Karštas taškas: gyvenimas narkotikų liūne

Regis, iki šiol mums nė nekilo abejonių, kad visi narkotikai yra blogis, juos pardavinėti ir vartoti – nusikaltimas. Bet pastaruoju metu vis dažniau girdėti balsų, esą jie – ne toks jau ir blogis, kai kuriuos jų ar net visus būtų galima ir legalizuoti.

Tikrai narkotikai tokie žalingi, kaip apie juos kalbama? Šis klausimas vis dažniau keliamas JAV, o diskusijų atgarsiai pasiekia ir mus. Ypač drąsiai iš pogrindžio galveles kelia žolytės mėgėjai. Į kanapių legalizavimo gretas stoja ne tik pramogų pasaulio veikėjai, bet ir garsūs verslininkai, net gydytojai.

Štai milijardierius Richardas Bransonas kartu su “WikiLeaks” įkūrėju Julianu Assange'u, aktoriumi Russellu Brandu aktyviai dalyvauja kampanijoje “Laikas baigti karą su narkotikais” tvirtindami, esą šis karas teikia daugiau žalos nei naudos. Jiems uoliai antrina žvaigždutė Pamela Anderson – ji teigia nusiuntusi laišką prezidentui Baracui Obamai, ragindama liberalizuoti visų rūšių narkotikus. Tarp legalizavimo šalininkų yra ir rimtų specialistų: dr.Carlas Hartas iš Kolumbijos universiteto, Jonathanas Caulkinsas iš Karnegio universiteto, profesorius Davidas Nuttas... Profesorius Michaelis Gossopas iš Londono universiteto netgi išleido narkotikus reabilituojančią knygą “Gyvenimas su narkotikais”: joje jis bando paneigti daugybę su šia sritimi susijusių mitų. Nežinome, kas iš tiesų labiau paveikė JAV valdžią – P.Anderson laiškas ar gydytojų argumentai, – tačiau kanapės yra legalios jau 21 valstijoje, naujausių apklausų duomenimis, už jų legalizavimą yra 58 proc. gyventojų.

Ypač šiais poslinkiais džiaugiasi Gvatemalos, Kolumbijos, Urugvajaus ir Bolivijos prezidentai. Juos galima suprasti: legalizavus narkotikus, iš jų gaunamas pelnas kapsės ne į narkotikų mafijos bosų kišenes, bet į valstybės iždą. Tačiau ar šie pokyčiai duos ką nors gera paprastiems žmonėms? Pabandykime įvertinti populiariausius argumentus už narkotikų legalizavimą.

“Narkotikai – ne tik žalingi”

Senyvas čekas prieš televizijos kameras ramiai pasakoja apie savo darže gydymo tikslais auginamas kanapes. Jis sako, kad jo išsėtine skleroze sergančiai dukrai per dieną reikia surūkyti iki 5 marihuanos suktinių. 

Čekui nebūtina veido dangstyti kauke – marihuana nuo šių metų balandžio oficialiai pardavinėjama Čekijos vaistinėse žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis kaip vėžys, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė arba žvynelinė. Visame pasaulyje kalbama, kad kanapėse esantis tetrahidrokanabinolis (THK) padeda slopinti pykinimą ir vėmimą chemoterapijos metu. O štai opiatai puikiai malšina skausmą – ne veltui heroinas buvo išrastas kaip morfijaus alternatyva. 

Teigiama, kad narkotinės medžiagos gali padėti gydant depresiją, galvos skausmus, nerimą, potrauminius negalavimus, sunkias priklausomybes ir pan. Gal naudingų savybių būtų rasta ir daugiau, bet, pasak legalizavimo šalininkų, narkotikų kriminalizavimas užkerta kelią objektyviems moksliniams tyrimams – neva dabar akcentuojami tik neigiami dalykai, ignoruojant tai, kas gali būti naudinga mokslui ir medicinai.

Ar tai tiesa? Ne visai. Tyrimai jau seniai atliekami, tam tikrų narkotikuose esančių veikliųjų medžiagų nauda oficialiai patvirtinta, jos įtraukiamos į įvairių vaistų sudėtį. Tačiau būtų išties keista, jei tuos vaistus galėtų vartoti kas nori ir kada nori. Regis, nesipiktiname, kai antidepresantai, raminamieji vaistai ar antibiotikai parduodami tik pagal gydytojo receptą, tad kodėl reikėtų laisvai prekiauti narkotikais? “Retų ligų atvejais arba kai prasideda komplikacijos, Lietuvos gydytojai turi galimybę skirti atitinkamų gydomųjų priemonių, tarp jų ir narkotinių vaistų, bet jų vartojimas griežtai kontroliuojamas ir taikomas tik esant būtinybei”, – pabrėžia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Kitas svarbus dalykas – vartojimo būdas. Viena, kai veiklioji medžiaga gaunama švariu pavidalu bei gydytojo nustatytomis dozėmis, ir visiškai kas kita, kai ji į organizmą patenka rūkant. Nustatyta, kad surūkantieji penkias marihuanos cigaretes per savaitę gauna tiek pat kancerogenų kaip ir sutraukiantieji pakelį cigarečių per dieną, o dervų žolytės suktinukėje yra keturis kartus daugiau nei tabako cigaretėje. Įdomi detalė: Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad valandą po surūkytos marihuanos suktinukės rizika mirti nuo širdies priepuolio padidėja net penkis kartus!

Vis dėlto absoliuti dauguma narkotikus vartoti pradeda tikrai ne siekdami pasigydyti... Energijos, žvalumo, geros nuotaikos, kūrybingumo antplūdžio, atsipalaidavimo – štai ko dažniausiai tikisi susiruošusieji svaigintis. Ypač daug pagyrų tenka lizergino rūgšties dietiamidui (LSD), neva atveriančiam visai naujus horizontus ir keičiančiam pasaulio sampratą. “Jis padeda matyti muziką ir girdėti spalvas”, – tikina vienas vartotojas. Ignoruodamas faktą, kad kai kuriems pasaulio samprata apsiverčia palyginti pavojingai: pasakojama, jog, pavyzdžiui, Johnas Lenonas, veikiamas LSD, buvo sumanęs įsikalti į galvą vinį – kad pastimuliuotų specialų tašką smegenyse ir pažadintų prisnūdusį kūrybingumą. Laimė, buvusieji šalia jį laiku sustabdė...

Apskritai ar tuos reginius, kurie kyla apsvaigus, galima vadinti kūrybiniais impulsais, o narkotiniame transe sukurtus kūrinius – šedevrais? “Pasakojimai apie haliucinogeninių narkotikų, pavyzdžiui, LSD, poveikį pojūčiams, mąstymui ir emocijoms gali paskatinti menininkus, ypač tuos, kurie yra ištikti kūrybinės krizės ar nepasitiki savo gebėjimais, juos vartoti, – sako G.Belian. – Iš tiesų narkotikai sužadina ne tiek kūrybingumą, kiek subjektyvų kūrybingumo jausmą. Mokslininkai mėgino eksperimentais patikrinti šia hipotezę. Deja, išaiškėjo, kad pavartojus haliucinogenų nieko vertinga nesukuriama, o atsiradę sąmonės pakitimai prilygintini šizofrenija sergančiųjų sąmonės pakitimams. Didelį pavojų kelia ir haliucinacijų kartojimasis net nevartojant LSD.”

Dar liūdniau tampa, kai tie staiga išsiskleidę sparnai nusvyra. Narkomanų reabilitacijos centre besigydantis Artūras atvirauja: “Galbūt iš pradžių narkotikai ir gali padėti, minčių kyla daugiau, bet kas toliau? Tonizuojamasis narkotiko poveikis vis labiau blėsta. Tenka dozę didinti ir jos užtenka tik pakenčiamai būklei palaikyti. Mintys sukasi tik apie tai, kaip ją gauti, o ne apie kūrybą ar darbą. Dirbti produktyviai nuolat vartojant narkotikų paprasčiausia neįmanoma.”

“Liautis vartoti paprasčiau nei kalbama”

Dar visiškai neseniai griežta antinarkotinė propaganda mus bandė įtikinti, kad vos viena dozė žmogų paverčia narkomanu visiems laikams. Tuo tvirtai tikėjome, gal todėl ir norinčiųjų išbandyti tą vienintelę dozę buvo nedaug. Dabar vis dažniau susiduriame su kitu propagandiniu kraštutinumu – neva įprotis vartoti narkotikus nėra pavojingesnis už kavos gėrimą. M.Gossopas savo knygoje “Gyvenimas su narkotikais” psichotropinių medžiagų priklausomybę lygina su persivalgymu – juk maistas savaime nėra joks blogis, tik reikia jausti saiką. 

Panašios nuomonės laikosi ir dr. Carlas Hartas: jo tikinimu, ne narkotikai yra narkomanijos priežastis – kovodami su jais, iš tiesų kovojame su padariniais, ignoruodami tokius dalykus kaip nedarbas, skurdas, rasizmas, neviltis, išsilavinimo trūkumas. Iš dalies jis teisus: dauguma psichiatrų pripažįsta, kad prigimtimi narkomanija panaši į visas kitas priklausomybes. Tuštuma, kurią bandome kažkuo užpildyti, nerimas, kurį stengiamės nuslopinti, vienatvė, nuo kurios norime pabėgti, – visa tai gali paversti mus priklausomais tiek nuo alkoholio ar azartinių žaidimų, tiek nuo narkotikų. 

Skirtumas tik tas, kad priklausomybė nuo pastarųjų kyla itin greitai, o organizmo pokyčiai neretai yra negrįžtami: narkomanų gydymo centro “Phoenix House” įkūrėjos dr. Mitchell Rosenthal teigimu, tik 10 proc. vartojančiųjų alkoholį tampa alkoholikais, o narkomanais virsta net 75 proc. vartojančiųjų sunkiuosius narkotikus. Gražina Belian sutinka, kad žmogus, kartą ar kelis kartus pavartojęs narkotinės medžiagos, nėra laikytinas priklausomu: “Medikai tai vadina žalingu vartojimu. Didelė dalis asmenų kelis kartus paeksperimentavę sustoja ir toliau narkotikų nevartoja. Darant tai nuolat, narkotikų priklausomybė gali išsivystyti per kelis mėnesius, kai kam per metus ar ilgiau.”

Tapsi priklausomas ar ne, lemia daugybė dalykų: individualios savybės, fizinis ir psichologinis atsparumas, gyvenimo patirtis ir aplinkybės, narkotikų rūšis ir vartojimo dažnumas. Būna žmonių, kurie užkimba jau pirmąkart pavartoję, būna ir tokių, kurie išvis neužkimba, tačiau visi puoselėjame tokią pat iliuziją: kad priklausome būtent tiems stipriesiems... G.Belian nemano, kad egzistuoja kokia nors saugi narkotikų rūšis ar dozė, nes net ir vienas kartas gali baigtis tragiškai. “Prieš kelerius metus Lietuvoje jaunuolių kompanija, dvi merginos ir du vaikinai, įsigijo amfetamino ir pavartojo po tabletę. Pasekmės buvo liūdnos: viena mergina ir vienas vaikinas mirė namuose, kitas vaikinas mirė po kelių dienų Kauno klinikų reanimacijos skyriuje, pavyko išgelbėti tik antrąją merginą”, – prisimena ji.

Pasak M.Gossopo, dauguma net ir nuolat besisvaiginančių narkomanų pajėgia šio įpročio atsisakyti vos tik įsigeidę ir be jokio gydymo. Įdomu, ką į šiuos argumentus atsakytų Amy Winehouse, Whitney Houston, Michaelas Jacksonas ir kitos nuo perdozavimo mirusios žvaigždės, jei šiandien tebebūtų gyvos? “Nėra sveikatai nežalingų narkotikų, tik vieni sukelia fizinę, o kiti – psichologinę priklausomybę.

Pavyzdžiui, opioidai sukelia ypač stiprią fizinę priklausomybę, jų žala sveikatai pasireiškia palyginti greitai, nereti ir apsinuodijimų bei mirties atvejai. 2012 m. Lietuvoje vien nuo opioidų mirė 44 žmonės. Vidutinis mirusiųjų narkomanų amžius buvo 33,2 metų”, – liūdnos statistikos pažeria G.Belian. Europos Sąjungoje nuo opioidų miršta daugiau kaip 55 proc. narkomanų. Pasveikti be gydymo? Deja,tiesa kur kas liūdnesnė: net ir išėję visą gydymo kursą, nuo 50 iki 75 proc. narkomanų grįžta prie senųjų įpročių. “Iškart po detoksikacijos galvodavau tik apie viena – kaip dar vieną, paskutinį, kartą susileisti. Tai – neišgydoma, potraukis lieka visam gyvenimui. Net ir po ilgalaikės reabilitacijos negali ramiai žiūrėti į aguonų lauką, apima toks ilgesys...” – prisipažįsta Artūras.

“Prie žolytės neįprantama”

Dėl sunkiųjų narkotikų žalingo poveikio diskutuojama palyginti retai. Kas kita – žolyte vadinamos kanapės ir jų gaminiai (marihuana, hašišas). Jos neretai vadinamos lengvaisiais narkotikais arba išvis šiems nepriskiriamos. Išbandęs jas yra kas ketvirtas Europos ar JAV gyventojas, o Lietuvoje – kas penktas paauglys. Vis daugiau žinomų žmonių prisipažįsta sutraukę vieną kitą suktinukę studijų laikais – pradedant aktore Natalie Portman ir baigiant JAV prezidentu George`u W.Bushu. O Lady Gaga neslepia rūkiusi ir po 15 suktinių per dieną. Bene labiausiai žolytę išpopuliarino hipiai – jie nemažai prisidėjo prie to, kad iki šiol kanapės vadinamos taikos ir meilės augalu. “Kanapės apskritai neturėtų būti priskiriamos prie narkotikų, nes prie jų priprantama tiek pat, kiek ir prie bulvių”, – įsitikinęs J.Assange‘as.

Tačiau ar tikrai toji žolytė tokia nekaltutė kaip teigiama? Pasak NTAKD direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, kanapių vadinimas “lengvaisiais” narkotikais – tik narkotikų platintojų triukas: šio termino nepripažįsta nei medicina, nei tarptautinė teisė. “Kanapių žala organizmui moksliniais tyrimais įrodyta neginčijamai, – sako ji. – Kalbant apie trumpalaikį poveikį, jos gali sukelti nerimą, baimę, nepasitikėjimą arba paniką. Pavartojus didesnę dozę galima patirti netgi ūmią psichozę, kuriai būdinga haliucinacijų, asmens tapatumo jausmo praradimas.

Kanapių vartojimas sutrikdo gebėjimą įsiminti ir išlaikyti dėmesį. Neigiamas poveikis dėmesiui, atminčiai, informacijos įsisavinimui ir motyvacijai gali trukti keletą dienų, o kartais – net savaičių, ypač jei rūkoma nuolatos. Nuolatos žolytę traukiantys žmonės tampa vis abejingesni aplinkai, sumažėja jų siekiai, nesinori daryti net to, kas anksčiau teikė pasitenkinimą. Marihuana ramina? Anaiptol. Nustatyta, kad kiekvieną savaitę kanapių rūkantys 12–17 metų jaunuoliai tris kartus labiau linkę į savižudybes nei jų bendraamžiai. Tyrimai rodo, kad ilgai kanapėmis piktnaudžiavusių asmenų menkesnis išprusimas, ne tokia sėkminga karjera, o pajamos mažesnės, nepaisant to, ar jie tebevartoja kanapes, ar yra nustoję tai daryti. Melas, kad jos nesukelia agresijos: tyrimai rodo, kad nuolat jų vartojantys jaunuoliai keturis kartus dažniau griebiasi smurto.”

Dar vienas labai svarbus momentas, pasak G.Belian, kad kanapės dažnai įvardijamos kaip “vartus atveriantys narkotikai”: įprastai nuo jų pradedama, bet ne visada ties jomis sustojama. Prieš kelerius metus šešiose Klaipėdos profesinėse technikos mokyklose atlikti tyrimai parodė, kad nuolat žolytės rūkantys mokiniai, lyginant su kitais bendraamžiais, dvigubai dažniau išbando klubinius ir net septynis kartus dažniau – injekcinius narkotikus.

Gražina Belian pabrėžia: ir nuo kanapių priklausomybė gali būti ne tik psichologinė, bet ir fizinė. “Priklausomybės tikimybė padidėja iki 16 proc., jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25–50 proc., jei jų vartojama kasdien. JAV 62 proc. priklausomybes besigydančių paauglių yra priklausomi būtent nuo kanapių, – teigia ji. – Lietuvoje tokių pacientų taip pat vis daugėja. Ir tai susiję dar su vienu pavojumi – siekiant didesnio efekto, pastaruoju metu jos dažnai apipurškiamos sintetiniu THK. Tai dar pavojingiau sveikatai.”

Vilties teikia nebent tai, kad diduma Lietuvos gyventojų nepritaria kanapių legalizavimui: 2012 metais į klausimą “Ar žmonėms reikėtų leisti legaliai rūkyti hašišą arba marihuaną?” neigiamai atsakė 72,7 proc. respondentų, 13,2 proc. apklaustųjų nematė čia nieko bloga, 14,1 proc. šiuo klausimu buvo nuomonės.

“Legalizuoti reiškia kontroliuoti”

Jei šio blogio žmonijai išnaikinti vis tiek veikiausia nepavyks, gal būtų geriau, jei kontrolę į savo rankas perimtų valstybė? Tai išardytų narkotikų mafijos klanus, sumažintų nusikalstamumą, o pelnas iš šių medžiagų pardavimo patektų į valstybės iždą ir būtų naudojamas įvairioms prevencinėms programoms įgyvendinti, žmonėms gydyti ir pan. Legalūs narkotikai būtų pigesni, tad sumažėtų plėšimų ir vagysčių, kuriuos padaro dozės ištroškę narkomanai. Viskas tik į gera, ar ne?

“Nemoralu siekti materialinės naudos žmonių sveikatos sąskaita, – kirste nukerta G.Belian. – Be to, padidėjus narkotikų vartojimui gerokai padidėtų ir valstybės išlaidos, skirtos sukeliamai žalai mažinti.” Vien JAV 2000 m. produktyvumo nuostoliai dėl piktnaudžiavimo narkotikais valstybei kainavo 110 milijardų dolerių. Dėl nusikaltimų irgi akivaizdu: žmonės kur kas dažniau nusikalsta ne siekdami įsigyti narkotikų, o būdami apsvaigę nuo jų – tarkim, JAV net pusės už smurtinius nusikaltimus areštuotų asmenų narkotikų testas buvo teigiamas. Tarp recidyvistų ryšys dar akivaizdesnis: net keturi iš penkių penkis ir daugiau kartų kalėjusių nusikaltėlių vartoja narkotikus. Tad sakyti, kad narkomanas kenkia tik sau, nėra visiškai tikslu – pasak dr.M.Rosenthal, besisvaiginantys žmonės, peržengę leistiną susinaikinimo ribą, kelia realų pavojų aplinkiniams.

O gal legalizavus narkotikus jų vartojimas kaip tik sumažėtų? Juk sako, kad draudžiamas vaisius – saldesnis... Koks vaisius saldesnis, diskusijų klausimas, bet tai, koks yra dažniau suvalgomas – laisvai padėtas ar giliai paslėptas, – abejonių nekelia. Tai aiškiai rodo ir statistika. “Nuo tada, kai Olandijoje buvo legalizuoti lengvieji narkotikai, juos vartojančiųjų skaičius patrigubėjo ir vis dar stebimas kanapių vartojimo augimas”, – sako Gražina Belian. Panašiai situacija susiklostė ir Aliaskoje. 1975 metais šioje valstijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis laikyti marihuanos savo reikmėms. Nors sprendimas buvo taikomas tik asmenims nuo 19 metų, 1988 m. atliktas tyrimas parodė: jos vartojimas tarp 12–17 metų paauglių padvigubėjo. Po poros metų Aliaskos gyventojai balsavo už tai, kad šis įstatymas būtų atšauktas.

“Kuo daugiau kliūčių nepriklausomai nuo to, ar tai būtų policininkai, ar kivirčai, ar mirties baimė, tuo mažesnė tikimybė, kad jūs tapsite narkomanu. Mes laimime karą su narkotikais vien todėl, kad nesiliaujame su jais kovoti”, – leidiniui “Newsweek” sakė anksčiau narkotikus vartojęs rašytojas Charles'as van Deventeris iš Los Andželo. Draudimai formuoja viešąją nuomonę: tai, kas patenka į įstatymo užribį, įprastai išstumiama ir už normalaus socialinio gyvenimo ribų – gal todėl Lietuvoje narkotikai vartojami gerokai rečiau nei Europoje. G.Belian įsitikinusi, kad prie to nemažai prisidėjo nuo 1999 m. mūsų šalyje nuosekliai įgyvendinama narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika, koordinuojama NTAKD. Įstatymai, griežtos bausmės, aktyvus teisėsaugos darbas, švietimo programos – visa tai lėmė palyginti netolerantišką mūsų požiūrį į narkotikus: 2012 m. apklausus 15–64 metų Lietuvos gyventojus išaiškėjo, kad net 97,6 proc. visuomenės neigiamai vertina narkotikų vartojimą, o 83,2 proc. gyventojų teigė esantys pakankamai informuoti apie narkotikų vartojimo padarinius.

Gaila, bet apie alkoholį kol kas to nepasakysi: vis dar esame tarp daugiausiai geriančių tautų, maždaug ketvirtadalį visų nusikaltimų padaro girti asmenys (2012 m. – 9752), ir tai yra beveik 40 kartų daugiau nei nusikaltimų, padarytų apsvaigus nuo narkotikų (248)! Ar vis dar manome, kad alkoholis yra saugesnė pasirinktis? Pasak G.Belian, tai, kad jis yra legalus, dar nereiškia, jog jį reikėtų rinktis kaip “mažesnį blogį”: “Visos svaiginamosios medžiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimų, priklausomybę, daro žalą žmogaus sveikatai. Nors alkoholio ir tabako prekyba, skirtingai nei narkotikų, yra leistina, ji aktyviai valstybės kontroliuojama ir ribojama, o draudimai vis labiau griežtinami.”

Mes vartojame mažiau

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Lietuvoje narkotinių medžiagų vartojimas yra gerokai mažesnis nei Europos vidurkis. Bent kartą yra bandę...

...kanapių Europoje – 23,7 proc., Lietuvoje – 10,5 proc.;
...amfetamino Europoje – 3,8 proc., Lietuvoje – 1,2 proc.;
...ekstazio Europoje – 3,4 proc., Lietuvoje – 1,3 proc.;
...kokaino Europoje – 4,6 proc., Lietuvoje – 0,9 proc. žmonių.

Kaip veikia populiariausi narkotikai

Ekstazis
Pats populiariausias vakarėlių narkotikas JAV ir Europoje. Dažniausiai parduodamas tablečių pavidalu. Sukelia žvalumo ir laimės jausmą, suteikia energijos, sustiprina jausmus ir pojūčius. Gali pakilti kūno temperatūra, kraujo spaudimas, pilti prakaitas, pagreitėti širdies plakimas, atsirasti raumenų skausmas, pykinimas, nuovargis. Reguliariai ekstazį savaitgaliais vartojantys asmenys neretai patiria kelias dienas trunkančią abstinenciją ir depresiją. Mirtys nuo ekstazio yra retos, tačiau su juo gali būti susiję šilumos smūgis, širdies ar astmos priepuoliai.

Heroinas
Heroinas išgaunamas iš aguonų. Lietuvoje kartais vartojamas vietinės kilmės aguonų koncentratas (vadinamoji “širkė”), bet tai jau vertinama kaip paskutinė degradacijos stadija. Naudojamas suleidžiant į veną arba rūkant. Iš pradžių sukelia susijaudinimą, po kurio jaučiama ramybė, užplūsta šiluma, atsipalaidavimas, sumažėja skausmas, agresija, sulėtėja kvėpavimas (galima net uždusti). Vartojant ilgai gali prasidėti psichozės, pažeidžiamos kepenys, centrinė nervų sistema. Dažni kraujo užkrėtimai, gangrena. Heroinas ankstyvos mirties riziką padidina 6–20 kartų.

Kokainas
Balti milteliai dažniausiai traukiami per nosį. Kartais rūkomas arba švirkščiamas. Tai – labai stiprus stimuliatorius: didina budrumą, suteikia energijos, malšina alkį ir troškulį. Greit priprantama ir prarandama kontrolė. Didelės kokaino dozės išsekina, sukelia nerimą, depresiją, nemigą, kartais – agresiją, norą nusižudyti, kai kuriems išsivysto paranojinė psichozė. Kokaino vartojimas gali pažeisti širdį ir plaučius, sukelti mirtį nuo širdies smūgio ar venų trombozės.

Amfetaminai
Dažniausiai amfetaminai būna baltai pilkų miltelių pavidalo. Jie įprastai ryjami, tačiau gali būti švirkščiami, šniaukščiami ar rūkomi. Suteikia budrumo, energijos, pasitikėjimo savimi, iškalbos, didina darbingumą, poveikis gali trukti iki 12 val. (metamfetamino). Didelės amfetaminų dozės gali sukelti paniką, paranoją ir haliucinacijas. Metamfetaminas ypač pakeičia išvaizdą – vos per metus iš žydinčio žmogaus gali virsti griuvena: sukritusiu veidu, išpuvusiais dantimis ir opomis nusėta oda.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis