Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Nesveikas ryšys: kūno ir smegenų ligos, kurios lydi viena kitą

Frazė „kūno ir smegenų ryšys“ skamba keistokai ir asocijuojasi su kokia nors meditacija. Tačiau mokslininkai jau senokai įrodė, kad psichikos ir fizinės ligos gali būti susijusios, net jei tas ryšys ir nėra akivaizdus.

Elementariausi dėsningumai žinomi jau seniai: tarkim, kankinama depresijos daug valgai, o atsiradęs viršsvoris didina diabeto ir širdies ligų riziką. Iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau, tik dabar ir mokslas žino kur kas daugiau!

Imuninė sistema į infekciją reaguoja uždegimu, o jei sveikimo procesas „neišsijungia“ net ir pasveikus, imuninės ląstelės ima atakuoti sveikąsias. Tarp kūno ir sielos prasideda savotiškas ping-pongas, kol galiausiai situacija dar labiau pablogėja.

Statistika rodo, jog išsivysčiusiose šalyse maždaug kas penkta moteris kenčia nuo psichikos sutrikimo ir chroniškos ligos tuo pačiu metu, pavyzdžiui, širdies problemų. Ir tai tirti reikėtų kompleksiškai. Tarkim, pacientui kreipiantis dėl depresijos, vertėtų atlikti kraujo tyrimą (bendrąjį, hormonų, cholesterolio).

Štai pagrindinės ligos, kurios dažniausiai pasirodo drauge.

1. Širdies nepakankamumas ir...

...panikos priepuoliai

Kilus panikos priepuoliui, aktyvuojasi imuninė sistema, padidėja adrenalino ir kortizolio išsiskyrimas į kraują. Tai blogai veikia širdies veiklą. Jei tokie priepuoliai kartojasi dažnai (blogiausiu atveju – kelis kartus per dieną), prasideda pulso ir spaudimo šokinėjimai, tai gali sukelti širdies priepuolį. Tyrimai parodė, jog žmonėms, kurie kenčia nuo panikos priepuolių, širdies problemų rizika išauga 47 %.

Kaip kovoti: specialistai rekomenduoja... jogą! Buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog tie, kas užsiimdavo joga du kartus per savaitę bent du mėnesius, krito nerimo ir panikos lygis. Matyt, tai susiję su tuo, jog organizmas išmoko atsipalaiduoti, sumažėjo stresas. Nepamiršk, kad širdies ir panikos priepuoliams būdingi tie patys simptomai: skausmas krūtinėje, pasikeitęs pulsas, padažnėjęs kvėpavimas.

...depresija

Širdies problemų rizika išauga 30 %. Priežastys tos pačios: kortizolis ir adrenalinas. Plius depresija gali įtakoti kraujo sutirštėjimą, dėl to gali susiformuoti trombas.

Kaip kovoti: ne rečiau kaip kartą per metus atlik tyrimus ir reguliariai matuok kraujospūdį (beje, viršutinio rodiklio norma moterims dabar sumažinta nuo 140/90 iki 130/80). Dažniau susitikinėk su artimaisiais: jų parama ir meilė apramins pulsą, sumažins cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.

2. Psoriazė ir depresija

Moterys, kurioms diagnozuota stipri depresija, bene dvigubai dažniau nei kitos kenčia nuo odos problemų. Taip yra, nes depresija ir psoriazė susijusios su aukštu citokinų – baltymų, galinčių tapti įvairių uždegimų priežastimi – kiekiu.

Kaip kovoti: dabar mėginama nustatyti, ar priešuždegiminės priemonės nuo odos ligų gali būti taikomos ir normalizuojant psichikos būseną. Kai kuriose šalyse dirba psichodermatologai, kitur psichiatrai apmokyti suprasti ryšį tarp depresijos ir psoriazės. Dėvėk laisvesnius drabužius – taip netraumuosi odos, drėkink ją. Pasitikslink pas dermatologą, ar nevertėtų į vartojamų vaistų sąrašą įtraukti steroidų ir fototerapijos, taip sumažinant uždegimus ir odos problemų įtaką psichikos būsenai.

3. Migrena ir nerimas plius depresija

Nuo migrenos kenčiantys žmonės 2,5 karto dažniau kenčia nuo nerimo sutrikimo nei tie, kam galvos neskauda. Dažna priežastis – pernelyg aktyvi simpatinė nervų sistema. Nuolatiniai adrenalino pliūpsniai skatina nerimą ir depresiją, o vėliau, kai hormonų audra nurimsta, prasideda žvėriška migrena.

Kaip kovoti: specialistai rekomenduoja kvėpuoti diafragma. Uždėk vieną ranką ant krūtinės ląstos, kitą – ant pilvo ir pamėgink „išstumti“ orą žemyn. Dar vienas variantas – šilta vonia: kūno temperatūros pakėlimas gali sumažinti depresijos pasireiškimą ir atitolinti panikos priepuolį. Matyt, tai susiję su neuroninio tinklo, keičiančio nuotaiką, pertvarka, tačiau tyrimai dar neužbaigti.

4. Alergija ir depresija

Tyrimai rodo, jog kenčianttys nuo stiprių alergijos priepuolių asmenys 72 % dažniau jaučia depresijos apraiškas. Manoma, jog tai – atsakomoji organizmo reakcija į alerginį uždegimą.

Kaip kovoti: rinktis purškalus su steroidais į nosį. Purškimas į nosį mažiau veikia nuotaiką nei, tarkim, tų pačių steroidų vartojimas per burną. O kad būtų lengviau kvėpuoti, pastatyk namie drėkiklį.

5. Diabetas ir šizofrenija

Nuo šizofrenijos kenčiantieji du kartus dažniau serga diabetu. Ryšys tarp šių ligų gali būti genetinis, veikia ir padidėjęs kortizolio kiekis (būdingas šizofrenijai), ir viršsvoris (antro tipo diabeto rizika). Be to, nuo šizofrenijos taikomų antipsichotinių vaistų ne tik auga svoris, jie dar ir trukdo insulino išskyrimui.

Kaip kovoti: vertėtų pasikalbėti su gydytoju apie vaistų, neturinčių tokių šalutinių poveikių, skyrimo, reguliariai tikrinti gliukozės ir hemoglobino kiekį kraujyje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?