Apie vitaminą D - iš dietologės lūpų

Niekada nebūtume pagalvoję, koks svarbus organizmui vitaminas D. Apie jį kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos dietologe Dovile Urbonavičiūte.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D – tai grupė riebaluose tirpių prohormonų (medžiagos, kurios pasižymi mažu hormoniniu aktyvumu, tačiau organizme gali būti paverstos hormonais).

Egzistuoja dvi žmogui svarbios vitamino D formos: tai vitaminas D2, arba ergokalciferolis, ir vitaminas D3, arba cholekalciferolis.

Vitaminas D2 yra natūraliai sintetinamas augaluose, o vitaminas D3 sintetinamas žmogaus organizme, kai oda yra veikiama ultravioletinių spindulių. Abi šios formos kepenyse verčiamos į 25-hidroksivitaminą D. Tuomet jis krauju pernešamas į inkstus, kur toliau metabolizuojamas į 1,25-dihidroksivitaminą D, arba kalcitriolį, aktyvią vitamino D formą organizme.

Dalis vitamino D poreikių patenkinama sintetinant jį odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Jo gausu maisto produktuose, tokiuose kaip riebi žuvis, žuvies kepenų aliejus, kiaušiniai ir kt. Jau atsiranda maisto produktų, dirbtinai prisotintų vitaminu D, tokių kaip pienas, sultys, dribsniai ir kt. Be abejo, yra sukurta daugybė vitamino D papildų.

- Kodėl mokslininkai tiria galimą sąsają tarp vitamino D ir rizikos susirgti vėžiu?

Ankstesni epidemiologiniai tyrimai parodė, kad sergamumas ir mirtingumas nuo įvairių vėžinių ligų buvo mažesnis tarp individų, gyvenančių pietinėse platumose, kur saulės poveikis yra gana didelis, negu tarp tų, kurie gyvena šiaurinėse platumose.

Kadangi veikiant ultravioletiniams spinduliams sintetinamas vitaminas D, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad skirtingas šio vitamino kiekis organizme gali būti susijęs minėtu ryšiu. Tačiau reikia daugiau įrodymų, patvirtinančių šį faktą.

Atlikti eksperimentai taip pat rodo galimą ryšį tarp vitamino D kiekio organizme ir rizikos susirgti vėžiu. Tiriant pelių vėžines ląsteles, buvo nustatytos kelios vitamino D funkcijos, kurios gali sulėtinti arba sustabdyti vėžio vystymąsi: ląstelių diferenciacijos skatinimas, vėžinių ląstelių augimo lėtinimas, vėžinių ląstelių žūties stimuliavimas (apoptozė), auglio kraujagyslių formavimosi (angiogenezės) silpninimas.

- Koks yra įrodymas, kad vitaminas D gali padėti sumažinti riziką susirgti vėžiu?

Atlikti keli epidemiologiniai tyrimai, kuriais siekta nustatyti, ar žmonėms, kurių kraujyje yra natūraliai didesnis vitamino D kiekis, arba tiems, kurie vartoja jo papildus, gresia mažesnė rizika susirgti tam tikru vėžiu. Šių tyrimų rezultatai buvo prieštaringi, matyt, dėl kliūčių organizuojant šiuos tyrimus.

Pvz., atliekant dietologinius tyrimus neįtraukiamas vitaminas D, kuris susintetinamas odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams.

Vitamino D kiekis, išmatuotas kraujyje tam tikru laiku, gali neatspindėti tikrųjų žmogaus vitamino D išteklių organizme. Taip pat gali būti, kad žmonės, kurių kraujyje didesnis vitamino D kiekis ar kurie vartoja daugiau jo papildų, gyvena sveikesnį gyvenimo būdą. Todėl kiti faktoriai, o ne vitaminas D, gali turėti įtakos vėžiui išsivystyti.

Atlikti keli atsitiktinės atrankos tyrimai, kurių metu buvo tiriamas vitamino D vartojimas, tačiau, jie buvo skirti įvertinti kaulų sveikatos rodiklius ir kitus su vėžiu nesusijusius rezultatus. Nors kai kurie tyrimai atskleidė informacijos apie sergamumą vėžiu ir mirtingumą nuo jo, rezultatai privalo būti patvirtinti papildomais tyrimais, kadangi minėti tyrimai nebuvo skirti tirti būtent faktorius, susijusius su vėžiu.

Daugiausia duomenų tiriant vitamino D poveikį yra surinkta kolorektalinio, krūties, prostatos ir kasos vėžio atvejais. Keletas tyrimų įrodė, kad didesnė natūrali vitamino D koncentracija kraujyje ar jo papildų vartojimas susiję su mažesne rizika susirgti kolorektaliniu vėžiu.

Kita vertus, tarp sveikų moterų, kurios vartojo vitamino D ir kalcio papildus vidutiniškai 7 metus, sergamumas kolorektaliniu vėžiu sumažėjęs nebuvo. Kai kurie mokslininkai pastebėjo, kad tai buvo pakankamai mažas vitamino D kiekio papildymas (10 mikrogramų, arba 400 UI per dieną).

Tyrimo dalyvių negebėjimas patiems vartoti vitamino D papildus ir per trumpas dalyvių stebėjimas gali paaiškinti, kodėl nenustatyta sąsajos tarp vitamino D vartojimo ir rizikos piktybiniams navikams išsivystyti.

- Kaip vitaminas D tiriamas dabartiniuose klinikiniuose vėžio tyrimuose?

Dabar prieinami duomenys nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima įrodyti, jog vartojant vitaminą D galima išvengti vėžio. Norint gerai suprasti vitamino D poveikį vėžiui ir kitiems sveikatos sutrikimams, turi būti atlikti atsitiktinės atrankos tyrimai. Tačiau tiksli vitamino D dozė, kuri turėtų būti naudojama tokiuose tyrimuose, nėra žinoma.

Taip pat lieka neišspręsti klausimai, kada pradėti vartoti vitaminą D ir kaip ilgai tai daryti, kad būtų pasiekta potenciali nauda. Norėdami pradėti spręsti šiuos klausimus, mokslininkai atlieka dviejų fazių bandymus, kad būtų nustatyta, kokia vitamino D dozė gali būti naudinga prostatos, kolorektalinio ir plaučių vėžio chemoprevencijai.

Papildomai buvo pradėti didesnsitiktinės atrankos tyrimai, kuriais siekiama nustatyti potencialų vitamino D vaidmenį vėžio prevencijoje.

Tyrime „Vitamin D/Calcium Polyp Prevention Study“ dalyvavo apie 2200 tiriamųjų. Buvo tiriama, ar vitamino D papildai, duodami atskirai arba kartu su kalciu, gali padėti iš- vengti kolorektalinės adenomos (priešvėžinio darinio) vystymosi pacientams, kuriems anksčiau jau buvo pašalinta adenoma. Prognozuojama šio tyrimo pabaigimo data yra 2017 metų gruodžio mėnesis.

VITAL – vitamino D ir omega-3 tyrimu siekiama nustatyti, ar vitamino D papildai gali apsaugoti nuo įvairių rūšių vėžio vystymosi sveikų vyresnio amžiaus vyrų ir moterų organizme. Tikimasi, kad šiame tyrime dalyvaus 20 tūkstančiai tiriamųjų.

Mokslininkai taip pat pradeda tirti vitamino D analogus – medžiagas, kurių cheminė struktūra panaši į vitamino D. Jie gali turėti priešvėžinį poveikį, bet nedidinti kalcio kiekio organizme.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis