Lengva, skani ir sveika mityba - apie veganizmą kalbamės su Vente Viteikaite

Augalinė mityba išties labai įvairi – vien pieno įmanoma pasiruošti net keliolikos rūšių, – sako veganė, festivalio “Vegfest LT” organizatorė Ventė Viteikaitė. – Įkvėpimo galima semtis iš Azijos, Afrikos šalių virtuvių, Viduržemio jūros regione taip pat gausu daržovių patiekalų, net lietuviai turi daug tradicinių patiekalų, kurie yra vegetariški ar veganiški. Juk iki pat XX a. mėsa buvo laikoma prabangos dalyku – ją išgalėjo valgyti tik ponai.”

Turkijos pamokos. Vilniaus universitete baigusi filologijos mokslus, vėliau privačiame Bilgi universitete Stambule studijavau komunikaciją ir psichologiją. Lietuvoje daug metų dirbau vieno dienraščio žurnaliste, bet dabar jau daugiau kaip 10 metų gyvenu svetur (pastaruosius penkerius metus – Jungtinėje Karalystėje), organizuoju veganų renginius, turiu savo įmonę, kuri užsiima rinkodara ir viešaisiais ryšiais. Domiuosi sveika gyvensena, septynerius metus nevartoju alkoholio. Taip pat kolekcionuoju senovines lėkštes (turiu daugiau kaip 500), jas nemokamai skolinu veganiško maisto fotosesijoms.

Vegane tapau prieš šešerius metus, kai gyvenau Turkijoje ir labai domėjausi sveika gyvensena, daug skaičiau, žiūrėjau vaizdo paskaitas, ėjau į įvairius renginius – visi šaltiniai nurodė, kad sveikiausia žmogui yra visos struktūros augalinė mityba. Taigi, gyvūniniai produktai iš raciono ėmė pamažu nykti.

Ventė Viteikaitė
Ventė Viteikaitė
Asmeninio albumo nuotr.

Keisti mitybos įpročius Turkijoje buvo labai palanku, mat čia ištisus metus daug vaisių ir daržovių, viskas šviežia ir labai pigu. Be to, daug tradicinių turkų patiekalų yra veganiški. Tuo metu susipažinau ir su Stambulo veganų bendruomene, ėmėme kartu organizuoti iškylas, paskaitas, vėliau dalinausi butą su vegane – ji paprašė, kad namie nebūtų jokių gyvūninės kilmės produktų. Sutikau, nes ir taip jų jau beveik nebevartojau. Beje, labai pasisekė, nes ta mergina (kaip ir dauguma turkių) tiesiog dievino maisto ruošybą, tad pavalgydavome abi. Iš jos perėmiau labai daug puikių receptų.

Veganai pasaulyje. Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje veganų per pastaruosius keletą metų padaugėjo keliolika kartų, dabar yra apie tris su puse milijono. Panašūs skaičiai ir kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse.

Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau feisbuke mano suburta grupė “Lietuvos veganai” šiuo metu vienija beveik 25 000 narių. Tai – pagrindinė šalies veganų platforma internete.

Gyvenu Jungtinėje Karalystėje, kur ir gimė veganizmas, tad apie jį visuomenė žino itin daug, pasakęs, kad esi veganas, nieko nenustebinsi. Esu sutikusi trečiosios ir net ketvirtosios kartos veganų.

Judėjimo pradžia laikomi 1944-ieji, kai Birmingemo mieste buvo įkurta Veganų bendrija. Jos pamatu tapo moralinė nuostata, kad nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių. Tačiau rinktis veganizmą skatina ne tik etiniai įsitikinimai, bet ir rūpinimasis sveikata, aplinkosauga. Net itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija augalinę mitybą pripažįsta kaip sveikesnę nei visavalgiška, nurodo, kad ji yra tinkama įvairaus amžiaus žmonėms – kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščioms ir žindančioms moterims, vyresniems žmonėms, sportuojantiems, o mėsą priskiria pirmosios kategorijos kancerogenams – tai pačiai grupei kaip ir tabako gaminiai, asbestas, radioaktyvieji elementai. Labai svarbu ir gamtosauginis aspektas – gyvulininkystės daroma žala aplinkai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu.

Shutterstock

Veganu būti lengva ir... gardu. Augalinio maisto Lietuvoje tikrai pakanka: ankštiniai, įvairios kruopos, riešutai, sėklos, vaisiai ir daržovės – jų yra ir vietinių, ir atvežtinių. Vien šakninių daržovių Lietuvoje auga apie pusšimtis rūšių, tad turi alternatyvų net norintieji maitintis tik vietos maistu. Beje, daug kas sako, kad tapę veganais ėmė maitintis kur kas gardžiau ir įvairiau, atrado produktų, apie kuriuos iki tol nė nebuvo girdėję.

Pereinamuoju laikotarpiu kai kuriems norisi mėsos, pieno produktų pakaitų – jų pasirinkimas parduotuvėse kone kas savaitę didėja. Be to, daug ko galima pasiruošti patiems, pavyzdžiui, augalinio pieno išsispaudžiama iš sojų pupelių, avižų, aguonų, kanapių, saulėgrąžų, sezamų sėklų, įvairių rūšių riešutų, grikių kruopų ir t. t.

Maitinimo įstaigos taip pat siūlo vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų. Prieš keletą metų paklaustos apie veganišką asortimentą, padavėjos tik gūžčiodavo pečiais, o šiandien jau pateikia veganiškus valgiaraščius. Jei trūksta idėjų, ką valgyti, apstu receptų internete, tik nereikia bijoti eksperimentuoti. Daugumą tradicinių patiekalų galima nesunkiai veganizuoti, tad jaudintis, kad teks atsisakyti savo mėgstamų cepelinų ar žemaičių blynų, tikrai neverta.

Asmeninio albumo nuotr.

Ne tik veganams. Festivalio “Vegfest LT” tikslas – populiarinti veganizmą, supažindinti žmones su augalinio maisto nauda ir paneigti mitus, esą augalinė mityba – blanki. Šio renginio idėją atsivežiau iš užsienio. Pasaulyje vegfestai organizuojami jau daugiau kaip 30 metų.

Organizuoti renginį Lietuvoje apsisprendžiau apsilankiusi Londone vykstančiame didžiausiame Europoje veganų renginyje “Vegfest UK”. Jis trunka dvi dienas ir sutraukia daugiau kaip 25 000 lankytojų. Būti tarp tūkstančių bendraminčių – neapsakomas jausmas. Matydama, kaip sparčiai auga veganų gretos Lietuvoje, pajutau, kad tokio renginio jau reikia ir čia.

Neapsirikau – pirmasis renginys 2016 metų rudenį sulaukė tokio anšlago, kad prekės baigėsi renginiui nė neįpusėjus, o žurnalistai renginį lygino su “Lidl” atidarymu. Tai paskatino imtis tolesnių darbų. Šiuo metu organizuojame tris renginius per metus – vasaros ir kalėdinį renginį Vilniuje bei rudeninę mugę Kaune. Šiuo metu taip pat vedame derybas dėl renginio Klaipėdoje. Vegfestuose laukiami visi besidomintys veganizmu, augaline mityba, sveika gyvensena, ekologija ar tiesiog mėgstantys išbandyti naujoves. Festivalio atmosfera – itin pozityvi ir atvira. Beje, apklausų duomenimis, tik apie 20 proc. jo lankytojų yra veganai.

Asmeninio albumo nuotr.

Tai bus jau šeštasis “Vegfest LT” ciklo renginys (surengti keturi Vilniuje, vienas Kaune). Vasaros festivalis – didžiausias metų renginys: veganiškų prekių mugė, paskaitos, maisto ruošybos pamokos, filmų peržiūros, koncertinė programa.

Mugėje dalyvaus daugiau kaip šimtas dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Lankytojai galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti mėsos ir pieno produktų pakaitų, įsigyti įvairių pusgaminių, ekologiškų produktų, kosmetikos, virtuvės įrangos, literatūros apie sveiką gyvenseną, receptų knygų, drabužių, papuošalų, aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams. Ypač įdomi šių metų paskaitų programa, atvyksta net keletas pasaulyje garsių pranešėjų.

Vienas jų, žinomas amerikiečių kultūristas Korinas Suttonas, per paskaitą patars, kaip gauti baltymų, ir atskleis kitas veganinės mitybos paslaptis. Viena garsiausių pasaulyje veganizmo populiarintojų amerikiečių psichologė Melanie Joy patars, kaip sutarti poroms, kurių mitybos įpročiai skiriasi. Vedų žinovas Darius Ražauskas pasakos, kokią įtaką mityba daro gyvenimo sėkmei. O gydytoja Aiva Vaivarienė kalbės apie tai, ar gali vaikai būti veganais, vegetarais ir žaliavalgiais.

Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat veiks infostaliukas, prie kurio bus galima nemokamai gauti įvairių lankstinukų, žurnalų, kortelių su receptais ar pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais. Renginyje veiks Augalų mainykla: kviečiame lankytojus atsinešti įvairių sėklų, sodinukų – juos bus galima išmainyti i kitus augalus. Mainytis galima ir dekoratyviniais, ir valgomaisiais augalais. Per renginį taip pat vyks koncertinė programa.

Sudomino “Vegfest LT” vasaros festivalis? Jis vyks Vilniaus prekybos centre VCUP birželio 9 d. nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis