Esi tai, ką valgai: kokią įtaką maistas daro tavo gyvenimui

Tikrai girdėjai šią frazę: “Esi tai, ką valgai”. Tik gal rimtai neįvertinai – mes linkę tikėti, jog mūsų charakterį, išorę, įpročius, netgi gyvenimo būdą lemia genai, Zodiako ženklas, Mėnulio fazės, dar milijonas kitų dalykų, tik ne maistas. Ar ne per greitai padarėme išvadas?

Antropologų nuomone, maistas – vienas esminių veiksnių, paskatinusių beždžionę tapti žmogumi. Priešistoriniais laikais australopitekai buvo priversti taikytis prie aplinkos pokyčių – į augalinį racioną įtraukti gyvulinės kilmės maisto. Neturėdami stiprių nagų ir iltinių dantų, jie tobulino medžioklės įgūdžius ir drauge plėtė socialinius ryšius. Būtent medžioklė bei susitelkimas į būrius padėjo jiems išgyventi, skatino evoliucijos raidą: jų kūnai tapo didesni, vystėsi smegenys, ilgėjo gyvenimo trukmė.

O štai neandertaliečiai buvo visaėdžių australopitekų priešingybė. Mokslininkai, ištyrę jų kaulus, nustatė, kad jie mito kone vien mėsa. Žodžiu, neandertaliečių mitybos įpročiai (daug mėsytės be jokių konservantų) visiškai derėjo su jų dideliu energijos poreikiu (klimatinės sąlygos nelepino, dėl maisto teko sunkiai ir iš visų jėgų kovoti), tačiau ribotas racionas nebuvo į naudą: neandertaliečiai išmirė.

Šį istorinį faktą pateikiame ne dėl to, kad puoselėjame minčių priversti tave atsisakyti gardaus kepsnio ar vištos kulšelės. Tiesiog norime pademonstruoti paprastą tiesą: tai, ką valgai, tau išties gali labai smarkiai atsirūgti.

Biologinis ginklas
Mūsų tolimų protėvių gebėjimas pereiti prie baltyminio maisto padėjo jiems iš aukštesniųjų primatų virsti homo sapiens. Sakai, kuo čia dėti baltymai? Viskuo, nes negaudamos pakankamai baltyminio maisto smegenys negali vystytis. O koks homo sapiens be smegenų? Dar labiau pagilinę jų vingius homo sapiens išmoko ruošti įvairius patiekalus ir ilgainiui kulinariją pavertė menu. Tik problemų dėl to nesumažėjo. Atvirkščiai, mūsų laikų žmonės, gyvendami patogiomis sąlygomis, turėdami medicinos draudimą ir maisto produktų pritutintus prekybos centrus, vis dažniau kenčia – ir fiziškai, ir dvasiškai. “Mūsų protėvių valgiaraštyje buvo gausu vaisių ir daržovių. Šiandien mes vartojame daug cukraus, konservantų, pusgaminių. Maistas skatina mus dažnai sirgti, per anksti senti, kelia organizmui stresą”, – įsitikinęs Paleolito dietos autorius – legendinis JAV dietologas Ozas Garcia, į kurį pagalbos kreipiasi daug Holivudo žvaigždžių. Šios dietos šalininkai laikosi nuomonės, jog civilizacijos laimėjimai, darantys mūsų gyvenimą paprastesnį ir įdomesnį, drauge yra kalti ir dėl daugelio problemų, nes iš esmės pakeitė mūsų mitybos įpročius, privertė vartoti nevisaverčių produktų. Priešingas pavyzdys – džiunglėse išlikusios gentys, kurių maistas – toks pat kaip ir prieš dešimtis tūkstančių metų. Joms nežinomos civilizacijos ligos: diabetas, artritas, depresija, šizofrenija, nutukimas.

Vadinasi, tai, kas kadaise mums padėjo vystytis, dabar žudo? Ir kas ta Paleolito dieta? Ogi maistas, kurį galima surinkti rankomis bei primityviais įrankiais ir ruošiant minimaliai apdoroti. Dietologo dr. Ozo ir jo šalininkų nuomone, didžiausi žmonijos priešai – pieno produktai, kruopos, bulvės ir augaliniai riebalai. Vaje, o kaip tada naudingosios ryžių ir avižų savybės? O kefyras ir varškė, taip vertinami sveikos gyvensenos aistruolių? Lazdos dviem galais principas veikia ir šiuo atveju.
Tačiau vienu klausimu Paleolito dietos šalininkai tikrai teisūs: dauguma mūsų nelaimių kyla dėl to, kad mums stinga šviežių ir natūralių produktų. Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų mityba taip pakito, kad, specialistų teigimu, iš dalies lemia net psichikos sutrikimus. Juk su maistu mes gauname svarbių elementų, turinčių įtakos organizmo raidai ir sveikatai – ne tik fizinei, bet ir psichologinei.

Šokolado skonio depresija
Psichoanalitikų nuomone, susikaupė daugybė informacijos – ir tikrų faktų, ir iliuzijų, kokią įtaką mums daro vieni ar kiti produktai, kaip jie veikia mūsų emocinę būklę. Labiausiai linksniuojamas cukrus. Jis siejamas su teigiamomis emocijomis: juk taip saldu stresą užkąsti šokoladuku – iškart gyvenimas šviesesnis. Deja, šviesa greitai išblėsta, saldumas – išgaruoja. Specialistai įspėja: cukrus išties skatina laimės hormonų endorfinų gamybą, tačiau nuolat verčiamas jų išskirti organizmas atpranta pats rodyti iniciatyvą juos gaminti. O tai pamažu skina kelią depresijai, psichosomatiniams sutrikimams ir priklausomybėms: imama gyvenimą gerinti alkoholiu, narkotikais.

Vienos Roterhemo (Didžioji Britanija) klinikos dietologas pasiūlė psichikos problemų kamuojamus pacientus gydyti... sveikesniu maistu. Jo teigimu, tokie žmonės įprastai valgo pernelyg daug greitojo maisto, šokolado, traškučių, kitų cukraus gausių produktų, išgeria nemažai kokakolos. Dėl neigiamos greitojo maisto įtakos psichikai sutinka ir Kanados specialistai: jų atliktų tyrimų duomenimis, greitojo maisto restoranų mėgėjai tampa nekantrūs, jie trokšta skubiai patirti malonumą. Maža to, siekia greitai daug uždirbti ir čia pat tuos pinigus išleisti. Aminorūgščių, vitaminų, mineralų negausus maistas atbukina iniciatyvą, aktyvumą, išskirtinį mąstymą – smegenys tiesiog liaunasi galvoti apie naudą organizmui, susitelkia tik į viena: kaip jį pasotinti. Tiksliau, persotinti.

Sudraskyti ir persivalgyti
Tiesą sakant, iki pusgaminių, papildų ir konservantų eros žmonės puikiai išmanė apie maisto galias. Budistų vienuolynuose nuo seniausių laikų maistą ruošė tik labiausiai pažengę mokiniai, buvo atsisakoma valgyti, jei maistą ruošė supykęs, liūdnas žmogus. Valgant nebuvo galima skubėti, nes taip programuojamos skubotos mintys ir veiksmai. Persijoje moterys žinojo receptų, kurie vyrams sužadindavo seksualinę energiją, skatindavo jų kovinę dvasią. Tačiau pedantiškiausi maisto klausimais buvo indų vedų kūrėjai. Jų nuomone, skanaudami to ar kito maisto mes galime tapti ramesni ar susijaudinę, darbingi ar tingūs, geri ar blogi. Grūdai, vaisiai, daržovės, riešutai, aliejus, medus – tiesiausias kelias į aiškų protą ir sveiką kūną. Žuvis, kiaušiniai, svogūnai, česnakai, pipirai, visa, kas aštru, kartu ir sūru, žadina geismus bei aistras. Kiauliena, jautiena, vynas, visi nešvieži produktai griauna kūną ir sąmonę, sukelia apatiją, liūdesį, silpnumą.

Gali tokia senovės išmintimi tikėti, gali netikėti, tačiau net ir ne proto bokštas supras: šios rekomendacijos labai artimos toms, kurias kartoja bent kiek sveika mityba besidomintis žmogus ir brangininkai XXI amžiaus dietologai.

Beje, ir dietologai, ir psichologai skatina kreipti daugiau dėmesio ne tik į tai, ką, bet ir kiek valgai. Mat mūsų dienomis polinkis persivalgyti akivaizdus, vis daugiau žmonių kamuoja antsvoris. Psichologų teigimu, kai kuriems žmonėms didėjantis kūnas tampa priemone atkreipti į save dėmesį. Kai prasčiau ima sektis asmeninis gyvenimas, darbas, problemas mėginama suvalgyti ir padidėjusiu kūnu tarsi išrėžti: “Matote, aš irgi esu!” Kita vertus, dieta taip pat neigiamai veikia psichiką: specialistų teigimu, ilgai vartojant nemėgstamą, neskanų maistą tikrai galima patirti psichologinę traumą.

Tai ką gi daryti? Atsigręžti į gamtą. Laukiniai gyvūnai mitybos klausimais elgiasi gerokai išmintingiau: ėda tik tai, kas jiems skanu, jų maistas natūralus, o svarbiausia – jie jaučia saiką. Ir, kitaip nei mes, homo sapiens, nežino, kas yra prastas virškinimas, nutukimas ir ankstyva senatvė. Pasirodo, būna atvejų, kai nežinoti – tikrai geriau nei žinoti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis