Atviras anoreksija sergančios merginos pasakojimas

Prieš vykdama į susitikimą su savo agentu, šešiolikmetė Georgina Wilkin kelias dienas nieko nevalgė. Jautėsi nusilpusi, svaigo galva, tačiau agentas buvo patenkintas matydamas jos figūrą. Dabar Georgina jau šeštus metus vaduojasi iš anoreksijos gniaužtų.

„Georgina, nesustok daryti to, ką dabar darai!“ – šie agento žodžiai buvo komplimentas dėl sulieknėjusios figūros ir tuo pačiu mygtukas, kurį paspaudus įsijungė tiksinti anoreksijos bomba.

Į modelių pasaulį mergina pateko visiškai atsitiktinai, sulaukusi 15 metų. Ją pastebėjo tiesiog gatvėje, pakvietė išbandyti savo jėgas ir užbūrė pažadais:

„Per pirmąjį apsilankymą agentūroje į mane žiūrėjo kaip į būsimą Kate Moss. Jie sakė, kad esu unikali, kad labai džiaugiasi mane suradę, stebėjosi, kaip iki šiol dar nedirbau modeliu... Aš buvau tokia susijaudinusi, jaučiausi įvertinta, išskirtinė. Taip pat jautėsi ir mano mama, kuris visuomet buvo įsitikinusi, kad man gyvenime pasiseks, tačiau ji praktiškai nieko nežinojo apie modelių pasaulį“ – apie karjeros pradžią pasakojo Georgina.

Po apsilankymo agentūroje mergina jautėsi pakylėta, tačiau jau antrojo susitikimo metu pagyros žodžių buvo kur kas mažiau. Prasidėjo tikrasis darbas:

„Pirmiausia jie norėjo patikrinti, ar esu fotogeniška, o vėliau išmatavo kiekvieną mano kūno centimetrą, iki pat pirštų galiukų. Tik tuomet susivokiau, kad mano kūnas – tai tiesiog produktas, kurį reikia ištirti ir sukritikuoti“.

Pirmosios sėkmės Georginai ilgai laukti nereikėjo. Jai pasiūlė padirbėti modeliu Japonijoje, tačiau su tam tikromis sąlygomis:

„Buvau labai laiminga, kad Japonijos agentė išsirinko būtent mane, tačiau norėdama pasirašyti kontraktą ir keliems mėnesiams išvykti į šią šalį, turėjau įvykdyti jų sąlygas: reikėjo atsikratyti 7,5 centimetrų nuo klubų ir 2,5 centimetrų nuo liemens. Vienintelis maistas, kurį sau leidau – tai salotos ir daržovės, bet labai dažnai ištverdavau ir be maisto. Praleisdavau pusryčius, per pietus sėdėdavau mokyklos bibliotekoje, o tam, kad vakare nereikėtų valgyti su tėvais, meluodavau, kad jau pavalgiau pas draugę“.

Tuo metu 177 centimetrų ūgio Georgina svėrė vos 53 kilogramus. Tačiau to buvo mažai: po kiekvieno išmatavimo mergina girdėdavo, kad vis dar turi sulieknėti. Georgina tvirtina, kad agentūroje visus užsakymus gaudavo liekniausios merginos, o ji negalėjusi dirbti netgi su juvelyrine kompanija, nes, anot agento, jos pirštai pernelyg stori.

Į Japoniją Georgina vis dėlto nuvyko. Nors buvo labai sulieknėjusi ir išsekusi, paaiškėjo, kad tarp visų atrinktų merginų ji yra viena iš stambiausių. Pirmasis užsakymas Georginai sukėlė šoką: ji pozavo užsidėjusi dirbtinį pilvą, mat fotosesija buvo skirta nėščiųjų drabužių reklamai. Tiek kankinimosi, kad atrodytum liekna besilaukianti trisdešimtmetė. Georgina puolė į neviltį, tačiau išvykti iš Japonijos negalėjo, nes pasirašė kontraktą ir turėjo atidirbti visus pinigus.

Grįžusi į Londoną Georgina fotografavosi Top Shop, Giles Deacon ir Gap fotosesijoje. Tačiau ir čia reikalavimai jos figūrai nepasikeitė, todėl ir toliau teko nuolatos laikytis dietų.

„Gyvenau gerdama energetinius gėrimus. Tomis akimirkomis, kuomet netilpdavau į suknelę, jaučiausi tiesiog pažeminta. Visi žiūrėdavo tokiais žvilgsniais... Tuomet imdavau valgyti dar mažiau. Mama labai dėl manęs jaudinosi, tačiau matė, kaip aš noriu dirbti mados industrijoje. Nenorėjau girdėti jokių jos pastabų dėl per didelio mano lieknumo“.

Galiausiai prieš baigiant mokyklą Georgina sunkiai susirgo. Kadangi negalėjo dirbti, jai teko atsisveikinti su savo modelių agentūra. 2007 metų vasarą Georginos tėvai nebeištvėrė ir privertė ją kreiptis į gydytojus, kurie iš karto nustatė gąsdinančią diagnozę: anoreksija, dėl kurios išsekusiai paauglei teko 5 mėnesius praleisti ligoninėje.

„Mano lūpos ir pirštai buvo pamėlę. Kuomet dar dirbau modeliu, vizažistams tekdavo viską užmaskuoti makiažu. Ir tai buvo dažnas atvejis. Pažįstu bent šešias kitas merginas, kurių nuotraukas iki šiol matau mados puslapiuose. Jos taip pat turi išdavikiškai pamėlusias lūpas ir pirštus. Jos serga anoreksija. Ligoninėje gydytojai neslėpė, kad mano gyvenimas buvo pavojuje: širdis galėjo sustoti, inkstai atrofuotis... Iš pradžių mane prievarta maitino per vamzdelius, vėliau vertė valgyti pačią“.

Nepaisant to, kad buvo pasiekusi ribą, jau po pusmečio Georgina grįžo į mados pasaulį. Tėvai priešinosi tokiam dukters sprendimui, bet Georgina juos įtikino, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Tačiau seni įpročiai labai greitai grįžo. Tais pačiais metais jai buvo pasiūlyta dalyvauti Prada kolekcijos pristatyme, tačiau likus dviem dienom iki pristatymo viskas pasikeitė:

„Man pasakė, kad aš nebereikalinga. Niekas neaiškino kodėl, bet aš ir pati supratau, kad viskas tik dėl to, jog nesu pakankamai liekna. Pernelyg dažnai agentai ir stilistai kartodavo man, kad viskas būtų gerai, jei būčiau vienu dydžiu lieknesnė. Kai esi jauna, tokie žodžiai paveikia labai stipriai“.

Anoreksija Georginą persekiojo iki praėjusių metų, kuomet dėl išsekimo ji ir vėl atsidūrė ligoninėje. Dabar 23 metų mergina tikisi, kad suvaldė šią baisią ligą, tačiau tikriausiai niekada nebus tuo tikra. Pati Georgina tvirtina, kad vienintelis būdas kovoti su anoreksija mados pasaulyje - tai uždrausti podiumu žingsniuoti pernelyg lieknoms merginoms. Apie tai kalbama daugybę metų, tačiau kalbos ir lieka tik kalbomis, o veiksmai tik žiaurėja.

Pamatyti Georginos nuotraukas gali ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis