Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Dietologė atvirai - apie veganinę ir vegetarinę mitybą

Gerėjant gyvenimo kokybei, gausėjant informacijos apie mitybą, visame pasaulyje atsiranda daugybė įvairiausių dietų ir mitybos būdų. Pastaruoju metu populiarūs – vegetarizmas, veganizmas.

Dietologė Gabija Paulina Magaznieks sako, kad tokia mityba gali tapti nevisavertė, neaprūpinti organizmo maistinėmis medžiagomis, kurių trūkumas ar perteklius lemia didesnę tikimybę susirgti įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tačiau laikantis tam tikros mitybos principų, remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su gydytoju dietologu, problemų kilti neturėtų.

– Kodėl žmonės vis dažniau renkasi vegetarinę, veganinę mitybą?

Besirenkantys tokią mitybą, tai daro dėl religinių, kultūrinių, etinių, sveikatos, maitinimosi įpročių priežasčių, taip pat dėl to, kad mėsos produktuose gali būti nepageidaujamų cheminių medžiagų. Dalis asmenų, atsisakiusių gyvūninės kilmės maisto produktų, yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai, kovoja su miškingumo bei biologinės įvairovės mažėjimu.

– Kas dažniau – vyrai ar moterys – imasi tokio mitybos plano?

Šiuo metu, remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai ar veganai. Nors Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad vegetarų esama apie 5 proc. JAV 1992 m. atlikto tyrimo duomenimis, 68 proc. vegetarų sudarė moterys, 32 proc. – vyrai. Lietuvoje 2016 metais vegetarių, veganių buvo 88 proc., o vyrų – apie 12 proc. Derėtų pastebėti, kad pastaraisiais metais mėsos atsisakančių žmonių gretos sparčiai didėja.

– Ar nėščios moterys, kurios maitinasi vegetariškai ar veganiškai, gali išnešioti sveiką vaiką?

Didžiausios pasaulyje maitinimosi specialistų organizacijos – Amerikos (American Dietetic Association) bei Kanados dietiologų (Dietitians of Canada) asociacijos – teigia, kad teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti maistinius žmogaus organizmo poreikius visais gyvenimo etapais, visavertis vegetariškas maitinimasis tinka ir nėščiosioms, ir maitinančioms kūdikius. Latvijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog vegetariškas bei veganiškas maitinimasis teigiamai veikia sveikatą, augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis.

– Ar veganiška mityba yra sveikesnė ir naudingesnė žmogui nei visavalgystė? Ką rodo tyrimai?

Tiek visavalgių, tiek vegetarų ar veganų subalansuotas maitinimasis ir dieta, atitinkantys rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, kaip ir tinkamų bei palankių sveikatai maisto produktų gamyba ir vartojimas, gali padėti išvengti su maitinimusi susijusių lėtinių neinfekcinių ligų vystymosi ir būti naudinga sveikatai. Per pastaruosius tris dešimtmečius padaugėjo antsvorio ir nutukimo problemų turinčių Europos Sąjungos gyventojų. Tai rodo netinkamo maitinimosi ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją. Dėl netinkamų gyvensenos įpročių vis dažniau jaunesni žmonės ima sirgti įvairiomis ligomis, todėl privalu atkreipti dėmesį į ligų prevenciją.

Lietuvos gyventojų maitinimosi tyrimų duomenys rodo, kad esama teigiamų poslinkių. Yra žinoma, kad vegetarai gali pasiekti išties puikių, sveikatinančiai veikiančių rezultatų. Harvardo universitete 30 metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 120 tūkst. respondentų, rezultatuose skelbiama, jog asmenų, kuriems buvo paskirta dieta, kai dienos racioną sudarė 70 proc. augalinės ir tik 30 proc. gyvūninės kilmės maisto produktai, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo iki 20 proc.

Tačiau 2014 metais Australijoje, Sidnėjaus universitete, atliekant tyrimą nustatyta, kad atsisakius tam tikrų gyvūninės kilmės maisto produktų sumažėjo ir suvartojamų omega-3 riebalų rūgščių, vitamino B12, seleno bei cinko.

– Kuo tokia mityba gali pakenkti organizmui?

Nesvarbu, kokia – veganinė ar visavalgių – mityba, jei maisto bus suvartojama per daug ar per mažai, gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Vis daugiau suaugusiųjų, paauglių, kartais net vaikų domisi vegetarizmu bei prisijungia prie šio gyvenimo būdo. Verta prisiminti, kad vegetarams sunkiau užtikrinti reikiamą geležies kiekį organizme nei asmenims, vartojantiems gyvūninės kilmės maistą.

Vegetarės merginos, ypač intensyviai sportuojančios, dažniau patenka į geležies trūkumo, mažakraujystės rizikos grupę, nes šio elemento daug sunkiau rasti augalinės kilmės maiste.

Vegetarų, palyginti su visavalgiais, organizmuose geležies atsargos gali būti mažesnės, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir rinktis produktus, kuriuose jos yra daugiau. Taip pat reikia stebėti kraujo rodiklius, o esant geležies stokai, konsultuotis su gydytojais, vartoti geležies preparatus.

Daug geležies yra šiuose augalinės kilmės maisto produktuose: burokėliuose, pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, raudongūžiuose kopūstuose, krienuose, petražolėse, dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, avižiniuose dribsniuose, džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, džiovintuose baravykuose.

–Ar visiems veganinė mityba yra tinkama? Kam nevertėtų laikytis tokios mitybos?

Šį maitinimosi būdą sudaro grūdiniai, riešutai, sėklos, ankštiniai, šakniavaisiai, daržovės, vaisiai bei uogos – nėra jokių gyvūninių produktų. Rekomenduojamas toks energijos pasiskirstymas: 70 proc. iš angliavandenių, 20 proc. – riebalų, 10 proc. – baltymų. Dėl mažo baltymų kiekio tokia mityba neatitinka Respublikinio maitinimosi centro reikalavimų, todėl veganinis maitinimas nesiūlomas naudoti gydymo įstaigose. Jis netinka ir esant uždegimui, blogam apetitui ar po operacijų.

– Kaip pakeisti gyvūninės kilmės produktus augaliniais?

Beveik visi receptai, kurių sudėtyje būna gyvūninės kilmės produktų, gali būti pritaikyti vegetarams ar veganams, pakeičiant juos augaliniais analogais. Populiarūs dirbtinės „mėsos“ produktai pagaminti iš sojos, grūdų glitimo, daržovių, grūdų, tofu, tempės, lęšių, ir pan., jie labai plačiai naudojami veganų virtuvėje. Pieno produktus keičia augalinės medžiagos, tokios kaip sojų gėrimas, o sūrį ir kiaušinius – patiekalai iš obuolių padažo, maltų linų sėklų ar komerciniai krakmolo pagrindu sukurti produktai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?