Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Toksinio šoko sindromas: per plauką nuo mirties, dėl... paprasčiausio tampono

KRISTINAI MĖNESINĖS PER ATOSTOGAS NEKELDAVO JOKIO STRESO – KAS ČIA YPATINGA, ĮSIKIŠAI TAMPONĄ, IR PIRMYN. VISKAS PASIKEITĖ, KAI VIENAS IŠ TŲ TAMPONŲ SUKĖLĖ GYVYBEI PAVOJINGĄ INFEKCIJĄ. ŠIANDIEN MERGINAI – 25-ERI, TAČIAU TRŪKO VISAI NEDAUG, KAD JOS JAU NEBEBŪTŲ TARP GYVŲJŲ.

„LAUKE TVYROJO 30 LAIPSNIŲ KARŠTIS, tačiau mane krėtė šaltis. Sąmonė tai aptemdavo, tai prašviesėdavo. Mano rankos ir kojos pajuodo, nagai pamėlynavo, o lūpos taip sutino, kad draugės vos mane atpažino. Vėmiau jau antra para. Visiškai išsekau – neturėjau jėgų nė pajudėti. Vis aiškiau suvokiau, kad tai, ką laikiau paprastu apsinuodijimu, iš tiesų yra kur kas rimčiau. Ko tikrai nežinojau – tai to, kad tik per plauką likau gyva.

Tai įvyko prieš kelerius metus. Buvau vos 18-os, ką tik baigusi vidurinę ir įstojusi į universitetą, mėgavausi nuostabiausiomis atostogomis, kokias tik galėjau įsivaizduoti. Su draugėmis siautėme visuose įmanomuose vakarėliuose – norėjau atsigriebti už visą studijoms ir egzaminams paaukotą laiką. O tada nutarėme keliauti prie jūros. Priešpaskutinę kelionės dieną prasidėjo mėnesinės.

Pasielgiau kaip visada – tiesiog įsikišau tamponą ir toliau linksminausi. Tamponus naudojau nuo pirmųjų mėnesinių, nuo 12 metų. Naudojau ir įklotus, tiesiog tamponas atrodė tinkamesnis per atostogas – diskretiškesnis įr praktiškesnis. Iš pajūrio grįžusi namo, po paros iškeliavau į festivalį. Kai į jį atvykau, buvo labai karšta. Viena iš draugių nerimavo, ar nespėjusi užsikrėsti kažkokiu virusu, kurį pasigavusi jos mama. Nelabai kreipiau dėmesį į tą pasakojimą – palinksėjau galva, ir tiek. O tada atsikimšome gėrimų – kad apšiltume prieš vakarines linksmybes.

Tuo metu tamponas manyje jau buvo ilgiau nei įprastai – visą karštą, dulkėtą ir varginančią dieną. Štai tada pirmą kartą pajutau, kad svaigsta galva ir pykina. Pamaniau, kad tiesiog esu pervargusi nuo visų kelionių ir šėlionių, be to, ir vandens gėriau nedaug. Trumpam šmėkštelėjo mintis, kad gal ir man koks virusas kaip draugės mamai. Atsiprašiau draugių, paaiškinau, kad jaučiuosi nekaip, ir patraukiau į palapinę nusnūsti. Pamaniau, iki vakaro tikrai atsigausiu.

Po kelių valandų prabudau krečiama šalčio, nors lauke vis dar buvo beprotiškai karšta. Iš karto pradėjau vemti. Pamaniau, gal apsinuodijau maistu, tačiau negalėjau liautis vemti, jaučiausi vis silpnesnė ir silpnesnė. Atpildavau net nurytą vandens gurkšnį. Nebegalėjau atsisėsti – iš karto imdavo svaigti galva. Ir vėl šmėkštelėjo mintis apie virusą. Draugės man pastatė iš kažkur parvilktą kibirą ir daug vandens. Jos išėjo linksmintis, o aš vėl kritau miegoti. Man nė į galvą nešovė, kad šiandien – paskutinė mano mėnesinių diena ir kad ilgiau nei įprastai makštyje išbuvęs tamponas gali būti mano negalavimo priežastis. Kai rytą prabudau, aiškiai supratau: man kažkas rimčiau nei apsinuodijimas.

Nuo tol viską prisimenu tarsi per rūką. Atminties spragas užpildė draugių pasakojimas. Tai, ką jos išvydo, joms sukėlė šoką: mano rankos, pėdos ir keliai buvo pajuodę. Nagai – pamėlę. Lūpos – sutinusios. Aš karščiavau ir periodiškai prarasdavau sąmonę. Draugės neturėjo nė menkiausio supratimo, kas man darosi, todėl nutarė mane parvežti namo. Nors ir kaip blogai atrodžiau, niekam nekilo mintis, kad galiu mirti. Ir iš kur tokioms mintims kilti? Juk nebuvau padariusi nieko, dėl ko būtų galėjęs kilti pavojus gyvybei. Į automobilį mane teko nešti, nes nebeturėjau jėgų pajudėti. Viskas, ką pamenu iš tos kelionės, – tai kaip draugė mane vis purto: “Kristina, Kristina, nemiegok.” Kai pagaliau buvau pristatyta mamai, ši manęs paklausė: “Ką tu vartojai? Būk gera, pasakyk man, aš nepyksiu.” Kadangi važiavome į festivalį, mama nutarė, kad perdozavau narkotikų. Buvau pernelyg silpna, kad su ja ginčyčiausi. Laimė, mama suvokė, kad vyksta kažkas rimto, ir kuo skubiausiai išgabeno mane į ligoninę. Pakeliui praradau sąmonę, nieko nebeprisimenu.

Gydytojai ne iš karto nustatė problemą. Mane tyrė dėl įvairiausių dalykų, tačiau diagnozė vis buvo neaiški. Mama liko budėti prie manęs per naktį. Kraujo tyrimai parodė, kad nevartojau jokių narkotikų, tačiau vis dar nebuvo aišku, kas nuodija mano organizmą. Kitą rytą pradėjo šlyti mano organų veikla. Bet gydytojai vis tiek negalėjo suprasti kodėl. Niekuo jiems negalėjo padėti ir kelionėje su manimi buvusios draugės – nevalgiau nieko keisto, alkoholio beveik nevartojau, apskritai nedariau nieko, kas galėtų sukelti problemų. Vargšė mama, matydama, kaip aš vis labiau ir labiau artėju mirties link, paskambino mano krikštamotei. Būtent ji uždavė svarbiausią klausimą: “Gal Kristinai mėnesinės?” Mama iš karto nulėkė pas gydytojus ir pranešė, kad naudoju tamponus. Tik po pusantros paros gydytojai pagaliau suprato, kas man yra. Mane ištiko toksinio šoko sindromas (TŠS), kurį sukėlė bakterinė infekcija, prasidėjusi dėl tampono.

Gydytojai negalėjo tiksliai pasakyti, kuris tamponas kaltas ir kada prasidėjo infekcija, aišku buvo tik tiek: į mano kraują pateko mirtinų toksinų ir dabar jie nuodija mano kūną, šalindami iš jo deguonį. Dėl to ir nustojo veikti kepenys, kiti mano organai. Atrodė, kad nuodai laimi: mano širdis pasidavė ir sustojo, mane teko gaivinti tiesiai į ją švirkščiant adrenalino.

TŠS pasitaiko palyginti retai – jį patiria vos viena iš 100 tūkst. moterų. Mane gydžiusiems gydytojams buvau pirmoji tokia pacientė. Man paskyrė stiprių antibiotikų. Tai buvo viskas, ką buvo galima padaryti, – mano šeimai, draugams ir gydytojams liko tik laukti ir tikėtis, kad kūnas susidoros su toksinais ir atsigaus.

Per kitas kelias dienas mano kūnas pradėjo rodyti pirmuosius pagerėjimo ženklus. Nelabai ką prisimenu iš tų dienų, tik rūko aptrauktus veidus aplink save. Kažkokias žarneles ir įrangą, slegiančią krūtinę. Nuolatinį rankų badymą. Tačiau nejutau jokio skausmo. Išvis nesupratau, kas man darosi. Praėjus savaitei ligoninėje, mano kūnas pagaliau pradėjo kovoti. Antibiotikų palaikomi, organai vėl ėmė savarankiškai funkcionuoti. Pagaliau buvo pašalinta ir adata, pumpavusi į širdį adrenaliną. Aš vis dar gulėjau intensyviosios terapijos skyriuje, tačiau jau galėjau sąmoningai pabūti su šeima ir draugais. Baisiausiomis akimirkomis aš buvau be sąmonės, bet įsivaizduoju, kiek teko iškentėti mamai – ji manęs nepaliko nė vieną naktį. Net pagaliau atgavusi sąmonę neužmigusi ištempdavau vos penkias minutes, tačiau buvo matyti, kad man gerėja.

Po poros dienų mane perkėlė į paprastą palatą, ir prasidėjo reabilitacija. Per tas kelias dienas ligoninėje atrofavosi beveik visi kojų raumenys, pastovėti galėjau vos kelias minutes. Kas kelias valandas sesutės versdavo mane iš lovos ir vesdavo pasivaikščioti. Savarankiškai negalėdavau nueiti nė į tualetą, tai ypač erzino. Dar po savaitės pagaliau buvau išleista namo.

Nuo tos lemtingos dienos festivalyje buvo praėjusios lygiai dvi su puse savaitės. Man teko mokytis iš naujo vaikščioti, prireikė dar kelių savaičių, kol vėl galėjau eiti be poilsio pertraukėlių. Tačiau tada pasireiškė kiti TŠS šalutiniai poveikiai: iš pradžių pradėjo kuokštais slinkti plaukai. Nereikėdavo jų nė šukuoti – pakakdavo tiesiog prigulti ant pagalvės. Neįsivaizdavau, ar tas slinkimas kada sustos. Dabar mano plaukai jau ataugę, tačiau nebe tokie stori, kaip buvo. Paskui pradėjo luptis pėdų ir delnų oda – kaip nusvilus prieš saulę. Nukrito nagai. Atrodžiau klaikiai. Taip, aš visiškai atsigavau, tačiau dabar turiu būti itin atsargi, nes mano imuninė sistema nebe tokia stipri kaip daugelio žmonių.

Aš visiškai nebenaudoju tamponų – kaip ir galėčiau, tačiau vienas iš trijų TŠS išgyvenusių žmonių atkrinta, tad nesinori rizikuoti. Įklotai nėra maloniausias pasirinkimas, bet nieku gyvu nenorėčiau dar kartą patirti tai, ką išgyvenau. Iki šio įvykio niekada nebuvau girdėjusi apie TŠS. Jis toks retas, kad negalėtum nė pamanyti, kad taip gali nutikti ir tau. Tikiu, jei ne mano krikštamotė, aš būčiau mirusi. Kuo daugiau mūsų žinos apie TŠS, tuo daugiau gyvybių bus galima išgelbėti.

Kas yra TŠS?

Tai sisteminė liga. Kitaip tariant, ji apima visą kūną. TŠS sukelia dvi bakterijos: auksinis stafilokokas ir b-hemoliziniai streptokokai. Šių bakterijų išprovokuoti toksinai gali smarkiai sumažinti kraujospūdį ir smarkiai sutrikdyti ląstelių aprūpinimą deguonimi, o dėl to organai nebegali tinkamai funkcionuoti.

Ar žmogus išgyvens TŠS, priklauso nuo jo imuninės sistemos ir organizmo reakcijos į antibiotikus. Tik apie 50 proc. atvejų TŠS ištinka moteris per mėnesines, t. y. jis gali ištikti ir įsipjovus, ir nusideginus ar nudegus, taigi neišvengia jo ir vyrai.

Simptomai, į kuriuos turi iškart reaguoti

- Karščiavimas (temperatūra aukštesnė nei 38,9 ºC)
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Silpnumas
- Raudonas beveik viso kūno bėrimas
- Spalvos pokyčiai (pajuodusios galūnės, pamėlę nagai)
- Raumenų skausmas
- Viduriavimas ir / ar vėmimas
- Padidėjęs kraujo plūdimas į makštį, burną ar akis
- Žemas kraujospūdis
- Išplitęs odos pleiskanojimas, ypač pėdų ir delnų
- Nesiorientavimas aplinkoje, nuovokos sutrikimai

Ką daryti? Nedelsiant vykti į ligoninę – TŠS savaime namie nepraeis. Pirmiausia, žinoma, išsitraukus tamponą ar kitą vidinę higienos priemonę. Pasakyk gydytojui, kad tau mėnesinės (arba ką tik buvo), kokias higienos priemones naudojai.

Kaip saugiai naudoti tamponus? Net jei kraujuotum nestipriai, tamponą keisk kas 4–8 val. Prieš miegą tamponą visada pakeisk higieniniu paketu. Niekada nekišk atgal panaudoto tampono. Tamponą visada įterpk tik švariomis rankomis.

TŠS – labai retas reiškinys Ne, mes tikrai neraginame nebenaudoti tamponų. Kol viską atlieki taisyklingai ir dažnai tamponus keiti, viskas gerai. Tačiau TŠS ištinka vieną iš 100 tūkst. moterų – dabar, kai jau tai žinai, verčiau apsisaugoti nuo šios mirtinos rizikos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?