Didžioji dalis užsikrėtusių lytiškai plintančiomis ligomis – jaunimo tarpe

Susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, palyginti su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai, atskleidžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Pagal naujausią sergamumo LPI metinę apžvalgą, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 72, sifilis – 130, chlamidiozė – 257 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 284 ir 175.

Pagal amžiaus grupes keturi iš dešimties (41,8 proc.) asmenų, užsikrėtusiųjų LPI, buvo jaunimas, t. y. 14–29 metų amžiaus grupės asmenys, iš kurių trys nepilnamečiai. Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 13 moksleivių ir 23 studentai.


Didesnė dalis vyrų, užsikrėtusiųjų LPI, nurodė, kad galimai užsikrėtė nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens bei per metus turėjo du, tris ir daugiau lytinių partnerių. Tuo metu moterys dažniau nei vyrai turėjo vieną lytinį partnerį per metus ir nurodė, kad galimai užsikrėtė nuo sutuoktinio ar sugyventinio. 1,7 proc. nuo visų užsikrėtusiųjų LPI nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.


Naujausiais sergamumo LPI apžvalgos duomenimis, dauguma užsikrėtusiųjų LPI apsaugos priemonėmis, mažinančiomis LPI užsikrėtimo riziką, – prezervatyvais – nesinaudoja arba naudojasi retai.


Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodikliai Lietuvoje 2018 metais chlamidioze siekė 9,2 atvejo, sifiliu – 4,6 atvejo ir gonorėja – 2,6 atvejo.

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis