Kas iš tiesų vyksta menstruacijų metu

Kokia kas mėnesį moteris kankinančių menstruacijų prasmė? Atrodytų, naudos jokios – vieni nepatogumai: prastai jautiesi, padidėja apetitas, skauda visą kūną... O kur dar PMS! Taip, taip... Savaitę vaikštai suirzusi dėl priešmenstruacinio sindromo, dar savaitę sergi – pusė mėnesio taip ir praeina! Kas gi iš tiesų tuo metu vyksta tavo organizme?

Reprodukcinio amžiaus moterų organizme vyksta dėsningi hormoninio aktyvumo svyravimai. Menstruacinio ciklo esmė – paruošti organizmą potencialiam nėštumui. Ir visai nesvarbu, pastosi tu ar ne – organizmas reguliariai tam ruošiasi. Terminas „menstruacijos“ atspindi proceso periodiškumą (nuo lotyniško žodžio mensis, kuris reiškia mėnesį). Vidutiniškas ciklas trunka 28 dienas ir yra padalintas į kelis etapus: folikulų, ovuliacijos ir liuteino (geltonkūnio) fazes. Menstruacinį ciklą reguliuoja keturi pagrindiniai hormonai: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), estrogenas ir progesteronas.

Folikulų fazėje hipofizė (posmegeninė liauka) į kraują išskiria FSH, kuris stimuliuoja kiaušialąsčių vystymąsi. Apvalkalu padengta kiaušialąstė vadinasi folikulu. Be to, FSH didina estrogeno gamybą, kuris mažina paties FSH išsiskyrimą. Tokiu būdu pasiekiama hormoninė pusiausvyra ir neleidžiama susiformuoti pernelyg dideliam folikulų skaičiui. Vienas iš besivystančių folikulų tampa dominuojančiu, tuo pačiu slopindamas kitų folikulų augimą.

Ovuliacijos fazė prasideda praėjus keturiolikai dienų nuo folikulų fazės pradžios. Ovuliacijos metu hipofizė, veikiama estrogenų, išskiria didelį kiekį LH. Kiaušialąstė išsivaduoja iš apvalkalo ir pasiekia kiaušintakio angą. Tuo metu gimdos kaklelio išskiriamos gleivės tampa klampesnės ir gausesnės – tai palengvina spermatozoidų prasiskverbimą link kiaušialąstės.

Liuteino fazė prasideda iškart po ovuliacijos. Šiame etape vyksta štai kas: kai kiaušialąstė išsilaisvina iš folikulo, šis transformuojasi į visiškai naują darinį – geltonkūnį. Ši struktūra išskiria progesterono hormoną, kuris gimdą paruošia nėštumui.

Jeigu įvyksta apvaisinimas, apvaisinta kiaušialąstė kiaušintakiu pasiekia gimdą ir įsitvirtina į jos gleivinę (nuo šios akimirkos moteris laikoma nėščia). Priešingu atveju kiaušialąstė tranzitu keliauja per gimdą, o gleivinė atmetama kartu su menstruacinėmis išskyromis – taip prasideda naujas menstruacinis ciklas.

Per gyvenimą kiaušialąstės kiaušidžių viduje žūsta iki menopauzės pradžios, kai jų skaičius galutinai išeikvojamas. Gimus mergaitei jos organizme yra maždaug vienas milijonas kiaušialąsčių, tačiau iki lytinio brendimo pradžios jų telieka apie 300 tūkstančių. Iš jų 300-400 patiria ovuliaciją, o likusios degeneruoja ir šis procesas nenutrūksta nei nėštumo metu, nei vartojant kontraceptinius preparatus.

Cosmo skaitytojų patirtis

60 proc. merginų pirmųjų mėnesinių sulaukė būdamos 10–13 metų.
48 proc. mėnesinės paprastai trunka 3–5 dienas.
76 proc. kamuoja smarkus PMS.
37 proc. labiausiai vargina apatinės pilvo dalies skausmai.
24 proc. kankina nuotaikų kaita.
39 proc. PMS bando lengvinti gerdamos simptomus švelninančių arbatų ir vaistų skausmui malšinti.
38 proc. tiesiog kenčia skausmingus simptomus.
91 proc. nesiima priemonių, kad išvengtų tokių pat nemalonumų per kitas mėnesines.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis