Liga dėl charakterio (pasitikrink kas tau gresia)

Kada nors buvo šovę į galvą – jeigu nuolat šypsosiesi, jauna mirsi? Oi... Pasirodo, būdo bruožai turi daug įtakos tavo sveikatai. Ir ta įtaka tokia netikėta.

Esi impulsyvi? Eik tikrintis skrandžio!

Turbūt manai, kad karštakošiams smarkuoliams labiausiai gresia įsivelti į kokius nors nelaimingus atsitikimus? Neatspėjai! Daug labiau jie rizikuoja pasigriebti kokią skrandžio opą.

Kiek tie mokslininkai prigalvoja, kad tik susuktų mums galvas! Štai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4 tūkst. žmonių. Išvados gal kiek netikėtos, tačiau neginčijamos: asmenys, kurie įvairiomis gyvenimo situacijomis elgiasi itin impulsyviai, 2,4 karto labiau rizikuoja susirgti virškinamojo trakto ligomis. Stebiesi, iš kur kyla tokių problemų, kas jas išprovokuoja? Ogi padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Taip nutinka dėl to, kad impulsyvūs žmonės į menkiausią streso dirgiklį reaguoja gerokai smarkiau, ir jų skrandžiai išskiria daugiau rūgščių. Be to, tokie karštakošiai prasčiau geba save kontroliuoti, todėl jų mitybos įpročiai dažnai neatitinka sveiko gyvenimo būdo principų. Jokie mezimai čia nepadės.

Esi linksmuolė? Nusitrink tą nuolatinę šypseną!

0 kas gi čia dabar? Pasirodo, linksmi žmonės dažniau miršta jauni. Jei nebūtų taip šiurpu, galėtume netgi nustebti.

Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkai padarė kraupoką išvadą: asmenys, kurie vaikystėje tėvų ir mokytojų buvo vadinami labai linksmais, maloniais ir puikaus humoro jausmo, mirė gerokai jaunesni nei tie, kurių veiduose šypsena nušvisdavo rečiau. Pasirodo, priešingai, nei manytume, linksmybės ir geras humoro jausmas yra atvirkščiai proporcingi ilgam gyvenimui. Kodėl taip yra? Remiantis viena teorija, linksmi žmonės yra labiau atsipalaidavę ir ne visada tinkamai įvertina tykančius pavojus.

Nuolat nerimauji? Dabar sunerimsi dar labiau!

Žmonės, kurie nuolat dėl ko nors nerimauja, dažnai kenčia dėl pernelyg aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio kiekio ir širdies ligų.

Mokslininkų teigimu, itin nervingi žmonės tris kartus dažniau kenčia dėl itin aukšto kraujospūdžio. Manoma, šiuos nemalonius reiškinius išprovokuoja pernelyg daug streso hormonų. Taip pat pastebėta, kad žmonės, kuriuos kamuoja fobijos, pavyzdžiui, aukščio, uždarų patalpų (klaustrofobija), atvirų patalpų (agorafofija), gerokai labiau rizikuoja susirgti širdies liga ar pritutinti kraują cholesterolio. Kita vertus, šios problemos gali būti susijusios su kai kuriais žalingais nervingų žmonių įpročiais. Tarkim, jokia paslaptis, kad tokie nervų kamuoliai linkę rūkyti kaip kaminai. O cigaretės sveikatos tikrai neteikia. Beje, gali palyginti: iš visų širdies ligomis sergančių žmonių 20 proc. dažniau Anapus iškeliauja tie, kurie mėgsta dar ir dirginti savo nervus. Taigi nutarusi pasinervinti tiesiog šiaip sau, gerai pagalvok: ar tikrai verta taip sielotis dėl detalių, kurios iš tiesų ne tokios jau ir svarbios?

Esi agresyvi? Rizikuoji sunkiai susirgti ir ilgai nepasveikti!

Nedraugiški žmonės labiau linkę į įvairias ligas, ypač širdies. Ir jas išgydyti gerokai problemiškiau nei kitiems žmonėms.

Tyrimų duomenimis, aterosklerozė (lėtiniai kraujagyslių sienelių pakitimai, dėl kurių šios praranda elastingumą ir sukietėja) dažniau kamuoja nedraugiškus ir nepalankiai aplinkinių atžvilgiu nusiteikusius žmones. Taip pat pastebėta, kad tokio charakterio asmenys labiau linkę į įvairius organizmo uždegimus, jų kraujyje pernelyg daug cholesterolio. Žiūrėk, jau nebedaug ir reikia, kad imtų kalkėti, siaurėti bei akti kraujagyslės. O tada iki insulto — vos vienas žingsnelis. Be to, pikti žmonės ilgiau sveiksta. Ohajo (JAV) universitete buvo atliktas toks kiek sadistiškas eksperimentas: keletui žmonių buvo truputį įpjautos rankos (nebijok, neperrėžtos – greičiau įdrėkstos). Ką manai? Po keturių dienų tik 30 proc. pikčiurnų žaizdelės buvo užgijusios. Tuo tarpu net 70 proc. taikių ir ramių žmonių apie eksperimentą jau buvo pamiršę – jokių randų, jokių žaizdų.

Esi drovi? Įsigyk daugiau nosinaičių!

Kompleksuoti ir mažai bendraujantys žmonės dažniau nei visokios vakarėlių sielos peršąla ir šniurkščioja nosimi. Be to, tylenius dažniau kamuoja nemiga.

Pasirodo, drovūs žmonės yra mažiau atsparūs virusinėms infekcijoms! Atrodytų, turėtų būti atvirkščiai: juk kaip tik ekstravertai daugiau bendrauja su įvairiais žmonėmis, visur laksto – kokią nors slogą pasičiupti jiems didesnė tikimybė nei šurmulio nemėgstantiems droviems intravertams. Tiriant gyvūnus buvo nustatytas įdomus faktas: kaimenėmis gyvenančių gyvūnų limfmazgiai (imuninės sistemos dalis, kuri gamina antikūnus, būtinus organizmui kovojant su infekcijomis) geriau apsaugoti nei pavieniui gyvenančių nedrąsių padarų.

Esi optimiste? Drąsiai tikėkis pačių geriausių dalykų!

Žmonės, kurie kiekvienu gyvenimo atveju geba įžvelgti bent lašelį gėrio, gyvena ilgiau, laimingiau ir sveikiau.

Tyrimų duomenimis, optimistai gyvena maždaug septyneriais su puse metų ilgiau nei tie, kurie visada mato pustuštę stiklinę. Jie net susirgę sunkiomis ligomis pasveiksta 55 proc. dažniau. Lengva suprasti, kodėl: optimizmas teikia jėgų imuninei sistemai, taigi stiprina ir norą bei viltį gyventi. Optimistiškai nusiteikę žmonės taip pat yra visuomeniškesni, labiau mėgsta bendrauti, turi daugiau draugų. O smagi kompanija — didžiausias streso hormono kortizolio priešas.

Esi santūri? Išleisk džiną iš butelio!

Jeigu visas emocijas laikysi suspaudusi giliai viduje, rizikuoji sulaukti rimtų sveikatos problemų.

Nekalbūs, tylūs žmonės nebūtinai tokie yra iš tikrųjų. Labai dažnai jie tiesiog jėga užspaudžia visas savo emocijas, jausmus, neleidžia jiems prasiveržti. Ir nieko gera. Būtų daug pravarčiau (ir sveikiau!), jei kokiam nors klaikiai tave siutinančiam tipui vieną kartą tiesiai šviesiai į akis rėžtum, koks jis kiaulė, arba leistum sau paverkti, kai to nori. Netgi viešai. Nes jei visą laiką būsi užsispaudusi, labai tikėtina, kad neišvengsi kokio nors vėžio ar širdies problemų. Gerai pamąstyk, kas geriau: visada viską nutylėti ar kartais pasišakoti, bet sumažinti mirtinų ligų riziką. Šita informacija ne iš piršto laužta — viską ištyrė ir patvirtino garbūs Harvardo universiteto mokslininkai.

Esi labai sąžininga? Žinai, ką daryti, kad viskas butų gerai!

Šis būdo bruožas labiausiai sietinas su ilgu ir laimingu gyvenimu.

Pasirodo, sąžinė turi neįtikėtinos įtakos ilgaamžiškumui. Kitaip tariant, ji ne tik saugo, kad šunybių nekrėstum, bet ir neleidžia šokinėti kraujospūdžiui, kontroliuoja cholesterolį ir šiaip daug gerų darbų nuveikia. Kodėl taip yra, giliai knisti nebūtina. Akivaizdu sąžiningi žmonės paprastai visada elgiasi tinkamai, nėra linkę į nutrūktgalviškumą. Taigi kai kitą kartą imsi zyzti, kad tavo sąžinė tau trukdo gyventi, žinok: ne tik netrukdo, bet ir gyvenimą ilgina!

Esi nervinga? Giliai pakvėpuok!

Visokie stresai, įkyrios mintys sveikatai naudos neteikia. Išgerk žolelių arbatos ir nusiramink.

Jei nugirdai, kad kolegos ar šiaip pažįstami vadina tave neurastenike, turėk omeny: ties tavo gyvenimo slenksčiu nekantrauja astma, galvos skausmai, skrandžio opos, širdies ligos... Daugiau nevardysime, tik paprašysime padaryti menkutę paslaugą. Sau. Pamėgink save nugalėti ir bent kiek tvardytis: liaukis sau nuolat dėl visko priekaištauti, pykti ant aplinkinių dėl smulkmenų ir manyti, kad jei ko nors nepadarysi, sugrius pasaulis. Jis nesugrius, tik tavo imuninė sistema nusilps ir ligos čiups už pačios silpniausios vietos.

Esi itin visuomeniška? Žiūrėk, ką valgai!

Panašiai kaip optimistai, ekstravertai yra palyginti geros sveikatos, tik linkę pilnėti.

Regis, šiems žmonėms visai pasisekė: jiems mažesnė tikimybė susirgti širdies ar kokiomis nors kitomis ligomis, o jeigu jie ir suserga, pasveiksta greičiau. Net infekcijos juos puola rečiau. Visi šie gero gyvenimo ženklai tiesiogiai susiję su stresu. Tiksliau, su gebėjimu jo išvengti. Be to, bendrauti linkę asmenys nėra iš tų mazochistų, kurie mano, kad greičiausiai liga praeina, kai jos negydai. Atvirkščiai, vos pajutę pirmuosius požymius, skuba pas gydytoją. Ir sučiumpa tą nenaudėlę laiku.

Tačiau yra ir vienas bet. Aišku, kad ekstravertai mėgsta bendrauti, leisti laiką su draugais. Vakarėliai irgi smagu. O kur vakarėliai – ten maistas... Jeigu kalbėtume trumpiau, šiems žmonėms gresia antsvorio problemų. Taigi jokių traškučių ir picų!

Esi pesimiste? Tu teisi dėl visų savo niūrių minčių!

Jeigu tikiesi blogiausia, paprastai ir sulauki, o tada gali išdidžiai sakyti: „Jūs patys kvailiai, kad liepėte ligų neieškoti. Matot – buvau teisi...“

Lyginant su optimistais, pesimistus ankstyva mirtis ištinka 19 proc. dažniau. Be to, tokiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti Parkinsono liga. Neurologų teigimu, pesimistus bei amžinai dėl ko nors besinervinančius žmones ši lėtinė tolydžio progresuojanti liga ir sieja. Tik kodėl taip yra, kol kas dar nenustatyta. Bet jei jau pradės nykti tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, priežastys menkai ir rūpės, todėl susiimk, kol dar ne per vėlu. Beje, nemanyk, kad ši liga būdinga tik senukams. Ja gali susirgti, tiesa, retai, ir žmonės, nesulaukę 40–ies!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis