Meningokokinė infekcija - šie trys simptomai išduoda, kad metas tuojau pat kreiptis į medikus

Meningokokinė infekcija - viena iš tų, kurios baiminasi mažus vaikus auginantys tėvai, nors žaibinė jos forma pareikalauja ir suaugusiųjų gyvybių. 

Kaip interviu naujienų agentūrai ELTA sakė „Endemik” klinikos šeimos gydytoja dr. Elena Šopytė, yra vienas būdas išvengti meningokokinės infekcijos komplikacijų. Skiepus nuo B tipo meningokokinės infekcijos ji rekomenduotų ne tik patiems mažiausiems vaikams, kurie nuo šių metų vakcinuojami valstybės lėšomis. 


„Rizikos grupėje - ir jaunimas bei imunosupresinį gydymą gaunantys žmonės”, - atkreipė dėmesį gydytoja, su kuria kalbėjomės apie tai, kaip atpažinti pavojingą infekciją, nesupainioti su kitomis panašiais simptomais pasireiškiančiomis ligomis ir kaip išvengti žaibinio meningokoko - realios grėsmės gyvybei. 


Rugsėjį tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos tėvų neatpažintų pirmųjų meningokokinės infekcijos simptomų, nors ši vaikams pavojingiausia liga gali būti mirtina. Kokie jie, ką tėvai žino, ko ne? 


Tėvai žino, kad meningokokinės infekcijos simptomas - karščiavimas, aukštesnis nei 38 laipsniai C, nors gali būti skirtingas, priklausomai nuo vaiko amžiaus, bet niekada nebus 37,2 laipsnio C. Taip pat tėvai žino, kad aukštą karščiavimą gali lydėti šaltkrėtis. 


Apklausa parodė, kad didžioji dalis tėvų neteisingai mano, jog vadinamasis hemoraginis bėrimas raudonomis dėmelėmis - ankstyvas meningokokinės infekcijos požymis, nors taip toli gražu nėra. Hemoraginis bėrimas jau yra kraujo užkrėtimo - sepsio - požymis ir jau reiškia pavojų vaiko gyvybei. 


Labai dažnai būna, kad vaikas sukarščiuoja, lyg ir vangus, prasta būklė, bet tėvai nusprendžia palaukti bėrimo, kad įsitikintų, jog tai meningokokas. Taip daryti nereikia. Nes bėrimas - vėlyvas ligos požymis. 


Kokius simptomus pastebėjus reikėtų skubiai vykti į ligoninę? 


Pirmasis simptomas - labai staigi ligos pradžia. Dažniausiai tėvai gali valandų tikslumu pasakyti, kada vaikas susirgo. Antras simptomas - aukštas karščiavimas, trečias - prasta vaiko būklė, vadinamoji intoksikacija: vaikas nelaimingas, nevalgo, vangus, nenuraminamai verkia. Mamos labai dažnai būna teisios, tokiais atvejais sakydamos, kad vaikui kažkas ne taip, jis kažkoks kitoks. 


Apie kokio amžiaus vaikus tai pasakytina? Pradinukas irgi nenuraminamai verks? 


Priklausys nuo vaiko. Bet pradinukas jau galės pasakyti, kad jam skauda galvą, pradinukui jau galima tiksliau nustatyti kaklo rigidiškumą, kuris yra vienas iš meningokokinės infekcijos simptomų. 


Kas yra kaklo rigidiškumas? 


Kaklo raumenų sustingimas - kai bandome prilenkti galvą prie krūtinės ir sustingus kaklo raumenims sprandas neleidžia to padaryti. 


Vyresnio amžiaus žmonėms ir vyresniems vaikams nėra sunku patikrinti kaklo rigidiškumą. Tiesiog pacientą paprašome visiškai atsipalaiduoti ir lenkiame jo galvą prie krūtinės. Bet kūdikis, kuris karščiuoja, nevalgęs, jam kažką skauda - neatsipalaiduos, gali neleisti galvos prie krūtinės prilenkti dėl minėtų priežasčių. Todėl spręsti apie meningokokinę infekciją vien dėl kaklo rigidiškumo labai mažų vaikų tėvams nereikėtų. 


Kaip nesupainioti meningokokinės infekcijos su gripu, kai simptomai tokie panašūs - ir aukšta temperatūra, ir bloga savijauta. 


Namuose to tikrai nepadarysime. Tam yra ligoninės, priėmimo skyriai, šeimos gydytojai, kurie įvertina vaiko būklę pagal susirinktą anamnezę, kurie galų gale išsiaiškins, kad vaikas skiepytas nuo meningokoko, o nuo gripo - ne. Gripui labai būdingas sezoniškumas. Meningokokui ne taip stipriai. Jis gali pasireikšti ankstyvą pavasarį, šiltuoju metu, nors gripo vasarą beveik neturime. 


Sunegalavus vaikui, jei jis stipriai karščiuoja, kviečiame gydytoją į namus. Bet dažnai registratūroje nesukonkretina, per kiek laiko atvyks gydytojas. Jei įtariame meningokokinę infekciją, laikas - svarbus. Tad kaip tokiais atvejais elgtis? 


Jeigu vaikas karščiuoja, jo būklė sunki, jis nenuraminamai verkia, nepatarčiau ilgai laukti gydytojo. Tik taip sakydama bijau, kad tėvai gali per anksti supanikuoti. Jei vaikas laksto po namus ir karščiuoja iki 39, greičiausiai nebus meningokoko. Kai vaiko būklė nėra bloga, bėgti į polikliniką ar į ligoninę neturi būti pirmas pasirinkimas. Kas kita, jei vaiko būklė sunki, jis vangus, nei žaidžia, nei valgo ir stipriai karščiuoja. 


Jei vaiko būklė prasta ir sužinome, kad gydytojo gali tekti laukti visą dieną, geriau vykti į ligoninę. Kilus įtarimui, kad vaikui meningokokinė infekcija, ligoninėje pagalba suteikiama tuojau pat. 


Ir suaugę ir maži bijo žaibinio meningokoko. Kaip jo išvengti? 


Vienintelis būdas - skiepai. Ir nors joks skiepas šimtu procentų neapsaugo nuo infekcijos, pasiskiepijus nuo meningokoko B, žaibinės infekcijos tikrai išvengsite. Visų pirma, jei liga ir pasireikš, tai gali būti meningokoko sukelta vietinė gerklės infekcija, tad net nesužinosite, kad sukelta meningokoko, ji užeis ir praeis. Antra - ji nesikomplikuos, nes jūs turėsite skiepą ir apsaugą. Vienintelė apsauga nuo žaibinės meningokokinės infekcijos, kurios mes visi bijome - skiepai. 


Kokiais atvejais būtų aktualu pasiskiepyti nuo meningokoko suaugusiems? 


Iš esmės ši infekcija pavojinga iki jauno suaugusiojo amžiaus. Lietuvoje taip pat turėjome atvejų, kai kariuomenėje nuo žaibinio meningokoko mirė jauni žmonės, yra sirgusių studentų. Po 30-mečio skiepytis nuo meningokokinės infekcijos nebe taip aktualu, jei žmogus yra sveikas, neturi kitų ligų, imunosupresinės būklės. Po 85 metų meningokoko dažnumas vėl kyla į viršų. 


Apibendrindama sakyčiau, kad vaikai iki 5 metų amžiaus be klausimo yra rizikos grupėje, mokyklinio amžiaus vaikai ir studentai taip pat rizikos grupėje, nes daug laiko praleidžia didelėse patalpose, nebūtinai visavertiškai valgo, neišsimiega, dalijasi įrankiais, maistu, daiktais, plius patiria daug streso pakeitę aplinką. Tai imunitetui turi didelės įtakos. 


Studentai, išvykę mokytis į kitus miestus, ar jaunuoliai į kariuomenę - kaip rodo mano minėtas pavyzdys, irgi imlūs meningokokinei infekcijai. 


Minėjote, kad imunitetą slopinantį gydymą gaunantiems pacientams irgi aktualūs skiepai nuo meningokoko B. Ar jiems skiepai nuo šios infekcijos kompensuojami? 


Ne. Skiepai nuo meningokoko B kompensuojami tik mažiukams vaikams. Imunosupresuotiems pacientams skiepų planą dažniausiai sudaro gydytojai imunologai. Tai nebe šeimos gydytojo kompetencija, dėl to, kad Lietuvoje labai didelė dalis, pvz., dializuojamų pacientų, turi sumažintą imunitetą ir jiems visiems reikia įvairių skiepų, ne tik nuo meningokoko. Tačiau sudėlioti vakcinas taip, kad jos dar labiau nesumažintų imuniteto, šiems pacientams padėtų imunologas. Tas pats pasakytina apie sergančius lėtinėmis ligomis. Skiepijimosi saviveikla jiems nereikėtų užsiiminėti. Geriau pasitarti su šeimos gydytoju, kuris nusiųs pas imunologą ar infekcinių ligų specialistą, nes negali visko žinoti apie skiepus. 


*** 


ELTA primena, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą gyvybei pavojinga B tipo meningokokine infekcija. Didžiausia rizika ja sirgti - vaikams iki penkerių metų amžiaus. 


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet šia liga užsikrečia apie 80 žmonių, kas 10 užsikrėtęs miršta. Šiemet meningokokinė B tipo infekcija jau pasiglemžė 3 gyvybes. 


Rugsėjo mėnesį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, net 80 proc. tėvų, turinčių jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų, greičiausiai neatpažintų meningokokinės B tipo infekcijos ankstyvoje ligos stadijoje. 


Gyventojų apklausa parodė, jog hemoraginį odos bėrimą daugelis laiko ankstyvuoju meningokokinės infekcijos simptomu, kai iš tiesų tai yra požymis, jog liga įgavo pagreitį ir kilo rimtas pavojus paciento gyvybei. Kita vertus, daugiau nei 40 proc. tėvų klaidingai mano, kad meningokokinė B tipo infekcija progresuoja per 3 valandas. Iš tiesų susirgimas progresuoja per 24 valandas. 


Jeigu vaikas nepaskiepytas, labai svarbu mokėti atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus. Vienas ankstyvųjų - šąlančios galūnės karščiuojant. 


Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 82,3 proc. tėvų, turinčių jaunesnius nei 5 metų amžiaus vaikų, ankstyviems meningokokinės infekcijos simptomams priskiria bėrimą raudonomis dėmėmis. Vadinamasis hemoraginis odos bėrimas (nustatomas prie išbertos odos vietos prispaudus skaidrų švarių stiklą, pavyzdžiui, stiklinę - oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta) iš tiesų yra specifinis meningokokinės B tipo infekcijos požymis. Tačiau jis pasireiškia, kai liga jau yra įgavusi pagreitį. Šis simptomas reiškia, kad paciento gyvybei jau gresia didelis pavojus. 


Didžioji dalis respondentų teisingai įvardijo karščiavimą kaip vieną pagrindinių ankstyvųjų ligos požymių. Tačiau susirgus meningokokine B tipo infekcija, aukštą temperatūrą paprastai lydi ir kiti simptomai. Tik 10 proc. apklaustų mažus vaikus auginančių tėvų žino, kad vienas iš ankstyvų simptomų - šaltos galūnės, tik apie trečdalis tėvų ankstyviems simptomams priskyrė galvos skausmą ir vėmimą. 


Pasak specialistų, per pirmas 3 valandas nuo sukarščiavimo tyrimai neparodys, kokia liga vaikas susirgo. Tėvams svarbu nepanikuoti, pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą. Kai karščiavimas atslūgsta, svarbu pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. 


Svarbu stebėti, ar vaistais numušus temperatūrą, savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų. 


Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus reikėtų kreiptis praėjus 4-5 valandoms po pirmo sukarščiavimo - tuomet tyrimai jau galėtų parodyti karščiavimo priežastį. 


ELTA primena, kad šiemet valstybė ėmėsi priemonių nuo meningokokinės B tipo infekcijos apsaugoti kūdikius - nuo liepos 1 dienos į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. 


Nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1dienos. Tiesa, tai nedidelė dalis vaikų, patenkančių į didžiausios rizikos grupę. Vyresnių vaikų tėvai gali apsaugoti savo vaikus paskiepydami juos savo lėšomis. 


ULAC duomenimis, šiemet sausio-liepos mėnesiais savomis lėšomis nuo meningokokinės B tipo infekcijos pasiskiepijo 10 321 asmuo. 


Lietuvoje skiepijimai nuo meningokokinės B infekcijos pradėti 2014 metais. Nuo to laiko savomis lėšomis paskiepyta per 46 000 žmonių. Kiekvienais metais pasiskiepijusių asmenų daugėja. 


Kaip skelbė ELTA, pristatant tėvų informuotumo apie meningokokinę infekciją tyrimą, trečiadienį prekybos centre „Panorama” atidaryta fotografijų paroda „Vaiko ateitis - mano rankose“, kuria siekiama atkreipti tėvų ir globėjų dėmesį į meningokokinę B tipo infekciją bei naujausias ligos prevencijos galimybes. 


Prie iniciatyvos prisijungusios visuomenėje žinomos mamos - Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, Vaida Rimiškienė, Renata Jampolskė - įsiamžino nuotraukose su savo vaikais. Iniciatyvoje dalyvaujančios šeimos supranta, jog vaikai patys rinksis savo ateitį, tačiau svarbiausia, kad šios pasirinkimo galimybės neatimtų liga. 


Fotografijos darbų paroda apkeliaus Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Šviečiamosios iniciatyvos partneriai - „Mamų radijas“ ir sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis