Problemos su menstruacijomis: kada verta sunerimti ir skubiai kreiptis į gydytoją

Menstruacijos būna kiekvieną mėnesį, apie jas manai žinanti beveik viską, tačiau kai kurie ciklo niuansai vis dar gali išmušti iš vėžių, nemaloniai nustebinti ar net sukelti paniką. Pamėginsime atsakyti į labiausiai tau rūpimus klausimus.

Kaip ir daugelio merginų bei moterų, tavo santykis su mėnesinėmis tikriausia dviprasmis: lyg ir nelauki jų, tačiau nerimauji, jei jos vėluoja. Aišku, jeigu neplanuoji nėštumo. Kiekvienai moteriai būdinga savitų ciklo svyravimų, todėl privalai išsiaiškinti savojo ypatumus, kad žinotum, kada sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytojus, o kada – nesukti sau galvos. Svarbiausia – akylai stebėk, kaip jautiesi, kreipk dėmesį į pokyčius, kurie gali pranašauti rimtas sveikatos problemas. Taigi aiškinamės, tavo ciklas normalus ar kelia įtarimų.


K. Per menstruacijas mane nuolat vargina pilvo diegliai, vaistai skausmui malšinti juos lyg ir įveikia. Ar vis tiek turėčiau sunerimti?


A. Jei pilvo apačią skauda ar tempia prieš pat menstruacijas ar pirmąsias dvi jų dienas, o vaistai tą skausmą paprastai nuslopina, greičiausia nieko bloga nėra. Tiesiog hormonas prostaglandinas skatina gimdą susitraukinėti, dėl to atsisluoksniuoja dalis gimdos gleivinės ir su krauju pasišalina iš organizmo. Kęsti skausmo tikrai neprivalai: gali netgi vartoti be recepto parduodamų vaistų uždegimui malšinti – jie slopina ir prostaglandino gamybą. Kad poveikis būtų maksimalus, vaistų išgerk likus 24 ar net 48 valandoms iki dieglių pradžios arba vos tik pajutusi simptomus. Karštis padeda atpalaiduoti sutrauktus raumenis, todėl skausmą apmalšins ir šiltas dušas, vonia arba karšto vandens pūslė.


Neigiamas emocijas ir stresą stenkis kontroliuoti jogos pratimais, meditacija. Dar vienas būdas menstruaciniams pilvo spazmams maldyti – kontraceptinės tabletės. Jos slopina ovuliaciją (todėl suplonėja gimdos gleivinė) ir mažina prostaglandino gamybą. Jei pilvo diegliai verčia tave raitytis iš skausmo ir išgėrus vaistų nepalengvėja, kreipkis į gydytoją. Tau būtina atlikti tyrimus dėl galimų infekcijų (gydomų antibiotikais), endometriozės (šiuo atveju gimdos gleivinė veša už gimdos ribų) ir gimdos miomų (gerybinių lygiųjų gimdos raumenų navikų, dažniau gydomų vaistais nei šalinamų chirurginiu būdu).


K. Mane kamuoja gausios ir ilgos mėnesinės. Galima kaip nors palengvinti tą diskomfortą ar turėčiau su juo susitaikyti?


A. Jei nevartoji kontraceptinių piliulių, kartą ar du per metus menstruacijos gali pagausėti dėl to, kad tą mėnesį nevyksta ovuliacija. Tai visiškai normalu: tada organizmas gamina daugiau estrogeno, gimdos gleivinė pasidaro storesnė, todėl ir kraujavimas gausesnis. Tačiau jei kaskart kraujuoji ilgiau nei savaitę, higieninis įklotas ar tamponas permirksta per 1–2 valandas, vadinasi, tau išties aktuali gausių mėnesinių problema. Skirtingais gyvenimo tarpsniais ji užklumpa maždaug pusę moterų.


Gausaus kraujavimo priežastis gali būti geležies trūkumo anemija, arba mažakraujystė (jos požymiai – nuovargis, blyški oda, oro stygius), taip pat gimdos miomos, polipai, endometriozė, hormonų disbalansas, kraujo krešumo ligos, tačiau 80 proc. visų gausaus mėnesinių kraujavimo atvejų yra nustatomi sveikoms moterims. Gausus kraujavimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę: fizinę savijautą, emocinę būklę, intymius santykius, riboja laisvalaikio galimybes, kasdienę veiklą. Tikrai neprivalai su tuo taikstytis. Kreipkis kvalifikuotos pagalbos į medikus – tegul atlieka reikiamus tyrimus, nustato problemos priežastis ir skiria veiksmingą gydymą.


Paprastai tai įveikiama naujos kartos hormoniniais vaistais, labai retais atvejais prireikia ginekologinės operacijos. Kraujavimui mažinti gali būti skiriama ir specialių vaistų – kontraceptinių piliulių su estrogenu, tapačiu tam, kurį natūraliai gamina moters organizmas, bei progestinu dienogestu, palankiai veikiančiu gimdos gleivinę.


K. Maždaug kartą du per metus man mėnesiui išnyksta menstruacijos. Dėl ko taip nutinka ir ką daryti, kad tai nesikartotų?


A. Jaunoms moterims mėnesinės kartais iš tikrųjų pradingsta. Kaltinti dėl to dažniausia tenka stresą. Tokiu atveju stenkis valgyti daugiau daržovių, mažink darbų. Tačiau jei ši problema pradeda kartotis dažniau, jei menstruacijos dingsta tris ar daugiau mėnesių iš eilės, tai gali signalizuoti ir apie rimtesnes bėdas – policistinių kiaušidžių sindromą arba pernelyg aktyvią skydliaukės veiklą. Ciklas gali išsiderinti ir dėl drastiškų dietų, stipraus emocinio streso, pernelyg mažo kūno svorio, per didelio fizinio krūvio. Kad ovuliacija vyktų sklandžiai ir reguliariai, organizmui reikia tam tikro riebalų kiekio – jis būtinas gaminti estrogenui. Nutukimo atveju estrogeno organizmas gamina daugiau nei reikia, todėl menstruacijos irgi gali išnykti. Labai retais atvejais mėnesinės dingsta dėl ankstyvo kiaušidžių funkcijos išsekimo (ankstyvosios menopauzės).


K. Per menstruacijas jaučiuosi visiškai išsekusi. Ar dėl tokios savijautos turėčiau kaltinti ką nors daugiau?


A. Dėl nuotaikų svyravimų ir pilvo dieglių greičiausia blogai miegi naktį, todėl kitą dieną jautiesi pavargusi. Tiesiog tą savaitę, kai sergi mėnesinėmis, stenkis anksčiau eiti gulti. Pamėgink atlikti ir gilaus kvėpavimo pratimų, padėsiančių vakare atsipalaiduoti. Reguliariai mankštinkis, kad dieną jaustumeisi energingesnė. Taip pat gali būti, kad nuovargis tave kankina dėl mažakraujystės, kuriai įtakos gali turėti pernelyg gausus kraujavimas. Kreipkis į gydytoją, kad atliktų reikiamus tyrimus ir pasiūlytų tinkamą būdą problemai spręsti.


K. Kodėl prieš mėnesines mane labai dažnai išberia?


A. Dėl to kaltink hormonų santykio pokyčius, vykstančius tavo organizme likus savaitei iki menstruacijų. Kaip tik dėl jų suaktyvėja veido ir viršutinės kūno dalies odos riebalų liaukų veikla. Neleisk spuogams dygti – likus maždaug savaitei iki menstruacijų pradžios kasdien švelniai šalink negyvas odos ląsteles, taip sumažinsi odos poras užkemšančių riebalų. Jei spuogai smarkokai darko tavo veidą, pasitark su ginekologe arba dermatologe. Gal jos skirs kontraceptinių piliulių, kurioms būdingas vyriškų hormonų androgenų slopinamasis poveikis, pavyzdžiui, tabletės su drospirenonu.


K. Prieš ir per mėnesines jaučiuosi labai išpampusi – vos užsitempiu savo mėgstamiausius džinsus, net žiedai veržia. Ką daryti?


A. Tinimo pojūtį sumažinsi per mėnesines kasdien išgerdama po 6–8 stiklines vandens. Taip pat venk sūraus maisto, mankštinkis – taip išprakaituosi skysčių perteklių. Jei išbrinkimo jausmas tave vis tiek neramina, paprašyk ginekologės skirti kontraceptinių tablečių, kuriose būtų progestino (sintetinio progesterono) – jam būdinga skysčių balansuojamųjų savybių. Tinimas neatslūgsta ir po mėnesinių? Tai gali būti susiję su laktozės netoleravimu, dirgliosios žarnos sindromu (ir viena, ir kita gali būti gydoma dieta ir galbūt vaistais), gimdos miomomis. Retais atvejais nuolatinis išbrinkimas gali būti kiaušidžių vėžio simptomas. Taigi jei ne tik pilvas išpampsta, bet ir svoris mažėja, kamuoja nugaros skausmai, nuolatinis nuovargis, kreipkis į gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, labai tikimės, paneigs vėžio tikimybę.


K. Mano menstruacijos trunka septynias dienas. Ar tai normalu?


A. Jei tavo mėnesinių trukmė tokia buvo visada, vadinasi, normalu. Vidutiniškai ciklas kartojasi kas 28 dienas, normos ribos – 22–35 dienos. Daugeliui moterų ciklinis kraujavimas vyksta 4–5 dienas, tačiau nesibaimink, jei mėnesinėmis sergi kiek trumpiau ar ilgiau. Svarbiausia, kad ciklas būtų reguliarus. Kol jis nuspėjamas, nieko baisaus, jei pakraujuosi keletą dienų, tada nustosi ir vėl pakraujuosi. Tačiau jei menstruacijomis sergi ilgiau kaip septynias dienas ir jos neigiamai veikia tavo gyvenimo kokybę, sunkina kasdienę veiklą, sukelia nepatogumų ir skausmų, pasitark su gydytoju. Greičiausia jis skirs kontraceptinių tablečių, padėsiančių sureguliuoti tavo ciklą. Taip pat išsitirk, ar neatsirado miomų (jei taip, gali tekti jas šalinti), atlik kraujo testą skydliaukės aktyvumui įvertinti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis