Grožio ir sveikatos problemos – pavėluotas streso padarinys?

Atsidūrei nepavydėtinoje situacijoje ir kaipmat prastai pasijutai? Pirma į galvą šovusi mintis turbūt – „čia streso poveikis“. Nors stresą dažnai įsivaizduojame kaip trumpalaikę būseną, sukeliančia laikiną diskomfortą, tačiau ilgalaikis stresas taip pat egzistuoja ir turi kur kas bjauresnių „simptomų“ nei prasta savijauta. O dažnai nė nesusimąstome, jog sveikatos sutrikimai ar „nuvytęs“ grožis gali būti pavėluotas streso padarinys.

TAIP PAT SKAITYK: Kaip įveikti nemigą?

* Plaukų slinkimas. Patiriamas ilgalaikis stresas skatina lytinių hormonų androgenų gamybą. Pradėjus šiam hormonui gausiai gamintis, dažnai susilpnėja plaukų folikulai ir plaukai ima slinkti. Tačiau šos streso požymis atsiranda gerokai vėliau nei baigiasi stresinis laikotarpis: plaukų slinkimas gali prasidėti pusės metų bėgyje.

* Aknė. Dėl išsiderinusios hormonų pusiausvyros odą taip pat gali apnikti ir spuoguotumas. Jei dėl ilgalaikio streso „įsigyjai“ aknę, bet įprastomis priemonėmis spuogų skaičių sumažinti pavyksta tik laikinai, tuomet metas kuo skubiau kreiptis į dermatologą. Kitu atveju besitęsiantis uždegimas ant veido odos paliks nemalonius prisiminimus – nemenką randelių skaičių.

* Skausminga nugara. Streso metu ne tik pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospaudis, bet ir įsitempia visi raumenys. Jei stresuodama ilgą laiko tarpą praleidi sėdėdama vienoje padėtyje, nuolatinis nugaros skausmas greičiausiai bus pirmasis streso simptomas, su kuriuo, nemalšinant streso, kovoti labai sudėtinga. Tam, kad skausmai nepaūmėtų, privaloma daugiau judėti.

TAIP PAT SKAITYK: Nuotaiką gerinantys maisto produktai

* Išberta oda. Tai dar vienas galimas postresinis padarinys, dažnai atsirandantis dėl nusilpusios ar, atvirkščiai, suaktyvėjusios imuninės sistemos. Tokiu atveju padidėja tiek odos infekcijų galimybė, alerginių reakcijų (net ir tuomet, jei nesi niekam alergiška) ar kitų odos problemų tikimybė. Taigi, jei nežinai, kaip paaiškinti diskomfortą keliančius odos pokyčius, reikėtų prisiminti, ar pastaraisiais mėnesiais neteko patirti didelio streso.

* Skrandžio problemos. Žmogaus nervinė sistema gan glaudžiai yra susijusi su žarnynu. Streso nualinta centrinė nervų sistema gali paveikti virškinimo trakto veiklą, tačiau pykinimas, viduriavimas ar vėmimas – tai dar ne viskas. Dažnas streso padarinys – neaiškios kilmės skrandžio skausmai ar netgi žaizdų atsiradimas, gastrito paūmėjimas. Žinoma, skrandžio problemos atsiranda ir dėl streso metu suprastėjusios mitybos ar gerųjų bakterijų išnykimo: tokiu atveju skrandžio problemų gydymas gana paprastas. Jei sureguliavus mitybą skausmai nesibaigia, kad ir kaip keistai skambėtų, šią problemą rekomenduojama gydyti reguliaria mankšta.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis