia pratęsti.

- Kokių būna apgamų ir ar su amžiumi jų daugėja?

- Apgamai yra įgimti ir įgyti. Pagal tipą skiriami jungties, mišrūs, dermaliniai, atipiniai. Jie skiriasi savo forma, paviršiumi, dydžiu, lokalizacija. Šie dariniai gali būti plačios spalvinės gamos - nuo kūno spalvos, gelsvų, šviesiai rudų iki labai tamsių, beveik juodų. Raudoni dariniai paprastai yra ne apgamai, o kraujagysliniai dariniai, vadinami hemangiomomis.

Apgamų daugėja maždaug iki 30 metų amžiaus. Vėliau paprastai jų skaičius beveik nebesikeičia, o kartais net mažėja. Tačiau bėgant metams apgamai kinta dažniausiai iškildami arba keisdami savo spalvą.

Shutterstock nuotr.

- Ar visus apgamus galima šalinti? Kokie yra apgamų tyrimo būdai?

- Tikrai ne visus. Itin dažnai pasitaiko, kai žmonės pasišalina apgamus neaiškiais metodais ir ne gydymo įstaigose ir kuomet net nėra žinoma, ar nušalinti dariniai buvo ištirti ir ar tai iš viso buvo apgamai...

O vėliau, kituose organuose atsiradus melanomos metastazėms, pasigendama pirminio jos židinio. Todėl labai svarbu, kad prieš šalinimą apgamus apžiūrėtų ir įvertintų gydytojas dermatologas. Ir tik tada, kai nėra jokių piktybiškumo požymių, galimas saugus šalinimas. Paprastai naudojamas lazeris, tačiau jeigu apgamas yra atipinis, pavyzdžiui, asimetriškas, didesnis nei 6 mm, iškilus, nelygiais kraštais, netolygios spalvos, lazerinis ir joks kitas neoperacinis būdas negali būti naudojamas. Darinys privalo būti išoperuojamas ir išsiunčiamas histologiniam ištyrimui.

Tad pirmiausia gydytojas turi apžiūrėti visus odos darinius: nuo viršugalvio iki pat padų ir tarpupirščių. Įvertinant apgamus, pigmentines dėmes mes visada taikome dermatoskopiją, kurios pagalba vaizdas padidinamas apie 10 kartų, tokiu būdu geriau įvertinami galimi atipiniai pokyčiai.

Organizatorių nuotr.

Dermatoskopinis vaizdas. Melanocitinis apgamas.

Jeigu dermatoskopuojant kyla abejonių, apgamas ištiriamas siaskopu, kuriuo matomas trimatis vaizdas iki 2 mm gylio. Tokiu būdu mes galime įvertinti darinio melanino, hemoglobino, kolageno, dermalinio melanino išsidėstymą. Naudojantis gautais duomenimis nustatomi pigmentinių darinių pokyčiai ankstyvoje stadijoje. Tirdami siaskopu iš karto matome vaizdus kompiuterio ekrane ir juos galime išsaugoti, kas itin naudinga galimų pokyčių įvertinimui po tam tikro laiko pacientui atvykus kontrolei. Jeigu apgamas stebėjimo laikotarpiu keičiasi, jį būtina šalinti chirurginiu būdu ir ištirti histologiškai.

Siaskopiniai vaizdai.

Organizatorių nuotr.

Pav. Nr.1. Melanocitinis apgamas be atipinių pokyčių.

Organizatorių nuotr.

Pav. Nr. 2. Atipinis melanocitinis apgamas.

- Ar apgamų šalinimas lazeriu skausmingas?

- Tai priklauso nuo daugelio dalykų: pirmiausia - nuo naudojamo lazerio, taip pat nuo paties apgamo dydžio ir lokalizacijos. Gydytojui įvertinus situaciją ir esant reikalui, atliekama vietinė nejautra.

Kokia tolimesnė priežiūra? Kada užgyja žaizdelės, ar nelieka randų?
Noriu paneigti mitą apie tai, jog šalinant apgamus lazeriu procedūros vietoje nelieka jokios žymės. Žmonės dažnai nustemba, kai pasakai ir įspėji, kad po lazerinės intervencijos iš pradžių neabejotinai liks žaizdelė, kuri pasidengs šašu, o vėliau, priklausomai nuo apgamo dydžio ir lokalizacijos, gali likti ir randelis, kadangi audiniai, nors ir minimaliai, yra pažeidžiami.

Paprastai žaizdelė gyja iki 7-10 dienų. Rekomenduojama ją prižiūrėti dezinfekuojančiu skysčiu, jeigu reikia, paskiriamas antibiotiko tepalas. Po procedūros leidžiama praustis, naudoti kosmetines priemones, tačiau itin svarbu nepamiršti nuo saulės spindulių saugančių kremų, kadangi UV gali sukelti použdegiminę hiperpigmentaciją. Būtent todėl šias procedūras rekomenduojama atlikti vėlų rudenį ar žiemą.

- Kokių klaidų žmonės padaro, bandydami panaikinti darinius patys?

- Didžiausia problema yra ta, kad žmonės nežino bei nemoka atskirti, kokių darinių turi. Paprastai visus juos vadina „karpomis“, „spuogais“ arba „apgamais“, o juk odos darinių gausa yra begalinė ir jų gydymo/šalinimo būdai skiriasi. Noriu pabrėžti, kad juos gydyti/šalinti gali tik gydytojai, ypač jei tai yra apgamai ar pigmentinės dėmės.

Dažnai žmonės prieš kreipdamiesi į gydytoją užsiima savigyda namuose: pasiskaito internete ir eksperimentuoja. Mėgsta išmėginti įvairias drastiškas priemones su savo oda negalvodami apie pasekmes, kurios būna ypač nemalonios. Pastaruoju metu itin „populiaru“ namų sąlygomis naikinti gerybinius odos darinius - papilomas. Neįvertinę darinio dydžio, lokalizacjos, užsiriša jas siūlu, o po kelių dienų dažnai tokių pacientų sulaukiama gydytojo kabinete su užsisukusia, išpampusia, vos nesupūliavusia ir labai skausminga papiloma.

Kitas paplitęs savigydos metodas - karpų, apgamų šalinimas įvairiomis rūgštimis, cheminėmis medžiagomis, kas itin pavojinga, ypač jei darinys yra veido odoje. Po tokio gydymo karpų gal ir neliks, tačiau negražūs, gilūs randai apie jas primins visą likusį gyvenimą. Be to, rando gydymas kainos prasme bus žymiai nemalonesnis nei profesionalus pirminio darinio pašalinimas.

Užsakymo nr.: PT_72142638

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis