Atostogų vaistinėlė: ką būtina pasiimti su savimi keliaujant

Nuo praėjusių atostogų planavai, kaip nukeliausi į išsvajotąją šalį, nersi į nuotykius, godžiai gersi įspūdžius, mėgausiesi karšta atogrąžų saule ir gėrėsiesi akį užburiančia panorama. Tačiau atvažiavai, nespėjai dar nė apsidairyti – ir patiesė liga. Sudie, nepatirti įspūdžiai, sudie, auksinis įdegi, sudie, linksmybių naktys, – grįžti namo nieko nepešusi, visiškai išsekusi: fiziškai, nerviškai ir finansiškai. Kaip išvengti tokio graudaus scenarijaus?

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020-aisiais bent kartą per metus į užsienį vyks 1,6 milijardo žmonių. Deja, svečiose šalyse susipažįstame ne tik su kitokia kultūra, kalba bei pasaulėžiūra, bet ir su virusais, bakterijomis, neregėtomis negandomis, kurios puola mus kaip prekeiviai Rytų turguje. Ką gi galime padaryti, kad to išvengtume?

JAV jau yra nauja profesija – kelionių medicinos ekspertai. Jie sudaro ne tik prieš kelionę būtinų skiepų, vaistinėlės turinio sąrašus, bet ir tokius subtilius dalykus kaip miego grafikas, jeigu laukia sunki ir ilga kelionė su keliais persėdimais. Pas mus tokia paslauga dar neteikiama, tad teks viskuo pasirūpinti pačiai. Ir tai visiškai įmanoma, svarbiausia – pradėti likus aštuonioms savaitėms iki kelionės. Tiek pakaks, kad atliktum visus būtinus skiepus, išsiaiškintum, kokie dar pavojai tavo organizmo tyko kelionėje, ir sustiprintum imunitetą.

Karšti taškai

JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, 2014 metais 4 milijonai iš 50 milijonų keliautojų kreipėsi pagalbos į medikus. Beveik 64 proc. skundėsi diarėja (viduriavimu) arba ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (kitaip – respiracinėmis infekcijomis), dauguma likusiųjų – odos problemomis. Žinoma, kaip visada buvo ir sveikuolių, kurie tvirtino, kad visi tie peršalimai, grybeliai, virusai, žarnyno lazdelės – išgalvoti baubai turistų kišenėms patuštinti. Vis dėlto gydytojai tvirtai laikosi savo nuomonės: kiekviena kelionė – tai sveikatos tvirtybės patikrinimas.

Respiracinės infekcijos – didžiausios kūno kankintojos, nervų gadintojos kelionėje. Kiekvienas temperatūros šoktelėjimas, juolab per 40 ºC, kelia baisiausių įtarimų, lemtingos infekcijos baimę, naujos gripo atmainos paniką, nors iš tikrųjų tai gali būti tik stresinė organizmo reakcija į skrydį, miego trūkumą ir pasikeitusias klimato sąlygas, kitokią mitybą (netgi vandens sudėtį) ir neįprastą dienotvarkę. Vis dėlto pakilus temperatūrai kiekvienu atveju saugiausia kreiptis į vietos gydymo įstaigą. 

Aušra, su mylimuoju Aldžiu išvykusi medaus mėnesio į Keniją ir Tanzaniją, savo kailiu patyrė, kaip netikėtas karščiavimas gali sugriauti visus planus. „Į pradėjome ruoštis prieš pusantro mėnesio. Atlikome visus reikiamus skiepus, profilaktiškai gėrėme tablečių nuo maliarijos. Tačiau kai vidury kelionės vieną rytą Aldis pabudo degdamas karščiu ir klejodamas, kaip tik šią ligą pirmiausia ir įtarėme.“ Pora kreipėsi į vietos kliniką, kur kone lauko sąlygomis Aldžiui buvo atliktas reikiamas testas. Neaptikęs kraujyje maliarijos plazmodijų, masajų gydytojas padavė tablečių nuo kosulio ir kažkokių įtartinų antibiotikų, kurių informacijos lapelis buvo tik arabų kalba. Kai Aušra nusistebėjo, kodėl gydytojas neklausė krūtinės ląstos, išaiškėjo, kad jis nemoka naudotis stetoskopu! Vis dėlto, kad ir kaip būtų keista, tie milteliai padėjo ligoniui per porą dienų vėl atsistoti ant kojų. Mūsų gydytojai tikriausiai pasakytų, kad Aldį taip paveikė aklimatizacija ir naktys palapinėje lietinguoju sezonu, kuriam būdinga didelė temperatūrų kaita, o organizmo adaptacija net palankiomis sąlygomis įprastai trunka apie dvi savaites.

Kaip išvengti tokių nemalonių sveikatos sutrikimų? Likus kelioms dienoms iki kelionės gali tekti vartoti atitinkamų gydytojo skirtų preparatų. Atvykus į vietą rekomenduojama pirmiausia gerai išsimiegoti. Jei kausto infekcijų baimė, ryšėk veido kaukę. Keičiama kas valandą, ji vos 40 proc. apsaugos nuo virusų, bet tai vis tiek geriau negu nieko. Beje, daugelyje Azijos šalių toks aksesuaras nieko nestebina. Ir dar turėk omenyje: skiepai nuo gripo veiksmingi ne daugiau kaip veido kaukė – pernelyg maža tikimybė, kad tai, kas prasmuks į organizmą, sutaps su ta viruso atmaina, kurios pagrindu sukurti skiepai.

Jei kalbėtume apskritai, vis dėlto veiksmingiausia sveikata pradėti rūpintis ne kelionės išvakarėse: puoselėk ją nuolat, pakoregavusi savo įpročius, grūdink organizmą kontrastiniu dušu, rytais daryk mankštą arba pabėgiok, vakarais eik pasivaikščioti, kad saldžiai miegotum iki ryto ir taip padėtum organizmui atgauti per dieną išeikvotas jėgas, stiprinti imunitetą.

Alkanos bakterijos

Kita keliautojų bėda – žarnyno veiklos sutrikimai. Tačiau ne dėl to, kad mūsų mikroflorai būtų pražūtingas karštis, slėgis, pasikeitęs klimatas – gydytojų teigimu, ji opiai reaguoja pirmiausia į neįprastą maistą. Tokio pobūdžio negalavimų galima patirti kiekvienoje šalyje. Kam gi nesuko vidurių paragavus šviežių moliuskų Paryžiuje ar Barselonoje? Yra netgi toks terminas: keliautojo diarėja. Jos simptomai – kaip įprasto apsinuodijimo, todėl vos pasijutę nekaip puolame vartoti visų turimų preparatų žarnyno veiklai gerinti. O reikėtų tik porą dienų palaukti, kol organizmas pripras prie naujų patiekalų ir produktų. Kelionėje esame priversti vartoti neįprastą maistą, kuriame yra kitoks baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis. Pavyzdžiui, jei riebalų bus daugiau nei angliavandenių, bakterijos, mintančios antraisiais, pradės badauti ir nykti. Kai pažeidžiama pusiausvyra, organizme suaktyvėja patogenai, sukeliantys žarnyno sutrikimų, tarp jų diarėją. Paprastai tariant, jei pratusi prie sūrio ir vyno staigiai įjunksi į alų ir dešreles, nieko gero nelauk.

Patogenai – tai ne tik bakterijos, bet ir paprasčiausios liambijos bei amebos, kurių apstu ant neplautų vaisių ir daržovių. Dėl palankaus klimato atogrąžų juostoje jų daugiau, todėl ir įvairių žarnyno infekcijų tikimybė ten didesnė. Tad kruopščiai plauk vaisius ir daržoves prieš valgį, nepirk įtartinų skanumynų gatvėje, negerk nepasterizuoto pieno (ir pakentėk be ledų), vandens iš buteliuko jau atsuktu kamšteliu (juose visuose gali būti pavojingų mikroorganizmų). O aštraus maisto nesikratyk – jis stimuliuoja skrandžio sultis, kurios naikina bakterijas ir pirmuonis. Kaip tik dėl to tradiciniai Azijos valgiai tiesiog degina iš vidaus, o prie sušių patiekiama imbiero ir vasabio. Karšto klimato šalyse aštrus maistas – išsigelbėjimas nuo visų virškinamojo trakto bėdų, svarbu nebijoti neįprastų pojūčių ir duoti sau laiko prie jų priprasti. Beje, tokio maisto jokiu būdu negalima užgerti vandeniu – galima tik užkąsti kuo nors, kas yra neutralaus skonio. Pirmaisiais kartais patartina aštrumo pojūtį tiesiog iškentėti, tada problemų dėl virškinimo greitai neliks.

Dar viena svarbi taisyklė: neliesk nieko, kas neįprasta. Štai dailininkė Vika labai pasigailėjo Indijoje paglosčiusi vėžlio kiautą ant Gangos kranto, o paskui atsikandusi sumuštinio. Grįžusi į gimtinę mergina pasijuto blogai: kraujo tyrimai rodė, kad yra sveika, tačiau ji negalėjo valgyti ir laisvai įkvėpti bei iškvėpti. Gydytojai tikrino dėl choleros, šiltinės, visokių parazitų – nieko nerado. Patogeno taip ir nepavyko nustatyti, tad buvo nuspręsta pasielgti drastiškai: sunaikinti visą žarnyno mikroflorą ir iš naujo įveisti naudingųjų bakterijų.

Žodžiu, moralas toks: visada ir visur prieš valgį plauk rankas, o egzotiniame krašte net dantis valyk, veidą prausk tik filtruotu vandeniu arba vandeniu iš buteliuko ir kasdien veidą bei rankas valyk priemone su alkoholiu arba šlakeliu stipraus alkoholinio gėrimo. Taip, oda šiek tiek išsausės, tačiau išvengsi odos uždegimų pavojaus, kuris kelionėje visiškai realus, nes naujos aplinkos sukeltas jaudulys, neįprastas klimatas, galop ekskursijų nuovargis silpnina imuninę sistemą, ir visa tai dažnai virsta negražiais, skausmingais odos pūliniais... O jeigu vis dėlto šių neišvengtum, tikrai padės odos nedžiovinantis – atvirkščiai, maloniai ją vėsinantis tepalas su maumedžių terpentinu ir įvairiais antibakterinio poveikio eteriniais aliejais. Jis ne tik akimirksniu nuramina odos sudirgimus ir išsklaido susiformavusius pūlinukus, bet ir saugo odą nuo naujų saulės ar parazitinių mikroorganizmų sukeltų sudirgimų, uždegimų ir stimuliuoja kraujotaką, kuri turi didelės įtakos odos būklei ir išvaizdai. Maža to, jis nepakeičiamas, jei susiformuoja skausmingų pūlinukų po depiliacijos (per atostogas tai ypač svarbu!), pažeidus odą aplink nagų odeles atliekant manikiūrą ar pedikiūrą, jei įauga nagas ar susidaro pūlingų nuospaudų daug vaikštant. Žodžiu, šis tepalas – išganinga priemonė visais tavo aktyvaus gyvenimo atvejais, juo labiau per keliones.

Ir nesinori, ir baisu

Respiracinės infekcijos ir virškinimo problemos – dažniausios, tačiau toli gražu ne pačios pavojingiausios turistų palydovės. Nuo tikrai rimtų ligų gelbės tik skiepai. Kiekvienos šalies atstovybėje tau įteiks būtinų skiepų sąrašą, tačiau tik nuo tavęs priklauso, atliksi tu juos ar ne, mat skiepų paso reikalaujama vis rečiau. Kai rekomendacijose matai „cholera“, „stabligė“, „pasiutligė“, nesinori jokių skiepų. Tikimybė užsikrėsti atrodo tokia menka, o įsileisti šių ligų sukėlėjų į organizmą – taip pavojinga, ypač kai nežinai, kaip į tai reaguos tavo organizmas. Mūsų sąmonė griebiasi menkiausios galimybės išvengti nemalonių procedūrų. Pavyzdžiui, šalia rekomenduojamo hepatito B skiepo yra prierašas „rekomenduojama atlikti vykstantiems į Tailandą daugiau kaip šešiems mėneesiams“. Išeitų, kad vykstantieji atostogauti kelioms savaitėms nepatenka į rizikos grupę? Gydytojai įspėja: kad pasičiuptum hepatitą B, pakanka pasidaryti manikiūrą pirmame pasitaikiusiame salone. Taip pat ir kitų ligų atveju: gali užsikrėsti, gali neužsikrėsti nepriklausomai nuo praleidžiamo laiko.

Jeigu vis dėlto nusprendei apsisaugoti maksimaliai, atlikusi visus rekomenduojamus skiepus, atlik ir papildomą procedūrą: praėjus mėnesiui nuo skiepų, kreipkis dėl antikūnų testo. Tik jis parodys, ar įgijai imunitetą ligoms, nuo kurių skiepijaisi.

Daugelis kliaunasi sėkme. Jei nėra sirgę nė per vieną kelionę, esą ko baimintis dabar? Kaip elgtis tau, tik tu ir spręsi. Kiekvienas renkasi savo maršrutą. Linkime sėkmingai pasiekti kelionės tikslą!

Būtinasis bagažas

Yra daiktų, be kurių kelionėje puikiai išsiverstum, tačiau tik ne be šių!

Pasiimk: vaistinėlę. Joje turi būti: tepalo su maumedžių terpentinu visokio tipo odos uždegimams malšinti, vandeniui atsparių pleistrų, antiseptinių priemonių, sterilių tvarsčių, akių lašų, geriamųjų elektrolitų miltelių skysčių atsargoms atkurti, nosies lašų gleivinės paburkimui mažinti, analgetikų, plataus poveikio antibiotikų, priešgrybelinio tepalo, vaistų nuo diarėjos ir preparatų žarnyno bei virškinamojo trakto veiklai sureguliuoti; švirkštų, prezervatyvų; žirklės, termometras, pincetas; saulės priemonių. Jei vyksti į egzotines šalis, pasiimk tablečių nuo maliarijos, tinklelį nuo moskitų, priemonių vandeniui dezinfekuoti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis