Nepatikėsi: jie tave sargdina! (5 kasdieniai įpročiai)

Daugybė kasdien naudojamų daiktų ir prietaisų labai palengvina mūsų gyvenimą, bet... tikriausiai ir tu esi girdėjusi siaubo istorijų apie tai, kaip stipriai sau kenki gerdama vandenį iš plastikinio buteliuko ar kalbėdama mobiliuoju telefonu. Ar tikrai jos ne iš piršo laužtos?

Mobili priklausomybė: naujųjų laikų kofeinas

Manai, ilgai negali užmigti, nes po 18 valandos išgėrei kavos puodelį? Gali būti, kad priežastis kiek kita. Jei daugumą savo pokalbių telefonu atidėjai vakarui, gali būti, kad šiuo metu esi ne natūraliai pavargusi, o stipriai sudirgusi. Pernelyg užsižaidus mobiliuoju telefonu gali sutrikti miegas, pasireikšti galvos skausmai. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad iš mobiliojo telefono sklindančios radijo bangos aktyvuoja tavo smegenis tarsi patirtum stresą, taigi gali ilgiau prasivartyti lovoje neužmigdama, miegas bus negilus, paviršutinis. Be to, iš mobiliojo telefono sklindantis spinduliavimas sutrikdo hormono melatonino išsiskyrimą, taigi tavo kūnas mažiau jaučia dienos ir nakties kaitą. Pridėjus dar ir tai, kad negilus miegas naktį garantuoja cukraus kiekio svyravimus kraujyje ir skatina augti viršsvorį, net ir tave džiuginančios trumposios žinutės, kurias mylimasis kartkartėmis parašo vidury nakties, pridaro daugiau žalos nei atneša naudos.

Sumažink riziką! Visų pirma nepamiršk, kad net ir šioje mobiliųjų telefonų eroje vis dar egzistuoja laidinis telefono ryšys, taigi kai tik turėsi galimybę, naudok seną gerą laidinį telefoną, o ne mobilųjį. Be to, naktį rask savo mobiliajam geresnę vietą nei spintelė prie tavo lovos – tebūnie jis kuo toliau, o dar geriau – apskritai išjungtas. Padaryk tai likus 1-2 valandoms iki miego.

Plastikas: kodėl vanduo buteliuose nėra geresnis?

Bisfenolis-A (BPA), chemikalas, naudojamas plastikui kietinti, randamas daugybėje plastiko gaminių, įskaitant kūdikių buteliukus ir maisto indelius. Nustatyta, kad kai kuriose šalyse jau uždraustas naudoti, šis chemikalas organizme veikia panašiai kaip hormonas estrogenas – gali paveikti vaisingumo ciklą, išprovokuoti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas. Tiesa, nors BPA taip veikia gyvūnus, su kuriais atlikti bandymai, mokslininkų teigimu, šios medžiagos kiekis, patenkantis į mūsų organizmą per plastikiniuose buteliuose ir indeliuose laikomą maistą, pernelyg mažas kad darytų kokią nors įtaką sveikatai. Nors pakartotinai naudodama plastikinius butelius ir indelius tą poveikį šiek tiek padidini. Beje, atsargumo priemonių turėtų imtis nėščiosios – nustatyta, kad per motinos organizmą BPA patenka į placentą ir vaisiaus kraujotaką, o vėliau gali tapti pernelyg ankstyvo moteriškos lyties kūdikio lytinio brendimo priežastimi, lemti vaisingumo sutrikimus, provokuoti su hormonų pokyčiais susijusius vėžinius susirgimus.

Sumažink riziką! Jei vis dėlto tenka gerti iš plastikinio buteliuko – žvilgtelk į trikampį simbolį ant buteliuko dugno. Jei čia puikuosis skaičius 7, vadinasi, gaminant šį plastiką tikrai naudotas BPA.Kai tik galėsi, pirk vandenį stikliniuose buteliuose ir mesk lauk senus ant tavo darbo stalo ar palangės stovinčius plastikinius butelius, kuriuos laikai atvejui „o jeigu prireiks“. Eidama sportuoti pilk vandenį ne į plastikinį, o į metalinį buteliuką.

MP3 grotuvas: kodėl visi aplinkui kalba tyliau?

Kad atsiribotum nuo triukšmo viešajame transporte, į ausis įsikiši ausines ir pagarsini muziką. Jei per muziką negirdi pro šalį lekiančio greitosios pagalbos automobilio sirenos, vadinasi, garsas tavo ausinėse tikrai per didelis. Ilgainiui tai gali sukelti klausos sutrikimus. MP3 grotuvai gali pasiekti 100 dB garsą – jis atitinka pneumatinio grąžto keliamą triukšmą. Daugybė žmonių po keletą valandų kasdien klausosi muzikos per ausines, kuri pasiekia pavojingą garso lygį – o tai gali sukelti klausos sutrikimus ir netgi kurtumą! JAV mokslininkai nustatė, kad kasdien garsiai klausantis muzikos pradeda silpti klausa, vyksta lygiai toks pat procesas, kaip ir natūraliai silpnėjant klausai senatvėje – tau atrodo, kad žmonės aplink tave kažkodėl kalba per tyliai, ausyse kartkartėmis girdi spengimą. Kaip nustatyti, ar ne per garsios muzikos klausaisi? Pasak specialistų, net ir užsidėjusi ausines turėtum girdėti šalia tavęs kalbančius žmones. Jei negirdi – garsas ausinėse per didelis. Nusiėmusi ausines keletą minučių jautiesi keistai ar girdi spengimą ausyse? Savo klausai jau pakenkei. Kol kas – laikinai. Bet jei tai kartosis nuolat – netrukus tapsi nuolatine otorinolaringologų paciente.

Sumažink riziką! Pasak specialistų, jei klausaisi muzikos išnaudodama 80 procentų MP3 grotuvo garso po 1 valandą per dieną, veikiausiai tavo klausai nenutiks nieko blogo. Tačiau net ir 5 minutės muzikos visu garsu jau padidina riziką neteikti klausos. Kad apsaugotum savo ausis, klausykis muzikos maždaug 50 procentų garsumu, o į ausį kišamas ausines pakeisk prispaudžiamomis prie ausų, su aplinkos garsus izoliuojančiais kraštais.

Aromatizuotos žvakės: gaivaus oro priešai

Gaivesnis kvapas namuose – puiku. Ir jei neturi laiko sutvarkyti namų ir gerai išvėdinti, aromatizuotos žvakės arba oro gaiviklio purkštelėjimas atrodo puikus pasirinkimas. Bet vis dėlto stabtelėk. Daugumos oro gaiviklių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų ftalatų. Ir nors kol kas mokslininkai dar tiria, ar per oro gaiviklius šios medžiagos išties gali paveikti mūsų sveikatą, dėl vieno jau aišku: tokį negalavimą, kaip banalus galvos skausmas, jie tikrai gali sukelti ir... nuolat tai daro. Kasdien deginant aromatines parafino žvakes – pigiausią pasirinkimą – taip pat gaunama sava dozė karcinogenų. Be to, būtent aromatizuotos žvakės yra vienas dažniausiai pasitaikančių namų aplinkos oro taršos šaltinių, galinčių provokuoti alergijas ir astmos priepuolius.

Sumažink riziką! Patikrink savo aromatinių žvakių etiketes. Venk parafino pagrindu pagamintų žvakių, vietoje jo rinkis bičių arba sojų vašką. Ir užuot pirkusi sintetinius oro gaiviklius išbandyk purškiamąsias priemones su aromaterapiniais aliejais.

Maistas išsinešimui: greitas ar storas?

Nagi, kas šiandien pietums? Kas nors iš greitojo maisto užkandinės? O grįžusi namie, taupydama laiką, pasišildai kokį nors šaldytą pusfabrikatį? Juk taip nutinka ne kasdien, tik retkarčiais, tad nieko čia tokio. Kur gi ne! Tokiame maiste dažniausiai gausu ne tik įvairių skonio stipriklių, bet ir riebalų – vienoje porcijoje gali būti net 70 procentų tavo dienos riebalų normos! Vien picos pagrinde gali būti maždaug 1 gramas druskos. Dar daugiau jos picos įdare. Per dieną rekomenduojama neviršyti 5 gramų druskos. O juk valgai dar ir kitų patiekalų! Taigi net ir viena greitojo maisto porcija per savaitę jau gali išbalansuoti tavo organizmą – pavyzdžiui, kilstelėti kraujospūdį ar sutrikdyti skrandžio veiklą.

Sumažink riziką! Jei tenka rinktis ką nors greitai pagaminamo, verčiau dairykis gaminio, kur mažai riebalų, miltų, daugiau daržovių – pavyzdžiui, kad ir salotas iš prekybos centro kulinarijos skyriaus. Jei jos neplaukia aliejuje, neužpiltos majonezu – tai tikrai sveikesnis pasirinkimas nei mėsainis, pica ar čeburėkas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis