N-18: šokiruojantys ritualai, kurie atliekami dar ir šiais laikais

Kartais tai, kas mums atrodo sunkiai suvokiama protu, kitiems yra savaime suprantamas dalykas. Perspėjame: jautrioms skaitytojoms šio straipsnio geriau neskaityti.

1. Moterų apipjaustymas

Šio ritualo metu mergaitės makštis perpjaunama tiek, kad į ją būtų galima įstatyti savotišką „kamštuką“, pro kurį galėtų pratekėti tik šlapimas ir menstruacijų kraujas. Atlikus šią procedūrą, mergaitės kojos keturioms savaitėms tvirtai surišamos, kad suaugtų audiniai.

Dažniausiai apipjaustymą atlieka vietiniai Afrikos genčių šamanai, kurie netaiko jokio nuskausminimo ir nesilaiko jokių higienos reikalavimų. Ritualo metu naudojami skutimosi peiliukai, peiliai ar žirklės, kurie retai kada būna sterilizuojami. Operacija atliekama bet kurioje patogioje vietoje tiesiog gatvėje ar tualete ant grindų.

2. Kraujo nuleidimas per kasmetinę gedulo dieną

Ritualinis kraujo nuleidimas per Ašuros šventę – viena iš šiitų ceremonijų, kuria pažymima Imamo Huseino žūtis. Ceremonijos metu vyrai šiitai žaloja savo kūnus ir musulmonų gatvės nusidažo krauju.

Žmonės atgailauja, kad jie nedalyvavo šiame mūšyje ir negalėjo išgelbėti Huseino gyvybės, praliejant už jį savo ir savo vaikų kraują. Šiitai mano, kad savo dalyvavimu Ashure jie išpirks visas savo nuodėmes. Populiarus šiitų posakis skamba taip: „Viena ašara, išlieta už Huseiną, atperka šimtą nuodėmių“.

3. Palikti nusenusius žmones mirti ant ledo

Viena žinomiausių istorijų apie eskimus – tai pasakojimas apie seną ritualą, parodantį jų požiūrį į mirtį ir į senatvę. Atėjus senatvei, eskimai nusenusius žmones išveža į jūrą ir palieka ant plaukiojančio ledo luito. Senukai, likę vieni, neišvengiamai miršta nuo šalčio arba iš alkio.

Eskimai tiki, kad mirusiųjų laukia kitas gyvenimas, tokiu būdu seni žmonės garbingai nukeliaus į kitą gyvenimą, netapdami našta savo šeimai. Tačiau šiuolaikiniams eskimams šis ritualas, suprantama, kelia šiokį tokį nerimą.

4. Palaikų pelenų valgymas

Yanomami genties žmonės mano, kad daugumos žmonių mirtį nulemia šamanai, prišaukdami demonus, kad šie suvalgytų žmonių sielas. Todėl, vos mirus žmogui, jis sudeginamas. Tada vyrai surenka jo kaulus, sumala, o pelenus išpilsto į indus. Praėjus metams po mirties artimi giminės ir kiti genties nariai šiuos pelenus suvalgo, sumaišydami juos su bananų sriuba. Šiuo endokanibalizmu išreiškiamas stiprus ryšys su mirusiuoju ir užuojauta mirusiojo giminėms. Ši ceremonija taip pat suteikia galimybę mirusioms sieloms rasti kelią į rojų.

5. Bedantės gražuolės

Kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti, tačiau ne tik akinanti baltų dantų šypsena gali kelti susižavėjimą. Melanezijos ir Centrinės Azijos dailiosios lyties atstovės specialiai kramto tam tikros rūšies vaisius ir riešutus, kurie taip sunaikina dantis, kad jie tampa tarsi nematomi. Laikoma, kad tokios gražuolės tampa panašesnės į bedančius vaikus, o tai reiškia, kad jos atrodo paklusnios ir nuolankios. Tokios jos vietiniams vyrams atrodo kur kas patrauklesnės. Dar žiauriau su savo dantimis vardan grožio elgiasi kai kurių Angolos vietovių moterys – jos priekinius dantis paprasčiausiai išsimuša. Kai kurių Kongo genčių moterys, siekdamos tobulo grožio, dantis nušlifuoja, o polinezijietės savo dantims suteikia trikampę formą.

6. Visuotinis gyvūnų žudymas

Aukojimas Bali – ritualinis gyvūno žudymas induizme. Gyvūnas žudomas jį smaugiant ir įsmeigiant į širdį medinę vinį. Šis metodas taikomas todėl, kad, kunigų įsitikinimu, jei gyvūnas žudymo metu išleis nors kokį garsą – tai bus blogas ženklas.

Ritualinis žudymas paprastai būna festivalio, skirto induizmo dievo garbinimui, dalimi. Prie ritualinio gyvūnų aukojimo priskiriamos taip pat gaidžių kautynės, kurių metu vienas iš gaidžių žūna. Tikima, kad kraujo praliejimas suprantamas kaip apsivalymas, kuris atbaido piktąsias dvasias.

7. Šlaplės perpjovimas

Šlaplės perpjovimas yra svarbi šventojo ritualo dalis Australijos aborigenų kultūroje. Šios operacijos metu grublėtoji penio dalis perpjaunama iki šlaplės – nuo jos žemyn 2,5 centimetrus. Pjūvis palaipsniui plečiasi, kol visa grublėtoji šlaplės dalis virsta atviru kanalu.

8. Metalinių žiedų ant kaklo nešiojimas

Tiesus, ilgas kaklas, be abejonės atrodo žaviai. Todėl Birmos gyventojos dėl šio grožio ryžtasi bet kokiam skausmui ir nepatogumui. Nuo ankstyvo amžiaus mergaitėms ant kaklo pradedami mauti mediniai žiedai. Su kiekvienais metais jų skaičius didinamas, o kaklas tokiu būdu atitinkamai pailgėja. Palaipsniui kaklo ilgis gali pasiekti net pusmetrį – būtent tokio idealo siekia birmietės. Ilgainiui be šių žiedų moterys nebegali nulaikyti galvos, todėl žiedų nuėmimas joms tampa didžiausia bausme (pavyzdžiui už neištikimybę).

9. Priverstinis nutukimas

Keliaujantiems po Mauritaniją teko matyti siaubingai nutukusias merginas, kurios vos begalėdavo paeiti, judėdavo jos praktiškai tik prilaikomos dviejų vergų. Būtent tokios merginos ten laikomos grožio etalonu ir sulaukia išskirtinio vyrų dėmesio. Pagal vietines tradicijas į gražuolės titulą pretenduoti galėjo mergina, kurios ūgis siekė 160 cm, o svoris – 150 kg. Apvalios formos ir sniego baltumo oda vyrams darė ypatingą poveikį. Motinos vertė savo dukras valgyti didžiulius kiekius kaloringo maisto, kas dieną išgerti po penkis litrus pieno. Kai dukra atsisakydavo prasižioti, motina su pagaliu skaudžiai mušdavo jai per pėdas ir kai ši iš skausmo pradėdavo šaukti, motina įsigudrindavo sukimšti jai maisto likučius.

Panašūs papročiai buvo paplitę ir Sacharos dykumoje tarp tuaregų. Ten merginos nupenėjimu užsiimdavo visi šeimos nariai. Turtingų tėvų dukros globa būdavo patikėta keliems vergams, kurių vienintelis rūpestis buvo priversti merginą kuo daugiau suvalgyti maisto ir išgerti pieno. Tam, kad riebalai pasiskirstytų tolygiai po visą kūną, šie tarnai stropiai ją masažuodavo, po to dar voliodavo smėlyje.

Parašyk Redakcijai

Čia pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų.

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis