Testas: atsakyk į klausimus ir sužinok, ar tu esi emocinė valgytoja

Valgai, nes iš tiesų esi alkana, o gal maistas guodžia, kai jauti liūdesį, nerimą ar nuobodulį? Šis testas padės išsiaiškinti, kokią įtaką emocijos daro tavo valgymo įpročiams.

Retkarčiais padauginti gardumynų atrodo visai nekalta, tačiau oi kaip lengvai gali išsprūsti iš rankų gebėjimas tai kontroliuoti! Atidžiai perskaityk kiekvieną teiginį ir pažymėk tą, kuris labiausiai tau tinka. Kai kurių klausimų situacijos atrodo išvis neaktualios? Žymėk variantą, kurį rinktumeisi kada nors į tokią padėtį pakliuvusi.


1. Droviuosi, kiek ir/arba ką valgau:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


2. Slepiu maistą, nes nenoriu, kad žmonės pamatytų, kaip kemšu:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


3. Man stinga savidisciplinos valgymui kontroliuoti:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


4. Jeigu pasižadu pagerinti savo valgymo įpročius, didelė tikimybė, kad tie pokyčiai ilgai netruks:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


5. Mano gyvenimas pernelyg sunkus ar kupinas streso:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


6. Man tikrai reikėtų daug kitų žmonių padrąsinimo ir pagalbos, kad pagerinčiau valgymo įpročius:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


7. Sunkiu metu esu labiau linkusi elgtis netinkamai, pavyzdžiui, valgyti nesveiko maisto, mažiau miegoti, gerti alkoholio:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


8. Daug jaudinuosi:

a) visiškai sutinku;

b) sutinku;

c) iš dalies sutinku/nesutinku;

d) visiškai nesutinku.


9. Persivalgiusi jaučiuosi kalta:

a) beveik visada;

b) dažnai;

c) kartais;

d) retai;

e) beveik niekada.


10. Fiziniai pratimai man – būdas stresui įveikti:

a) beveik visada;

b) dažnai;

c) kartais;

d) retai;

e) beveik niekada.


11. Kai mano gyvenimas tampa kupinas streso, stengiuosi kur nors išlieti emocijas, – tarkim, rašau dienoraštį, klausau muzikos, piešiu, tapau:

a) beveik visada;

b) dažnai;

c) kartais;

d) retai;

e) beveik niekada.


12. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai nuobodžiauju:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


13. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai esu blogos nuotaikos:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


14. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai jaučiu nerimą ar dėl ko nors nervinuosi:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


15. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai depresuoju ar esu dėl ko nors nuliūdusi:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


16. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai man primenama situacija, sukėlusi daug skausmo:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


17. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai neturiu ką veikti:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


18. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai jaučiuosi vieniša:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


19. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai jaučiuosi blogai ar kalta dėl to, ką padariau:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.


20. Dažniausia daugiau nei įprastai valgau, kai negaliu atsipalaiduoti:

a) kaip tik taip ir elgiuosi;

b) labai panašu į mane;

c) iš dalies primena mano elgesį;

d) truputį panašu į mane;

e) visai nepanašu į mane.



Suskaičiuok rezultatus



Kokia gi tu valgytoja?


0–66 taškai

Stiprios emocijos gali retkarčiais daryti įtaką tavo mitybos įpročiams, tačiau neatrodo, kad būtum linkusi į emocinį valgymą. Tikriausia renkiesi kitus būdus gyvenimo kliūtims įveikti. Puiku, kad sumoji, kaip palyginti sveikai nugalėti stresą, tačiau įsidėmėk: taip pat svarbu kreipti dėmesį ir į tai, ką valgai. Tyrimų duomenimis, emociniai valgytojai nuo neemocinių skiriasi ne tik suvartojamo maisto kiekiu, bet ir jo kokybe: pirmieji linkę rinktis labai kaloringą maistą. Taip pat nepamiršk, kad svarbu reguliariai mankštintis. Sportas ne tik gerina sveikatą ir stiprina savivertę – jis taip pat padeda įveikti nerimą, depresiją, mažina įtampą, spartina geros savijautos hormonų gamybą. Jeigu dar nesimankštini, pamėgink – po pusvalandį bent tris kartus per savaitę. Ir jokiu būdu neatsisakyk savo sveikų įpročių.


67–133 taškai

Esi šiek tiek linkusi į emocinį valgymą. Nors maistas tau ir nėra vienintelis būdas nemalonumams įveikti, vis dėlto kartais jis tampa emociniu ramsčiu. Gal valgis padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos, o gal suteikia drąsos ką nors nuveikti. Nesi stipriai priklausoma nuo maisto, tačiau jis vis dėlto daro įtaką kūnui ir sielai. Stenkis atsikratyti šio įpročio dabar, neleisk jam tapti gerokai didesne problema. Vienas būdų išsivaduoti iš emocinio valgymo gniaužtų – iš naujo mokytis girdėti kūno signalus: kada reikia papildyti jo energijos atsargas, o kada jis yra sotus. Šiuos įgimtus refleksus praradę dauguma emocinių valgytojų, jie negeba atskirti biologinio ir emocinio maisto poreikio. Mėgink valgyti apgalvotai, rinkis visavertį maistą.


134–200 taškų

Esi labai linkusi į emocinį valgymą. Greičiausia mėgini maistu įveikti stresą, depresiją, gal net kemši, kai esi laiminga ir nori tą laimės akimirką pratęsti. Daugeliui maistas atstoja neįgyvendintas psichologines reikmes. Taigi pirmiausia turi nugalėti tą problemą, kuri tampa emocinio valgymo priežastimi. Stebėk savo emocijas prieš valgymą, per jį ir po jo – greičiausia pastebėsi, kad modelis vis kartojasi. Ilgainiui įgusi fiksuoti neigiamas emocijas, objektyviai jas identifikuoti (“O taip, aš jaudinuosi dėl prezentacijos”) bei priimti, galop nebeleisi joms tavęs veikti. Taip pat svarbu rasti kitų būdų sielai nuraminti, padėti jai įveikti nemalonius jausmus. Skambink draugėms, ieškok bendraminčių, kreipkis pagalbos į specialistus. Svarbiausia – nesmerk savęs, jei kartais vėl išklystum iš kelio. Potraukio į emocinį valgymą taip iškart neatsikratysi. Jei persivalgei – tebūnie, nebausk savęs. Susiimk ir pažadėk sau: taip darysi vis rečiau ir rečiau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis