Lieknėjančioms: kodėl verta atsigręžti į pirmykštę mitybą

Šiais laikais viso pasaulio moterys ieško veiksmingų, o pastaruoju metu ir kuo sveikesnių būdų, padedančių numesti svorio ir sureguliuoti mitybą. Visame pasaulyje žymios produktų linijos „Nutrilite” vadovas Semas Rehnborgas (Sam Rehnborg), apkeliavęs daugelį pasaulio šalių ir tyrinėjęs skirtingų žmonių mitybos įpročius, žino atsakymus į šiuos svarbius klausimus.

„Turime galvoti apie viso gyvenimo pokyčius, o ne apie trumpalaikes dietas”, – paprastą, tačiau kartais sunkiai įvaldomą taisyklę atskleidžia mitybos ir papildų žinovas, pats jau daugelį metų gyvenantis sveikai ir savo pavyzdžiu skatinantis tai daryti kitus.

Pavyzdys – pirmykštė mityba

Cheminės inžinerijos bakalauras, biochemijos magistras ir filosofijos mokslų daktaras S. Rehnborgas, valdantis multivitaminų ir multimineralų produktų liniją, daugelį metų paskyrė kelionėms aplink pasaulį.

„Žmonės visame pasaulyje labai skirtingi, mitybos įpročiai – taip pat. Nors ir labai stebėtina, lankant skirtingas šalis beveik visada galima padaryti vienodas išvadas. „Pasaulinė fitonutrientų ataskaita“ rodo, jog apie 80 proc. pasaulio gyventojų nesuvalgo sveikatos specialistų rekomenduojamų 5-6 daržovių ir vaisių porcijų per dieną“, – patirtimi dalijasi S. Rehnborgas.

Kodėl mums reikia tiek daug augalinio maisto? Mokslų daktaras ragina prisiminti žmonių, gyvenusių prieš 10 tūkstančių metų, gyvenimo būdą. Juk mūsų genai tie patys. Kadaise žmonės buvo medžiotojai, daug dirbo laukuose, maisto turėjo susirasti patys. Tada dienos kalorijų norma siekdavo mažiausiai 6000. Šiuolaikinis žmogus dažnai darbo dieną praleidžia kėdėje prie kompiuterio ir neturi galimybės judėti tiek daug.

Geriausias maistines medžiagas gauname iš augalų. Ypatingai svarbu – jų spalvų įvairovė, mat tik valgydami įvairialypį maistą gausime visų mums reikalingų maistinių medžiagų. Vaisių ir daržovių spalvų paletė svarbi dar ir dėl to, jog ryškios augalų spalvos reiškia, kad vaisiuje ar daržovėje gausu fitonutrientų – natūralių apsauginių medžiagų. Tyrimai rodo, jog fitonutrientų gausa yra labai naudinga žmogaus sveikatai.

„Būtent todėl pakankamas spalvotų vaisių ir daržovių porcijų kiekis per dieną yra labai svarbus. Norėdami turėti gerą sveikatą, turime stengtis išlaikyti balansą, o to šiais laikais dažnai nedarome. Valgome daug pusgaminių, kuriuose gausu cukraus ir riebalų. Iš jų gauname tik pigios energijos – lengvai sukaupiame kalorijas, kurios mums visiškai nenaudingos. Negauname pakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurių netrūko augalinėje dietoje, natūraliai susiklosčiusioje prieš daugybę metų“, – pasakoja „Nutrilite” produktų linijos ambasadorius.

Džiugi žinia – dietos nereikalingos, o dažniausiai – ir kenksmingos

Mitybos tyrimais besidominčio mokslų daktaro teigimu, antsvoris – didžiulė problema beveik visose pasaulio šalyse. Ypač tose, kuriose žmonių pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Ypač ši problema aktuali JAV, tačiau S. Rehnborgas pastebi, jog ir daugelis kitų šalių sparčiai perima vakarietiškos mitybos ypatumus.

„Pagrindinė antsvorio priežastis – suvartojame daugiau kalorijų, nei galime išnaudoti. Kartais vienoje pusgaminio dėžutėje gali būti visos paros kalorijų norma, tačiau ja nei pasisotiname, nei gauname naudingų medžiagų“, – atskleidė mitybos specialistas.

Amerikietis skeptiškai žvelgia į bet kokias dietas. Ypač tas, kurios reikalauja tam tikrą laiką valgyti tik vieną produktą. Savaitę valgydamas vien ryžius, gal ir numesi svorio, tačiau tikrai negausi visų reikalingų maistinių medžiagų ir nebūsi sveika.

„Įvairovė ir balansas yra kertiniai akmenys mityboje. Turime valgyti kuo daugiau ir kuo įvairesnio augalinės kilmės maisto, tačiau nepamirškime ir kitų maistinių medžiagų. Suvalgyti pakankamai angliavandenių nėra sunku – jų gausu bulvėse, ryžiuose, duonoje, tačiau dažnai pamirštame baltymus. Jų per dieną reikėtų suvalgyti apie 40-50 gramų. Jei valgote mėsą, sunku nebus, tačiau ir ją reikia rinktis atsargiai. Taip mėgstamoje kiaulienoje gausu kenksmingų riebalų. Geriau rinktis paukštieną ar žuvį. Visiškai vegetariška dieta gali būti ideali. Tačiau reikia paieškoti būdų, kaip iš tokios dietos gauti pakankamai augalinių baltymų. Mano dukra – vegetarė. Nepažįstu sveikesnio žmogaus. Tačiau ji tam skiria labai daug laiko“, – pasakojo specialistas.

Jis patarė nesižavėti ir dietomis, kurios reikalauja vienu metu valgyti tik vienos rūšies maistą, pavyzdžiui, baltyminį. Jo teigimu, tokiu atveju gal ir numesite kažkiek svorio, tačiau pradėjus maitintis įprastai, svoris greitai grįš.

„Būtina keistis visam gyvenimui, o ne kelioms dienoms ar savaitei. Daugelis dietų būtent ir sukurtos trumpam laikui, tačiau iš esmės pakeitus mitybą svoris susireguliuos natūraliai ir galėsite nebesukti dėl jo galvos“, – ryžtis pokyčiams ragina S. Rehnborgas.

Mokslų daktaras pataria semtis įkvėpimo iš Viduržemio jūros regiono žmonių mitybos. Dėl savo gerųjų savybių Viduržemio jūros regiono dieta pasaulyje yra itin populiari. Šiame regione žmonės valgo daug augalinio ir ląstelienos kupino maisto, o stalai nuolat nukrauti šviežiais vietiniais produktais. Daug vaisių ir daržovių, riešutų, truputis vyno ir žuvies – puikus balansas.

Vietiniai produktai, pasak S. Rehnborgo, yra puiki išeitis, norintiems sveiko gyvenimo būdo. Dažniau keliaukite į vietinius turgelius ir savo racioną lengvai papildysite reikalingomis medžiagomis. Organiški produktai taip pat gerai, tačiau geriau valgyti vietinį maistą, nei organišką produktą, kuris atvežtas iš Čilės. Jis rekomenduoja auginti ir savo daržoves. Tam užtenka ir paprastos palangės. Kadangi skirtingų rūšių ir spalvų vaisiai suteikia skirtingų maistinių medžiagų ir skirtingai stiprina sveikatą, neapsiribokite vos keliomis rūšimis vietinių produktų. Atraskite daugiau pakaitalų jūsų regione retesniems augalams. Pavyzdžiui, geltonos ir oranžinės spalvos vaisiai ir daržovės savyje turi fitonutrientų, gerinančių regėjimą. Tačiau tai nereiškia, jog būtina valgyti tik plantanus ar melionus. Juk Lietuvos ūkininkai augina puikias morkas ir moliūgus.

Nors subalansuotoje mityboje netrūksta reikiamų vitaminų ir mineralų, Semas Rehnborgas neslepia, kad visišką balansą sunku pasiekti gyvenantiems šaltesnėje zonoje. Žiemą gauti visų reikalingų medžiagų vien iš maisto produktų – beveik neįmanoma. Pritrūksime ne tik su maistu gaunamų vitaminų ir mineralų, bet ir su saule pasisavinamo vitamino D.

Lieknas – nebūtinai sveikas

Neretai įsivaizduojame, jog jei žmogus lieknas – sveika mityba jam rūpintis nereikia. Mokslų daktaras skubina susimąstyti – ne lieknas kūnas, o sveikata yra svarbiausias gyvenimo elementas.

„Jei esi lieknas, nereiškia, kad esi sveikas. Keliaudamas po pasaulį galiu tai drąsiai patvirtinti. Daugelis žavisi japonų ar korėjiečių moterų lieknumu, tačiau tyrimai atskleidžia, kad lieknos, kartais beveik permatomos rytietės moterys dažnai turi itin didelį procentą kūno riebalų, nesveikus kaulus ir daugybę kitų problemų. Gaila, kad šiuolaikinė grožio industrija yra įskiepijusi nesveiką požiūrį į kūną ir verčia pamiršti sveikos mitybos ir sporto principus“, – sakė sveiko gyvenimo puoselėtojas.

Mokslų daktaras primena – nebesame laukiniai kasdien medžiojantys ar dirbantys laukuose. Turime šį judėjimo trūkumą pakeisti sportu. Fizinis aktyvumas privalomas kasdien.

„Iš pradžių gali būti sunku, tačiau patikėkite, kuo daugiau sportuoji – tuo daugiau to norisi. Sportas tikriausiai yra dar svarbiau nei mityba. Juk sportuojantys žmonės natūraliai linksta prie sveikesnio maitinimosi, taigi susitvarko abi sritys. Aš pats sportuoju po dvi valandas kasdien“, – šypsojosi S. Rehnborgas.

Tai ką gi valgo šis amerikietis, kuris sveikos mitybos idėjas skleidžia visame pasaulyje?

„Man pasisekė – mano žmona italė, – juokiasi S. Rehnborgas. – Laikomės Viduržemio jūros regiono mitybos principų. Valgome daug salotų, sriubų, troškinių. Labai svarbus pirmasis dienos maistas. Reikia gerų baltyminių pusryčių, nes taip pasikrauname visai dienai. Pusryčiaujant reikėtų labiausiai vengti saldžiųjų angliavandenių. Jie staigiai pakels cukraus lygį kraujyje, bet jis taip pat greitai ir nukris, kartu pasiimdamas ir visos dienos energiją. Likusią dienos dalį svarbiausiai kuo labiau laikytis augalinės mitybos principų, papildyti mitybą reikalingu baltymų kiekiu, vengti pusgaminių, daugiau gaminti namuose, sekti suvartojamų riebalų ir cukraus kiekį.“
Mitybos specialistas pabrėžia, jog itin svarbu ir disciplina – būtina sekti, ką per dieną valgėte, kiek fizinės veiklos turėjote. Taip pat turėtumėte nepamiršti miego – 7-8 val. miego tiesiog būtinos norintiems sveikai gyventi.

Gyvenimą turime perimti į savo rankas

„Tai, jog sveikai gyvensenai neturime laiko – prastas pasiteisinimas. Privalome rasti laiko savo sveikatai. Juk esame patys atsakingi už savo gyvenimą. Kai kurie turtingiausi pasaulio žmonės atiduotų viską, jei galėtų grįžti laiku atgal ir pasirinkti teisingą gyvenimo būdą. Teisingai valgantis, sportuojantis, pakankamai miegantis žmogus gyvens labai ilgai“, – sako sveikos mitybos specialistas.
Pasak S. Rehnborgo, svarbiausia pasiryžti peržengti psichologinį barjerą. Ryžto padės įkvėpti žmogus, kuris jau gyvena sveikai ir gali tapti siekiamu pavyzdžiu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis