Vakarienė – draugas
Dietologai ir gastroenterologai vienbalsiai tvirtina, kad vakarieniauti tiesiog būtina. Svarbiausia – tai daryti su protu ir su saiku.
Rekomenduojama valgyti ne vėliau, kaip likus 4 valandoms iki miego, tačiau suvartoti ne daugiau nei 20 proc. dienos kalorijų kiekio. Maistas – neriebus ir mažai kaloringas. Gėrimai – nesaldūs ir be kofeino.
Vakarienei tiks tie produktai, kurie iki miego spėja „emigruoti“ iš skrandžio į žarnyną.
* 1–2 valandas skrandyje užsilaiko pieno produktai, natūralūs jogurtai, nestiprūs sultiniai, minkštai virti kiaušiniai, omletai ir nesaldūs vaisiai.
* 2–4 valandas skrandyje išlieka žuvis, liesa nekepta mėsa, ryžiai, virtos bulvės, saldūs vaisiai, daržovės (išskyrus ankštines) ir salotos.
* Ilgiau kaip 4 valandas „kelionės“ laukia riebi ir kepta mėsa, žuvis, ankštinės daržovės, baltymų ir krakmolingų maisto produktų deriniai (pavyzdžiui, mėsa+duona arba žuvis+bulvės).
Patys tinkamiausi produktai vakarienei: pieno produktai, žalios daržovės, virta arba troškinta žuvis ir mėsa, vaisiai. Svarbiausia – būtinai pavakarieniauti. Tačiau atmink: „neteisinga“ vakarienė – blogiau už jokios nevalgymą.
Vakarienė – priešas
* Jei vakarienės metu suvalgoma vos ne pusė viso per parą suvalgomo maisto.
* Jei vienoje lėkštėje miksuoja riebūs kepti produktai su bulvėmis ir majonezu gardintomis salotomis.
* Desertas vakarienei? Neverta! Čia galioja posakis: „Vakarienę atiduok priešui“.
* Jei vakarienės metu vartojamas alkoholis, tai prie maisto prideda dar papildomų kalorijų.
Patys netinkamiausi produktai vakarienei – tai gazuoti gėrimai, kepta mėsa, bulvės, duona, pupelės, užkepėlės. Beje, šie produktai nebus naudingi ir pusryčiams.
