46 dydžio drabužius dėvinti moteris - „per stora“ bėgiojimui?

Nuo tada, kai 2003 metais pirmą kartą dalyvavo labdaros bėgime ir išgirdo vaiko šūksnį „Bėk, storule, bėk“, Julie Creffield nuolat girdėdavo replikas apie savo svorį, pradeda pasakojimą portalas womenshealthmag.com.

Tad prieš maratoną užsukusi pas gydytoją ji jau žinojo, ko tikėtis, kai medikas paklausė apie jos svorį. „Problema tame, kad jūs esate netinkamos formos bėgti maratoną, - gydytoją cituoja pati J. Creffield. - Jei akių vartymas būtų labiau priimtinas būdas nepritarimui išreikšti, aš būčiau taip ir padariusi, bet vietoj to tiesiog atsakiau: „Ar jūs norite pasakyti, kad aš esu per stora?“ Į tai gydytojas tik nusišypsojo ir atsisėdo atgal į savo kėdę“.

„Matote, nepaisant mano 18 dydžio (pagal Europos standartus tai atitinka 46 dydį), aš esu bėgikė. Tiesą sakant, buvau bėgike pastaruosius dešimt metų, bėgau ne tik penkių kilometrų labdaros bėgimus, bet ir pilnus maratonus. Bėgu todėl, kad man patinka bėgimas, man patinka bėgikų bendruomenė, kurioje sutikau daug puikių draugų. Taip pat pripažįstu, kad bėgu ir siekdama kontroliuoti savo svorį bei gyventi sveikiau ir laimingiau“, - toliau pasakoja J. Creffield.

„Kaip nutukusi moteris – anot mano gydytojo, būtent tokia aš esu – aš, žinoma, esu susirūpinusi savo svoriu. Šiais laikais dauguma moterų dėl to nerimauja, turint omenyje žiniasklaidos maniją lieknumui. Tačiau po ilgų dietos (kurios pasibaigdavo „yo-yo“ principu) ir galvojimo apie savo svorį metų dabar pasiekiau tą stadiją, kai savo vertės negrindžiu vien tik savo fizine išvaizda, - toliau komentuoja pašnekovė. - Likus trims dienoms iki maratono bėgimo keldama savo mažąją dukrelę pasitempiau nugaros raumenis. Apsilankymas pas savo gydytoją mane absoliučiai įsiutino, nes kiek aš žinau, gera fizinė būklė negali būti įvertinta vien paskubomis žvilgtelėjus į mane. Ir, nepaisant mano mėginimų įtikinti, kad priklausau tiems, kurie reguliariai sportuoja, jis buvo nepalenkiamas dėl savo pirminės diagnozės“.

Tačiau vizitas pas gydytoją J. Creffield pasiryžimo nesužlugdė, ji ir toliau treniravosi ir po trijų savaičių bėgo maratone. O dabar, norėdama suteikti įkvėpimo kitoms putlesnių formų moterims, įkūrė interneto svetainę pavadinimu „Fat Girls' Guide to Running“.

„Man jau bloga nuo medikų patarimų antsvorio turintiems pacientams išbandyti plaukimą ar vaikščiojimą, kad numestų svorio, kai jie gali kur kas daugiau“, - tikina bėgimo entuziastė J. Creffield.

Ji įsitikinusi, kad žmogaus figūra ar išvaizda nebūtinai apsprendžia jo fizinės formos lygį ar sportinius sugebėjimus, ir Julie, turint omenyje ilgametę jos bėgiojimo patirtį, tai puikiai žino. Žinoma, privalu turėti omenyje, kad bet koks pradedantysis, nepriklausomai nuo jo svorio, privalo daryti viską palengva, kad išvengtų traumų. O jeigu turite kokių nors sveikatos sutrikimų, labai svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie ketinimus saugiai į savo dienos režimą įtraukti treniruotes.

Bet kokiu atveju, ši istorija yra puikus priminimas, kad nepriklausomai nuo to, esi putlutė ar perkarusi, tavo pasiekimus apsprendžia ne vien kūno kilogramai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis