Jelena Tulčina apie produktus, kurių mūsų organizmas netoleruoja (1)

Dažnai valgydami susimąstome tik apie skonį, kurį jaučiame valgydami ir sotumo jausmą, ateinantį pavalgius. Viso pasaulio medikai vieningai teigia, kad turėtume atidžiau rinktis, ką dedame į burną – ligos jaunėja, jų daugėja, o mūsų mitybos įpročiai darosi vis nesveikesni ir tolsta nuo pagrindinių principų, kurių turėtume laikytis.

„Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja Jelena Tulčina teigia, kad atlikus beveik 40 tūkstančių maisto netoleravimo testo tyrimų pastebėjo, jog yra produktų, kurie netinka beveik visiems. Kai šie produktai patenka į mūsų kraują, jie traumuoja imuninę sistemą, žūsta baltosios kraujo ląstelės, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, kurie sukelia kraujo uždegimą. Užterštas kraujas toliau cirkuliuoja po visą organizmą ir sukelia uždegimą visoje sistemoje. Kadangi mūsų organizmas nesugeba suvirškinti to netinkamo maisto, visa pūvanti ir rūgstanti masė keliauja per plonąjį žarnyną, kurio gaurelius atrofuoja ir žarna darosi dehermetiška – skylėta. Taip toksinai patenka į kraują. Taip pat jie patenka ir iš storosios žarnos, kur nebevyksta jokie virškinimo procesai, tik medžiagų pasisavinimas. Mūsų organizmas mėgina kraują išvalyti per organus filtrus – kepenis ar inkstus. Kuomet užsiteršia ir šie organai, žmogui gali atsirasti odos bėrimai, žvynelinė, atopinis dermatitas, egzema, spuogai, migrena, pradėti augti akmenys tulžies pūslėje ar inkstuose, atsiranda migrena, bronchinė astma, nosiaryklės problemos, alergijos simptomai, nutukimas...

Pirmoji produktų, dažniausiai netinkančių mūsų imuninei sistemai, grupė yra pieno produktai. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys daugiau pieno produktų, dažniau serga insultu, infarktu ar vėžiu. „Pasaulyje daugiau nėra žinduolių, kurie vartotų kito žinduolio pieną. Žmonės vieninteliai sugalvojo, kad tai gali būti gera mintis,“ – sako gydytoja J. Tulčina. Jos teigimu, vartojant pieno produktus, žmogaus organizme gaminasi antikūniai ir galiausiai atsiranda atsparumas insulinui. Tuomet – pirmojo tipo cukrinis diabetas. „Jau nekalbant apie tai, kokios medžiagos mus pasiekia su karvės pienu antibiotikai, kiti karvėms duodami vaistai,“ – stebisi J. Tulčina.

Antroji produktų, kurių reikėtų vengti, grupė yra rugiai ir kviečiai. Tai grūdai, kuriuose daugiausia glitimo – baltymo, atrofuojančio plonojo žarnyno gaurelius. Tai žarną daro dehermetišką – skylėtą. Taip toksinai patenka į kraują. „Negana to, dabartiniuose kviečiuose, kurie auginami pagal tam tikrus greito auginimo standartus, yra baltimas gliatinas, kuris yra opiatas. Tas opiatas atėjęs į kraują, patenka į smegenis, kur yra receptoriai, kurie suriša opiatus ir atsiranda priklausomybė duonai.,“ – teigia natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje.

Žinoma, vienas iš netinkamų mūsų imunitetui produktų yra cukrus. Šis produktas Europoje atsirado neseniai – vos prieš keturis – penkis šimtus metų. Pirmieji, kaip delikatesą, jį vartojo turtuoliai. Deja, jie pirmieji pradėjo skųstis kariesu. „Cukrus maitina bakterijas ir sudaro tinkamą terpę plisti grybeliui. Taip pat cukrus maitina vėžines ląsteles,“ – sako gydytoja J. Tulčina. Jos teigimu šiuo metu atliekami kompiuterinio tomografo tyrimai, kurių metu žmogui duodama suvalgyti radioaktyvaus cukraus ir vėliau jis peršviečiamas.

Didžiausios cukraus sankaupos būna kaip tik aplink vėžio židinius. „Tai turėtų būti puiki motyvacija žmonėms, kad suprastų, kad cukrus, ypač tas, kuris dedamas į gaminius, yra labai pavojingas mums. Pasaldinta arbata ar vanduo dar taip stipriai nekenkia, kaip pyragai, šokoladas ar saldinta košė,“ – teigia gydytoja.

Daugelio rytas beveik visuomet prasideda nuo kavos puodelio. Tai yra stimuliatorius, be kurio dažnas mūsų neįsivaizduoja savo gyvenimo. J. Tulčina pastebi, kad jei teisingai maitintumėmės, mūsų organizmui nereikėtų eikvoti energijos netinkamo maisto virškinimui ir jokie stimuliatoriai reikalingi nebūtų. Anksčiau žmonės valgydavo tik tai, ką rasdavo ant žemės ar nusiskindavo nuo augalų. Gydytojos pastebėjimu, žmonėms reikėtų sumažinti mėsos suvartojimo kiekį. Ją pradėjome valgyti tuomet, kai iš pietų žmonės pradėjo migruoti į šiaurę ir pritrūko maisto. „Deja, mūsų virškinimo traktas ir net fiziologija nepritaikyta valgyti mėsai. Galų gale, net ir stipriausi mėsėdžiai gyvūnai valgo ne patį grobį, o jo skrandžio turinį. Mėsą vėliau išėda silpnesni plėšrūnai,“ – gamtos dėsnius atskleidžia gydytoja J. Tulčina. „Nuo per didelio mėsos kiekio mūsų organizmas užsirūgština, kalcis išeina iš kaulų ir ima šarminti organizmą. Dėl to vystosi tokios ligos, kaip osteoporozė, inkstų akmenligė,“ – sako Jelena Tulčina.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis