Ginekologinė liga, kuria dažniausiai suserga aktyvios moterys

Nėra blogiau nei tos ligos, kurias labai sunku diagnozuoti ir laiku joms užkirsti kelią. Endometriozės atsiradimo priežasčių daug, o simptomai ne visuomet aiškūs. Dalis moterų net neįtaria sergančios šia sudėtinga liga.

Endometriozė Lietuvoje tapo gana aktualia problema. Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet registruojama apie 700 naujų ligos atvejų.

ENDOMETRIOZĖS IR NEVAISINGUMO RYŠYS

Ligos pavadinimas kilęs nuo žodžio endometras, kuris reiškia gimdos sienelės dalį, gleivinę, kuri per menstruacijas atsiskiria ir pasišalina iš organizmo. Ši ginekologinė liga išsivysto tada, kai į endometrą panašus audinys pradeda vešėti už gimdos ribų, patenka į kiaušides, kiaušintakius, pilvaplėvę, to audinio gali būti randama užgimdinėje įduboje, gimdos sienelėje.

Nuo ko paprastai susergama endometrioze? Neaišku. Viena ryškesnių versijų  imuniteto susilpnėjimas, kai imuninė sistema svetimus audinius vertina kaip savus, kai gimdos gleivinėje vyksta alerginė reakcija, kuri perauga į sudėtingą ligą. Kita versija  endometriozė išsivysto dėl hormonų pokyčių organizme.

Statistika atskleidžia, kad 2040 proc. atvejų endometriozė diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis.

Nuotr. Shutterstock

SIMPTOMAI, KURIŲ NEGALIMA IGNORUOTI

Ši liga vadinama viena klastingiausių, nes dažnai moteris nieko nejaučia, ir ji diagnozuojama tik įprastinės ginekologinės apžiūros metu arba ieškant nevaisingumo priežasčių. Tačiau pasitaiko, kad moteris jaučia juosmenyje ar kirkšnyse skausmus antroje ciklo pusėje. Į tai nekreipia dėmesio, nors šie ženklai rodo ligos progresavimą.

Būna, kad prieš mėnesines endometras pradeda kraujuoti, išmušdamas iš vėžių įprastinį ciklą. Taip pat endometriozė gali pasireikšti stipriais skausmais, jaučiamais lytinio akto metu ar per mėnesines. Skausmo intensyvumas priklauso nuo moters nuovargio, aktyvumo, skausmo toleravimo ar fizinio krūvio.

Nuotr. Shutterstock

AR TU PRIKLAUSAI RIZIKOS GRUPEI?

Liga puola įvairaus amžiaus moteris. Keletą kartų gimdžiusios, endometrioze serga rečiau nei bevaikės. Šia liga gali sirgti tiek paauglės, tiek moterys po menopauzės.

Medikų pateikiamais duomenimis, endometriozė „myli moteris, kurios gyvena aktyvų, emociškai turtingą gyvenimą. Į rizikos grupę patenka:

 veiklios moterys, kurios neišbrenda iš rūpesčių rato, vėlai eina miegoti, dažnai keliauja, kirsdamos skirtingas klimato zonas;

 damos, kurios per daug mėgaujasi saule ir dažnai deginasi soliariumuose arba dažnai vyksta į šiltus kraštus. Esmė ta, kad saulės spinduliuotė  vienas iš rizikos veiksnių. Po jų eina vonios, purvas, intensyvus masažas;

 moterys, gyvenančios aktyvų lytinį gyvenimą ir dažnai keičiančios partnerius;

 moterys, kurioms buvo atliktos operacijos  Cezario pjūvis, apendicitas, prideginimas gimdos kaklelyje ir pan.

GYDYMAS

Nėra vieno universalaus endometriozės gydymo metodo. Jį gydytojas parenka įvertinęs moters sveikatos būklę, nusiskundimus ir poreikius. Jei liga nesukelia nepatogumo ir nėra plačiai išplitusi, pacientė negydoma, tik stebima. Kai moterį vargina stiprus skausmas, skiriamas gydymas vaistais, padedantis užkirsti kelią šiam negalavimui.

Endometriozės gydymas yra ilgalaikis, todėl turi būti skiriami veiksmingi ir saugūs preparatai. Gydymas hormonais dažniausiai efektyviai slopina skausmą, nes būtent mėnesinių ciklo metu hormonų veikiami endometriumo dariniai storėja, plyšta ir kraujuoja. Progestinų tabletės gali sulėtinti šiuos procesus ir apsaugoti nuo naujų darinių susidarymo. Toks gydymas visam laikui endometriozės neišnaikina, jį nutraukus, simptomai gali atsinaujinti.

Matomi endometriozės židiniai gali būti šalinami atliekant chirurginę operaciją, pavyzdžiui, laparoskopiją. Paprastai operuojamos tos moterys, kurioms jokie medikamentai nepadeda.
Jei ligos židiniai nedideli, o skausmo bei išskyrų nėra, svarbu neleisti ligai plėstis. Tuomet turi būti stiprinamas imunitetas, geriami multivitaminai.

VERTA ĮSIMINTI: LIGOS PROFILAKTIKA

Endometriozės riziką gali sumažinti šios priemonės:

 maksimaliai sumažinti streso galimybes kasdieniame gyvenime, daugiau atsipalaiduoti, ilsėtis, o ne ilgas valandas praleisti ten, kur jaučiama įtampa;

 reguliariai lankytis pas ginekologą, patariama bent 12 kartus per metus;

 laiku gydyti lėtinius ginekologinius susirgimus;

 išlaikyti normalų kūno svorį (nesilaikyti alinančių dietų);

 reguliariai sportuoti;

 valgyti visavertį maistą. Rekomenduojama kasdien valgyti vaisių ir daržovių. Kavos, arbatos ir gazuotų gėrimų kiekį geriau sumažinti;

 laikytis elementarių higienos taisyklių menstruacijų metu (neturėti lytinių santykių, stengtis apsieiti be tamponų, vengti didelio fizinio krūvio, ypač kojų kėlimo į viršų gulint ant nugaros).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis